Aptrupėjusios sienos ir kiauras stogas šaukiasi permainų

Daugiau nei šimtmetį Kauno centre stūksanti klinikinė ligoninė, kurią kauniečiai tebevadina senuoju – Raudonojo Kryžiaus vardu, gali likti be patalpų Laisvės alėjoje. Anot miesto savivaldybės, kuriai ši ligoninė priklausė iki perdavimo naujų steigėjų – Sveikatos apsaugos ministerijos ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto – valdymui, patalpos esą naudojamos neefektyviai. Ligoninės administracija teigia, kad perkelti visas medicinines paslaugas į ligoninės pastatus, esančius Josvainių g., esamomis sąlygomis būtų sudėtinga.

Reklama

Kauno klinikinė ligoninė dirba įprastu režimu. Miesto centre esančius pastatus ligoninė valdo panaudos pagrindais pagal 1997 m. sudarytą su Kauno miesto savivaldybe sutartį, kuri galioja iki 2028 metų gruodžio 1 d. Kauno miesto savivaldybė į rugpjūtį pateiktą klinikinės ligoninės paklausimą raštu, ar numatoma inicijuoti kokius nors pokyčius šioje sutartyje, atsakė: „Kauno miesto taryba nėra priėmusi jokių sprendimų dėl viešajai įstaigai (kartu su pakeitimais) perduoto turto tolimesnio eksploatavimo.“

Šiuo metu nedidelė dalis patalpų nenaudojama nuo 2008 m. Taip pat tam tikra dalis patalpų buvo perduota savivaldybės reikmėms iškėlus Patologijos ir Hemodializės skyrius į kitus ligoninės pastatus.

Kauno klinikinės ligoninės komunikacijos specialistas Saulius Tvirbutas, komentuodamas situaciją, teigė, kad apie žodinius savivaldybės atstovų pareikštus svarstymus dėl ligoninės patalpų miesto centre ateities buvo informuoti darbuotojai. Taip pat apie tai buvo pranešta ligoninės dalininkams – Sveikatos apsaugos ministerijai ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetui. Perkelti visas medicinines paslaugas į ligoninės pastatus, esančius Josvainių g. 2, esamomis sąlygomis esą būtų sudėtinga.

„Esame parengę ir pristatę Sveikatos apsaugos ministerijai investicinį projektą naujo pastato statybai Josvainių g., šalia esančių kitų ligoninės pastatų teritorijoje. Ten būtų perkeltos visos Laisvės alėjos pastatuose vykdomos funkcijos (traumatologinės ir ortopedinės operacijos, traumatologijos punktas, konsultacijų poliklinika, kitos medicininės paslaugos). Kol kas šiam projektui finansavimas nenumatytas“, – teigė S. Tvirbutas.

Turtas nugyventas jau dabar

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas portalui VLMEDICINA.LT teigė, kad savivaldybė, kaip nekilnojamojo turto savininkas, turi užtikrinti, jog patalpos būtų naudojamos efektyviai.

„Šiuo metu matome, jog turtas tinkamai neprižiūrimas. Ligoninės vadovybę informavome, jog aptrupėjusios sienos, nupjauti radiatoriai ir kiauras stogas – ne tai, ko mes tikimės iš gero turto valdytojo“, – teigė jis. Anot savivaldybės administracijos direktoriaus, sprendimas nutraukti sutartį nebuvo svarstytas ir neinicijuotas.

„Jeigu dabar turtas yra nugyventas, tai kaip jis atrodys po dešimt metų, kai bus grąžintas miestui?“ – retoriškai klausė G. Petrauskas.

Pastatuose Laisvės alėjoje Raudonojo kryžiaus ligoninė veikia nuo pat 1908 metų. Daugiau nei per šimtmetį gydymo įstaiga ne kartą keitė pavadinimą.

