Apie vaikų sveikatos priežiūros iššūkius

Vaikų sveikatos rodikliai yra labai svarbūs visuomenei. Ir nesvarbu, kokioje šalyje gyventum: Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ar daug ekonomiškai stipresnėse Didžiojoje Britanijoje, Švedijoje. Deja, vaikų sveikata prastėja visose Europos šalyse. Lietuvoje vidurines mokyklas ir gimnazijas baigia vos 15 proc. visiškai sveikų vaikų, Didžiojoje Britanijoje – dar mažiau. Kiek vis prastėjančią  vaikų sveikatą lemia pasikeitęs mūsų visuomenės gyvenimo būdas ir prieš porą dešimtmečių įvykę pokyčiai sveikatos politikoje? Kaip juos vertina mokslininkai?

Reklama

Priežasčių paieška

Kokios vis didesnio vaikų sergamumo priežastys? Pasak medikų ir visuomenės sveikatos specialistų, tai visų pirma yra susiję su vadinamųjų civilizacijos ligų plitimu dėl pasikeitusio visuomenės gyvenimo būdo, dėl to, kad jaunoji karta vis mažiau juda, o daugiau laiko praleidžia prie kompiuterio ir televizoriaus. Tyrimų duomenimis, jau beveik penktadalis pradinukų (19,9 proc.) yra nepakankamai aktyvūs, o 12 proc. visiškai nesportuoja. Nustatyta, kad berniukai kur kas dažniau užsiima fizine veikla nei mergaitės (atitinkamai 15,7 ir 7,6 proc.).

Žinoma ir tai: kuo vyresni vaikai, tuo daugiau jų yra atleistų nuo fizinio lavinimo pamokų ir mažiau sportuojančių. Beje, Lietuvos kaimuose gyvenantys vaikai turi daug mažiau galimybių sportuoti.

Kiek vaikų sveikatos būklei įtakos turi pirminės sveikatos priežiūros principai? Pasak 18-ojoje Vilniaus tarptautinėje pediatrų ir pulmonologų konferencijoje dalyvavusių svečių, yra pastebėta, kad šalių, kurios patikėjo vaikų sveikatos priežiūrą pediatrams, rodikliai yra geresni negu tų, kuriose ją pavesta saugoti šeimos gydytojams. Ir taip yra nepriklausomai nuo šalių ekonominės gerovės ir sveikatos apsaugos sistemai skiriamų lėšų.

Alergiškas kas trečias

18-ojoje Vilniaus tarptautinėje pediatrų ir pulmonologų konferencijoje kaip visada daugiausia dėmesio skirta vienai iš sunkiausių alerginių ligų – astmai.

Kaip skiriasi sergamumas alerginėmis ligomis Europos ir Azijos žemynuose?

„Alergijos problema didėja. Bendra tendencija tokia – alergiškas yra kas trečias vaikas, kuo labiau į rytus, tuo daugiau sergančiųjų infekcinėmis ligomis ir mažiau – alerginėmis, kuo labiau į vakarus – daugiau sergančiųjų alerginėmis, mažiau – infekcinėmis ligomis“, - apibendrino Vilniaus tarptautinės pediatrų ir pulmonologų konferencijos-mokyklos pradininkai: Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikos profesorius Arūnas Valiulis ir Londono universiteto Imperial College Pediatrijos katedros vadovas,  šiemet tapęs ir Lietuvos mokslų akademijos užsienio nariu, profesorius Endriu Bušas (Andrew Bush).

Pašnekovai pažymėjo, kad kalbant apie alergines ligas simpoziumuose ar konferencijose neretai gydytojams parodoma skaidrė: sėdi maždaug trejų metų vaikas ant žemės, kabina purvą rankomis ir deda sau ant galvos. Ir parašas: „Būkite ramūs, tėveliai, aš treniruoju savo imuninę sistemą“.

„Sterili aplinka, kiek hiperbolizavus, yra pavojinga kaip ir nesaugi atominė elektrinė. Nes augančiam vaikui  būtinas natūralus kontaktas su bakterijomis. Tai rodo ir tyrimai: Vilniuje apie 5 proc ikimokyklinio amžiaus vaikų serga astma, o kaimiškose Utenos apylinkėse tokio amžiaus sergančių astma vaikų beveik nėra, bet paskui, vyresniame amžiuje, sergamumas šia liga supanašėja“, - sakė  prof. A. Valiulis.

Didžiausias dėmesys astmai

Didžiojoje Britanijoje astma serga  vienas iš septynių vaikų, Lietuvoje – beveik  3,7 proc., apie  20 tūkst. iš 543,8 tūkst. šalies nepilnamečių piliečių. Kodėl sergamumas astma šiose šalyse yra toks skirtingas?

„Lietuvoje gyvename gana natūralioje aplinkoje, iš pagonybės laikų išsaugojome glaudesnį ryšį su augalu, akmeniu, gyvūnu ir vandeniu,  taigi ir su bakterijomis, todėl ir sergančiųjų astma yra mažiau. Bet vien tuo paaiškinti vaikų sergamumo astma skirtumo negalima – jis yra pernelyg didelis. Šias tendencijas gali lemti ir tai, kad Lietuvoje naudojamas vien požeminis gręžinių vanduo, gyvename kažkada plytėjusios jūros dugne ir daugybė kitų veiksnių. Daug jų kol kas neaiškūs“, - sakė prof. A. Valiulis.

