Depresija aplanko ir gražiausiais gyvenimo momentais

Depresija – vienas dažniausiai pasitaikančių psichikos sveikatos sutrikimų, per gyvenimą paliečiantis maždaug kas penktą žmogų. Tai klastinga būklė, galinti užtemdyti net ir šviesiausias akimirkas, priversdama žmogų jaustis izoliuotu ir nesuprastu – ypač tada, kai iš jo tikimasi džiaugsmo, dėkingumo ir emocinio pakilimo.

Vienas iš paradoksaliausių depresijos pavidalų – pogimdyminė depresija. Nors kūdikio gimimas dažnai laikomas vienu iš laimingiausių gyvenimo įvykių, 10–15% moterų Lietuvoje ir net iki 20% pasaulyje patiria priešingus jausmus: gilią emocinę duobę, išsekimą, bejėgiškumo pojūtį, o kartais ir tamsias mintis apie savęs ar kūdikio žalojimą.

„Pogimdyminė depresija – ganėtinai pavojingas pogimdyminio laikotarpio sutrikimas, kuris dažnai lieka neatpažintas dėl visuomenėje vis dar gajos stigmos bei moterų baimės pripažinti, kad jos nesugeba būti idealiomis mamomis, kad nepavyksta susitvarkyti su savo emocijomis, liūdesiu, vienišumu, kad nebedžiugina lauktas vaikelis. Artimieji dažnai nepastebi pasikeitusios būsenos, nes šiuos pokyčius moterys dažnai bando nuslėpti dėl baimės būti nesuprastai“, – sako gydytoja ginekologė doc. dr. Jolita Zakarevičienė. Pasak jos, šį sutrikimą lemia sudėtinga tarpusavyje persipynusių veiksnių visuma – hormoniniai svyravimai, lėtinis miego trūkumas, socialinė izoliacija, nepakankama artimųjų pagalba ir emocinis spaudimas.

Pogimdyminė depresija – tai ne tik laikinas liūdesys ar „slogi nuotaika“. Negydoma, ji gali turėti ilgalaikių pasekmių ne tik moters psichinei sveikatai, bet ir jos kūdikio raidai. Vienas skaudžiausių padarinių – sutrikęs ankstyvasis motinos ir kūdikio prieraišumas. Depresiją išgyvenanti mama gali būti emociškai nutolusi, rečiau reaguoti į kūdikio poreikius, mažiau įsitraukti į žaidimus ar kasdienę sąveiką. Toks emocinis atstumas gali turėti ilgalaikį poveikį vaiko emociniam ir socialiniam vystymuisi.

Gydymas antidepresantais, nors ir padeda sumažinti simptomus, dažnai sukelia šalutinį poveikį – emocinį „atbukimą“, kuris dar labiau apsunkina motinos ir vaiko ryšio kūrimą. Be to, žindančios motinos neretai baiminasi, kad vaistai gali paveikti jų kūdikius. Kita vertus, psichoterapija – nors ir saugi bei efektyvi – gali užtrukti per ilgai, kad būtų galima užkirsti kelią neigiamam poveikiui kūdikio raidai.

Atsižvelgiant į šias dilemų kupinas aplinkybes, medicinos bendruomenė vis dažniau atsigręžia į naujus, neinvazinius gydymo metodus, tokius kaip pakartotinė transkranijinė magnetinė stimuliacija (rTMS). Tai pažangi technologija, kurios metu per kaukolę perduodami koncentruoti magnetiniai impulsai stimuliuoja smegenų sritis, atsakingas už nuotaikos reguliavimą. Skirtingai nei vaistai, rTMS tiesiogiai veikia smegenis, nesukeldama sisteminių organizmo reakcijų, neturėdama poveikio motinos pienui ir žindomam kūdikiui bei neslopindama moters emocijų.

„Pogimdyminės depresijos gydymas kelia nemažai iššūkių – siekiame, kad pagerėtų mamos emocinė savijauta ir tuo pačiu metu būtų išsaugotas ryšys su kūdikiu, – pažymi klinikos „Neuropulsas“ psichiatrė-psichoterapeutė Kamilė Budrytė. – Džiugu, kad Lietuvoje rTMS tampa vis labiau prieinama gydymo alternatyva. Taikant šį metodą, atsakas pastebimas greitai, neslopinamas gebėjimas jausti ar išreikšti emocijas, o depresijos simptomai efektyviai mažinami dar tuo metu, kai kūdikio poreikiai yra ypač svarbūs.“

Psichiatrė-psichoterapeutė taip pat pastebi, kad gydymas antidepresantais, nors ir padeda sumažinti simptomus, kai kuriais atvejais gali sukelti šalutinį poveikį – emocijų intensyvumo silpnėjimą, o tai gali apsunkinti motinos ir vaiko ryšio kūrimą.

„Lietuvoje 2024 m. pagimdė 18 246 moterys, tarp jų – ir sudėtingą nėštumą patyrusios pacientės, kurioms rizika susirgti pogimdymine depresija yra didesnė, – sako dr. Šidlauskaitė. – Norime, kad gydytojai žinotų apie naujausius, saugius ir efektyvius gydymo būdus, kad galėtų laiku padėti savo pacientėms. Kuo anksčiau pastebima problema, tuo didesnė tikimybė, kad moteris greičiau sugrįš į visavertį motinystės kelią.“

Šiandienos medicinos pažanga leidžia ne tik geriau suprasti pogimdyminės depresijos mechanizmus, bet ir siūlyti personalizuotus, švelnesnius gydymo sprendimus. Svarbiausia – nelikti vienai ir žinoti, kad pagalba yra pasiekiama.