Apsinuodijimai Lietuvoje: ką rodo statistika?

Šiuo metu pasaulyje yra vartojama apie 60 000 cheminių medžiagų ir preparatų, iš kurių apie 6000 medžiagų turi labai plačią panaudojimo sritį. Kasdien susiduriame su daugybe buitinių ir pramoninių prekių, buitinės chemijos priemonėmis, pesticidais, trąšomis, kosmetika, vaistais. Neatsargiai vartojamos šios medžiagos gali tapti apsinuodijimų arba mirties priežastimi.

Reklama

Kasmet Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyrius suteikia maždaug 2600 konsultacijų telefonu, kurių didžiąją dalį sudaro konsultacijos dėl apsinuodijimo. Asmens sveikatos priežiūros įstaigų specialistų konsultacijos sudaro apie 40 proc., tuo tarpu apie 60 proc. visų besikreipusių į minėtą tarnybos skyrių yra gyventojai. Dažniausiai konsultuojama dėl apsinuodijimų vaistais, buitine chemija, kitomis medžiagomis, grybais, pesticidais.

Kaip pranešime žiniasklaidai teigia VVKT Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyriaus vedėja Eglė Burbienė, analizuojant apsinuodijimų statistiką 2017-2021 m. laikotarpiu Lietuvoje, yra stebimas apsinuodijimų skaičiaus mažėjimas. Apsinuodijusiems pacientams šiuo laikotarpiu suteiktų stacionarinių sveikatos priežiūros paslaugų sumažėjo nuo 3 001 atvejo 2017 metais iki 1 626 atvejų 2021 metais, t. y., 44 procentais. Vidutiniškai kasmet apie 25 proc. visų apsinuodijimų sudaro vaikų apsinuodijimai.

Suaugę asmenys dažniausiai apsinuodija alkoholiu, antroje vietoje tarp apsinuodijimo priežasčių būtų vaistai, trečioje – narkotinės medžiagos. Vaikai dažniausiai apsinuodija vaistais, alkoholiu, kitomis (nepatikslintomis) medžiagomis. „Kalbant apie apsinuodijimą vaistais, mažieji jų paprastai išgeria atsitiktinai, paprastai tų, kuriuos vartoja jų tėvai ir seneliai, taip pat nesaugiai laikomų vaikams skiriamų preparatų. Tuo tarpu suaugusiųjų apsinuodijimų vaistais aplinkybės gerokai įvairesnės: tai supainioti vaistai, išgerta netinkama jų dozė, tyčiniai apsinuodijimai“, - tvirtina E. Burbienė.

Anot pašnekovės, dažniausiai apsinuodija vaikai iki vienerių metų ir nuo vienerių iki trejų metų. Tai siejama su šio amžiaus vaikų elgesio ypatumais, kai jie tyrinėdami aplinką, viską ragauja. Tokie apsinuodijimai vertinami kaip atsitiktiniai. Vyresniame amžiuje apsinuodijimų tolygiai mažėja, kol nuo 10-12 metų vėl stebima apsinuodijimų skaičiaus augimo tendencija. Apsinuodijimų didėjimą šioje amžiaus grupėje lemia paauglystėje prasidėjęs piktnaudžiavimas alkoholiu, psichotropinėmis medžiagomis, medikamentais.

Analizuojant stacionarinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose dėl apsinuodijimų vaistais gydytų pacientų skaičius, nustatyta, kad 2021 m. apsinuodijimų vaistais lyginant su 2017 m. sumažėjo nuo 992 iki 590, t. y., 1,7 karto arba apie 40 proc. Vidutiniškai 37 proc. apsinuodijusių vaistais pacientų sudaro vaikai. Apsinuodijimų vaistais struktūra pagal vaistų terapines grupes būtų tokia: didžiąją dalį sudaro apsinuodijimai psichotropiniais, antiepilepsiniais, raminamaisiais migdomaisiais vaistais, kitą grupę sudaro apsinuodijimai širdies ir kraujagyslių sistemą veikiančiais vaistais.

Įvertinus stacionarinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose 2017-2021 m. laikotarpiu registruotus mirtimi pasibaigusius apsinuodijimų atvejus, nustatyta, kad mirties atvejų procentas nuo hospitalizuotų apsinuodijusių pacientų skaičiaus šiuo laikotarpiu padidėjo nuo 2,3 proc. iki 4,5 proc. Dažniausiai mirtinus apsinuodijimus sukėlė apsinuodijimai alkoholiu, antroje vietoje būtų apsinuodijimai vaistais, trečioje – apsinuodijimai narkotinėmis medžiagomis.

Visais atvejais, kai yra įtariamas apsinuodijimas, rekomenduojama nedelsiant skambinti į VVKT Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyrių (tel. numeriu 8-5 236 20 52) Specialistai gydytojai toksikologai teikia konsultacijas visą parą.