„Labai svarbu būtų išsiaiškinti, kokie faktoriai lemia šiuos esminius skirtumus. Daugelyje sričių mes galime turėti sąlyčio taškų ir bendrai spręsti daug problemų ir taip tapti daug stipresni“, - teigė prof. E. Bušas. Jis, beje, yra ir vienintelio  tarptautinėse mokslinių duomenų bazėse reitinguojamo Baltijos šalių žurnalo "Vaikų pulmonologija" vienas įkūrėjų ir vyr. redaktoriaus pavaduotojas, įkūręs kasmetinę vardinę savo tėvo G. Bušo stipendiją jauniems Lietuvos mokslininkams, padėjęs suorganizuoti stažuotes ir mokymus Didžiojoje Britanijoje tūkstančiams jaunų mūsų šalies medikų.

Prof. E. Bušas akcentavo, kad dėl etinių priežasčių tyrinėti vaikų plaučių funkciją ir švokštimą yra tikras iššūkis. Juk suaugusieji gali pasirašyti sutikimą bronchoskopijai, o vienintelė pateisinama priežastis vaikui atlikti tokį tyrimą - klinikinė nauda jam. Tačiau, pasak prof. E. Bušo, svarbu tirti vaikus netraktuojant jų kaip suaugusiųjų, nes yra labai daug skirtumų tarp ligų, kuriomis sergant švokštimas pasireiškia skirtingo amžiaus žmonėms.

„Būtina kuo daugiau žinoti apie pirmuosius vaiko gyvenimo metus - jautrumas alergenams pirmais gyvenimo metais turi labai daug įtakos astmai išsivystyti. Kvėpavimo takų pokyčiai, kurie įvyksta iki 4 metų, tampa negrįžtami visam gyvenimui, o tai lemia kvėpavimo takų obstrukciją visam žmogaus amžiui. Galima sakyti, kad iš  keturmečio vaiko kvėpavimo funkcijos galima patikimai prognozuoti ir  jos pokyčius visam žmogaus gyvenimui, vyresniam amžiui, žinoma, jei žmogus nežalos savęs rūkymu“, - teigė prof. E. Bušas.

Vitamino D reikšmė gydant astmą

Konferencijoje aptarta ir vitamino D reikšmė gydant astmą. Pasak prof. E. Bušo, maža vitamino D koncentracija vaikų organizme yra susijusi su šios ligos rizika. Tiriant pacientus, sergančius sunkia astmos forma, nustatyta, kad daugumai jų trūko vitamino D.

Tačiau pasiteirautas, ar vitaminą D galima laikyti vienu iš faktorių, padedančių išvengti šios ligos, prof. E. Bušas patikino, kad  vitamino D reikšmė siekiant išvengti astmos ar ją gydant nėra pakankamai ištirta. Tačiau tokių veiksnių kaip tabakas įtaka šios ligos išsivystymui, komplikacijoms yra patikimai įrodyta, šis žalingas įprotis - didelė problema.

„Mokslininkams ir gydytojams pulmonologams labai svarbu bendradarbiauti įvairiose šalyse, kad būtų išsiaiškintos astmos priežastys, prevencijos galimybės, suvienodintas jos gydymas. Daugelyje sričių galima pasiekti svarbių sąlyčio taškų“, - pabrėžė prof. E. Bušas.

Pasak Lietuvos pediatrų draugijos prezidento prof. A. Valiulio ir svečių iš Didžiosios Britanijos, astmos gydymo bendrosios tendencijos visose Europos šalyse yra tos pačios.

„Astma - viena tų retų ligų, kurios gydymas  vaikams ir suaugusiesiems Lietuvoje yra visiškai kompensuojamas. Svarbu gydytojo žinios, kokį vaistą pasirinkti, ir tėvų adekvatus požiūris į vaiko gydymą. Apie kortikosteroidinius vaistus galima rasti daug kritinės informacijos internete, todėl kartais tėvai, nepaisydami gydytojų patarimų, nutraukia gydymą ar nutaria daryti neleistinas pertraukas“, - pažymėjo prof. A. Valiulis.

Analizuojami šeimos gydytojų institucijos minusai

Šioje tarptautinėje pediatrų ir pulmonologų konferencijoje- mokykloje akcentuota, kad spartus vaikų  sergamumo didėjimas gali būti ir sveikatos apsaugos politikos klaidų pasekmė. Esą Lietuvoje pirmaisiais nepriklausomybės metais vykusios pirminės sveikatos priežiūros sistemos reformos metu atsisakant pediatrų ir jų priežiūrą patikint šeimos gydytojams vaikai neteko reikiamo dėmesio, „tiesiog pasimetė“. Taip pat šeimos gydytojų instituciją pirminei bet kokio amžiaus piliečių sveikatos priežiūrai pasirinkusios Didžiosios Britanijos sveikatos apsaugos politikai jau analizuoja šios sistemos trūkumus, kaimynai latviai vėl bando po truputį atgaivinti gydytojų pediatrų  instituciją.

O kaip bus Lietuvoje?

Pasak prof. A.Valiulio, vaikų sveikatos problemas spręsti reikia suvienytomis  politikų ir mokslininkų pastangomis, atkreipiant dėmesį, kad vaikų sveikata – ypač svarbus visuomenės gerovės rodiklis.