Pirmadienis, 2024.06.17
Reklama

Ant vaistų gamintojų kabliuko – ir ligoniai, ir sveikieji (3)

Eglė Petkutė | 2011-07-03 21:53:16

„Įsivaizduokite, jei galėtumėte įkalbėti tuos, kurie neserga, vartoti vaistus. Tuomet pasiektumėte visai naują rinkos dydį. Tai nauja populiariausiojo vaisto savybė. Tam, kad vaistas taptų populiariausiu, reikia, kad jį pirktų tie, kurie serga, ir tie, kuriems liga tėra įkalbėta“, - tokią tiesą savo knygoje „Šalutinis poveikis: mirtis“ pateikė dr. John Virapen, 35–erius metus dirbęs farmacijos kompanijose. Jis atvirai išdėstė, kaip kuriamos rinkodaros strategijos naujiems vaistams, kaip jie reklamuojami ir kaip nuo vartotojų nuslepiamas tikrasis šalutinis poveikis, lemiantis dar sunkesnę ligą ar net mirtį. Tad prieš atveriant piniginę vertėtų dar kartą pamąstyti ir pasitarti  su vienu ar keliais gydytojais: ar tikrai reikia šių vaistų? Gal užtektų maisto papildų?

Farmacijos kompanijos, siekdamos gauti daugiau pelno, skatina vartoti vaistus ir maisto papildus net tuos, kuriems jie visai nereikalingi. Eglės Petkutės nuotr.

Apie grėsmes nutyli

Pastaraisiais metais mūsų šalyje vaistų ir maisto papildų reklamos tik daugėjo. Vyresnieji dar atsimena laikus, kai žinojo keliolika vaistų pavadinimų, kurių dažniausiai prireikdavo ir kurių visada turėjo namų vaistinėlėje. Dabar pavadinimų gausa verčia dairytis vedlio, kuris padėtų nesutrikti ir išsirinkti tikrai būtinus medikamentus. Šiuo vedliu neretai tampa reklama. Tačiau vaistų gamintojų ir platintojų siekiai ne visada būna kilnūs. Kartais pacientai pakimba ant klaidinančios reklamos jauko.

Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos Vaistų saugumo ir informacijos skyriaus vedėja Virginija Žilėnaitė-Puodžiuvienė informavo, jog dažniausiai pasitaikantis pažeidimas – reklamoje nenurodoma informacija, kurią nurodyti įpareigoja teisės aktai. Pavyzdžiui, nurodoma, kam skirtas vaistas, kada jį vartoti, tačiau nenurodoma, kada vaisto vartoti negalima. Arba pateikta informacija yra neobjektyvi, netiksli ar neatitinkanti vaisto charakteristikos, nurodytos pakuotėje.

„Reklamos davėjai kartais gudrauja, tarkime, reklamuoja ne patį vaistą, o pateikia informaciją apie ligą. Pasitaiko paslėptos reklamos apraiškų, pavyzdžiui, reklama pateikiama kaip gydytojo nuomonė. Taip pat pažymėtina, kad takoskyra tarp farmacinės informacijos apie vaistą ir reklamos ne visada yra aiški, t. y. vaistų reklama visada yra informacija, tačiau ne kiekviena informacija apie vaistą laikytina reklama“, - akcentavo pašnekovė.

Visa informacija apie nustatytus vaistų reklamos pažeidimus skelbiama viešai. Su ja galima susipažinti Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos interneto svetainėje.

Kaimynas – ne gydytojas

2001 metų lapkričio 6 dienos Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva nustato, kad reklamuojami gali būti tik registruoti vaistiniai preparatai, o receptinius vaistus apskritai draudžiama reklamuoti. „Vaistai dėl poveikio žmogaus sveikatai vertinami kaip ypatinga prekė, todėl vaistų reklamai taikomi apribojimai. Lietuvoje nustatyti reikalavimai vaistų reklamai yra panašūs kaip ir visoje Europos Sąjungoje. Taigi visiškai uždrausti vaistinių preparatų reklamą neturime teisinio pagrindo. Gyventojams prieinamose informavimo priemonėse leidžiama tik neklaidinanti, objektyvi registruotų nereceptinių vaistų reklama“, - aiškino V.Žilėnaitė-Puodžiuvienė.

Pareigūnė patarė gyventojams būti atidesniems perkant vaistus ir dėl vaistų vartojimo kreiptis į gydytoją, o ne į kaimyną.

V.Žilėnaitė-Puodžiuvienė patarė dėl vaistų tartis ne su kaimynu, bet su gydytoju. Asmeninio albumo nuotr. 

„Taip pat nereikėtų pamiršti, kad vaistas turi ne tik gydomąjį, bet ir vadinamąjį nepageidaujamą poveikį, todėl vaistus reikėtų vartoti racionaliai. Dažnas vartotojas, deja, neskiria vaistų nuo maisto papildų, kurie nėra skirti ligoms gydyti. Taigi patarčiau atkreipti dėmesį į tai, kuris produktas reklamuojamas - maisto papildas ar vaistas“, - kalbėjo Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos specialistė.

Pažeidimų daugėja

Maisto papildų reklamos pažeidimus nustato Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.