Neturi teisinio pagrindo nutraukti sutartį

„Kauno savivaldybės sudaryta panaudos sutartis galioja iki 2028 metų, ir teisinio pagrindo ją nutraukti dabartinė miesto valdžia neturi. Manau, kad pirmiausia reikėjo diskusijų su Sveikatos apsaugos ministerijos ir LSMU atstovais dėl ligoninės teikiamų sveikatos apsaugos paslaugų Laisvės alėjoje esančiose patalpose ateities. Jeigu, kaip teigia Kauno savivaldybės administracija, Klinikinės ligoninės vadovai esą neefektyviai naudoja miestui priklausančias patalpas, tai teisinėje valstybėje kiekvienas vadovas turi prisiimti asmeninę atsakomybę už efektyvią įstaigos veiklą mažais kaštais teikti kokybiškas gydymo paslaugas gyventojams, ir įstaigos dalininkai turi spręsti dėl vadovo tinkamumo eiti pareigas. Tai gal čia to spyrio į užpakalį ir reikia?“ – savo išplatintoje nuomonėje teigė Kauno miesto tarybos narė, anksčiau dirbusi savivaldybės administracijos direktore, Edita Gudišauskienė.

Anot jos, kyla klausimas: ar kas nors nagrinėjo Traumatologijos punkto, Reabilitacijos, Neurologijos ir kitų šiose patalpose veikiančių gydymo skyrių iškėlimo į Josvainių gatvėje esančias Kauno klinikinės ligoninės patalpas pasekmes? Kaip juos iškėlus pasiskirstys gydymo paslaugų prieinamumas, tolygus pasiskirstymas Kauno mieste, ar tai bus patogi ir kokybiška pagalba gyventojams, geros darbo sąlygos ligoninės personalui?

Ji prisiminė, kad tuometinės Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės Traumatologijos punkto patalpos 2011 m. sulaukė Europos Sąjungos paramos ir buvo iš pagrindų rekonstruotos. Įkurtos dvi operacinės su palatomis, pagalbinėmis patalpomis, įsigyta nauja diagnostikos ir gydymo aparatūra.
„Traumatologijos punktas veikia visą parą. Čia teikiama skubi medicininė pagalba asmenims, patyrusiems traumas. Punkte gerai išvystyta ortopedinių trauminių ligonių aptarnavimo sistema bei įrengta patikima gydomoji-diagnostinė bazė“, – teigiama jos komentare.

Kauno klinikinės ligoninės duomenimis, kiekvieną parą į Traumatologijos punktą kreipiasi 150–200 traumas patyrusių žmonių, o kai nepalankios oro sąlygos bei švenčių dienomis – 250–300 pacientų. Per metus Traumatologijos punkte atliekama apie 5 000 ambulatorinių operacijų, perrišamos žaizdos 60 000 pacientų, paskiepijama apie 11 000 žmonių nuo stabligės, apie 1 100 – nuo pasiutligės.

Dvi ligoninės atsidurtų po vienu stogu

Anot jos, praktiškai dvi iki sujungimo buvusios atskiros ligoninės atsidurtų po vienu stogu su visomis teikiamomis gydymo paslaugomis, ir šiam jungimui tikrai reikės nemažų lėšų. Kad įstaigoms veiklą optimizuoti ir prisitaikyti prie pacientų poreikių reikia, tai akivaizdu, bet, pasak jos, nesinori nepamatuotų, neracionalių sprendimų, kurie sugriautų tai, kas buvo sukurta ir veikia.

Be to, Laisvės alėjoje esantis istorinės Raudonojo Kryžiaus ligoninės pastatas - priminė E. Gudišauskienė - 2011 m. įtrauktas į Kultūros vertybių registrą ir yra vienas svarbiausių Laisvės alėjos tapatybės akcentų, kaip kažkada buvo ir „Metropolis“, „Tulpės“ kavinė ar tebėra vieni vertingiausių Kauno tarpukario modernizmo architektūros perlų – buvę bendrovės ,,Pieno centras“ ir Centrinio pašto rūmai, kurių ateitis tebėra miglota „Lietuvos paštui“ ir Kauno technologijos universitetui iškėlus savo veiklą iš šių patalpų.

Anot E. Gudišauskienės, nesinorėtų „atsikratyti“ dar vieno istorinio objekto, o po to, rekonstravus Laisvės alėją, gaivinti apleistus pastatus, įpūsti jiems naujos gyvasties. Būtent ir reikia to spyrio į užpakalį, kad istorinės Raudonojo Kryžiaus ligoninės pastatas netaptų tik istorijos liudytoju, o auksinėmis raidėmis rašytų naują ateities sveikatos apsaugos istorijos tomą.