Dažniausiai reklamuojant maisto papildus pažeidžiamas Reklamos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punktas, kuris draudžia reklamoje nurodyti ar užsiminti apie tas maisto savybes, kurių jis neturi, taip pat apie gydomąsias ar nuo ligų saugančias savybes.

2009 metais surašyta 16 Reklamos įstatymo pažeidimo protokolų. 11 iš jų buvo surašyta dėl maisto papildų. 2010 metais surašyta 17 protokolų, 6 iš jų dėl maisto papildų. Neteisinga informacija buvo skleidžiama internetinėje erdvėje, per televiziją, radiją, reklaminiuose bukletuose, spaudoje.

Per šių metų pirmąjį pusmetį jau surašyta 18 Reklamos įstatymo pažeidimų, iš kurių 7 dėl maisto papildų.

„Įmonės pristato savo platinamą maisto papildą kaip vaistą. Dažniausiai naudojami tokie teiginiai: tinka vartoti esant širdies ritmo sutrikimams, prasidėjus šlapimo takų infekcijoms, sergant širdies ir kraujagyslių ligomis; lėtina senėjimo procesus; padeda vėžinių susirgimų ir širdies ligų prevencijai; padeda numesti ar išlaikyti esamą svorį; greitina riebalų deginimą; maisto papildas gerklės skausmui“, - vardijo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vyriausioji specialistė, laikinai einanti skyriaus vedėjo pareigas Violeta Šapokaitė.

Maisto papildai negydo

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai, nustatę Reklamos įstatymo pažeidimus, surašo protokolą, kuris kartu su visa medžiaga, susijusia su byla, perduodamas Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, kuri toliau nagrinėja ir sprendžia, ar skirti nuobaudą.

Bylos nagrinėjimo posėdžio metu sudaryta komisija už Reklamos įstatymo pažeidimą įmonėms taiko administracinę nuobaudą nuo 1 iki 30 tūkst. litų.

„Tais atvejais, kai pažeidimas yra mažareikšmis, pažeidimu nepadaroma esminės žalos vartotojų interesams, tarnyba gali taikyti administracinę nuobaudą – įspėjimą“, - teigė tarnybos vyriausiasis specialistas viešiesiems ryšiams Vitas Ūsas.

2010 metais už Reklamos įstatymo pažeidimus priimta 15 nutarimų bylose. Iš jų 8 už maisto papildų reklamą. 2011 metais priimti 9 nutarimai, 4 iš jų už maisto papildų reklamą.

Lietuvos higienos normoje maisto papildas apibrėžiamas kaip maisto produktas, skirtas papildyti įprastą maisto racioną. Jis vienas arba derinyje su kitomis medžiagomis yra koncentruotas maistinių ar kitų medžiagų, turinčių mitybinį arba fiziologinį poveikį, šaltinis.

„Teisės aktai draudžia ženklinant, pristatant ir reklamuojant maisto papildus nurodyti ar užsiminti apie gydomąsias ar nuo ligų saugančias savybes. Vertėtų prisiminti, kad maisto papildas yra maisto produktas, skirtas papildyti kasdienę mitybą – tai nėra vaistas ir jis negydo“, - pabrėžė V.Šapokaitė.

Specialistai pripažįsta, kad lietuviai suvartoja tikrai daug vaistų ir maisto papildų.

Lietuvoje, kaip ir daugelyje ES valstybių, daugiausia suvartojama širdies ir kraujagyslių sistemą veikiančių vaistų.

Estijoje, Latvijoje vyrauja panašios vaistų suvartojimo tendencijos kaip ir Lietuvoje.

Tačiau Slovėnijoje, Švedijoje, Danijoje beveik visų vaistų suvartojama kur kas daugiau nei pas mus.

Tikslių duomenų, kiek mūsų šalyje suvartojama maisto papildų, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba neturi, tačiau pastebima, jog kasmet jų į mūsų šalį importuojama vis daugiau.

Per pirmąjį 2010 metų pusmetį importuota 73,47 tonos (38 siuntos), šiemet jau įvežta 85,71 tona (68 siuntos). Daugiausia, anot V.Šapokaitės,  įvežama iš JAV, Kanados, Kinijos, Rusijos, Baltarusijos.

Eglė Petkutė

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
Kategorijos: Sveikatos apsauga
skaityti komentarus (3)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Augant kraujo donorų aktyvumui, donacijų skaičius padidėjo beveik 8 tūkstančiais
Lietuvoje populiarėjant neatlygintinai kraujo donorystei, augant donorų, atliktų donacijų ir surenkamo kraujo kiekiams,...
Erkės paplitusios visur: kaip apsisaugoti?
Vasarą vis daugiau laiko praleidžiame gryname ore – miestų parkuose, soduose ar sodybose, o mėgstančius grybauti į...
Grilyje kepta mėsa: kaip ja mėgautis saugiai
Šilti orai kiekvieną mūsų skatina praleisti kuo daugiau laiko gryname ore, nesvarbu, ar tai būtų piknikas jaukiame namų...
Modernus lėtinio skausmo gydymo metodas – nugaros smegenų stimuliacija
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose pradėtas taikyti modernus lėtinio skausmo gydymo metodas – nuga...
Kriolipolizė: modernus būdas kovoti su riebalais
Kiekvienas iš mūsų svajoja apie idealią kūno formą, tačiau ne visada pasiekiame norimus rezultatus per mitybą ar sportą....
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų