Amžiniai pusiausvyros sistemos pakitimai. Vyresnio amžiaus žmonių griuvimas

Vyresnio amžiaus žmonių griuvimas ir su tuo susijusios traumos yra viena pagrindinių mirtingumo priežasčių. Šie griuvimai neretai baigiasi šlaunikaulio galvutės lūžimu, sąlygojančiu ilgalaikį funkcijos sutrikimą, o kartu ir neigiamas medicinines socialines bei ekonomines pasekmes.

Pusiausvyros palaikyme dalyvauja 3 sensorinės sistemos – pusiausvyros, regėjimo ir somatosensorinė, kurių kiekvienoje pasireiškia amžiniai pakitimai. Minėti pokyčiai bei įvairių sensorinių sistemų sąveikos sutrikimai ir sąlygoja vyresnių žmonių griuvimus. Degeneracinių pokyčių greitis priklauso nuo gyvenimo kokybės, t.y., gretutinių ligų, medikamentų  vartojimo, gyvenamosios aplinkos bei fizinio aktyvumo ir kt. Tad norint užkirsti kelią traumoms, svarbu suprasti, kaip sąveikauja įvairios sensorinės sistemos, bei žinoti jų amžinius pakitimus.

Problemos aktualumas

Nors pastaraisiais metais pastebima daugelio širdies ir kraujagyslių, endokrininės sistemos ligų ar vėžinių susirgimų „jaunėjimo“ tendencija, tačiau dėl šiuolaikinės medicinos pasiekimų mirtingumas nuo jų sumažėjo, pailgėjo vidutinė gyvenimo trukmė, kartu didėja vyresnio amžiaus žmonių dalis, ypač išsivysčiusiose šalyse.

Griuvimų sąlygoti sužeidimai užima 6-ą vietą tarp vyresnio amžiaus žmonių mirtingumo priežasčių. Kiti autoriai pateikia dar labiau bauginančius skaičius, nurodydami šias traumas kaip pagrindinę vyresnių nei 75 metų amžiaus žmonių mirtingumo priežastį. Griuvimai vyresniame amžiuje yra polietiologinė problema, įtakojama amžiaus, fizinio aktyvumo stokos, medikamentų vartojimo, širdies ir kraujagyslių ar motorinių susirgimų, aplinkos ir elgsenos faktorių.

Amžiniai sensorinių sistemų pokyčiai

Pusiausvyros organas

Pusiausvyros receptorių skaičius pradeda mažėti nuo 5-ojo ir 6-ojo gyvenimo dešimtmečio ir tarp 70-mečių gali siekti net 40 proc. Šiame amžiuje įsivyrauja degeneraciniai otokonijų pokyčiai, nyksta jų plaukeliai, ląstelių viduje atsiranda pūslelių ir intarpų.

Regėjimo organas

Amžiui bėgant, didėja regėjimo įtaka pusiausvyros kontrolėje. Įrodyta, kad viena vyresnio amžiaus žmonių griuvimo priežasčių yra sutrikusi regos adaptacija tamsai. Regėjimo aštrumas ir akomodacijos  sugebėjimai amžiui bėgant taip pat mažėja. Dėl regėjimo sutrikimų gali lietis vaizdas, sutrinka centrinis ar periferinis regėjimas, atstumo pojūtis.

Siaurėjant akipločiui, sutrinka periferinis regėjimas, kuris  yra svarbus judantiems objektams įvertinti, o dėl sutrikusio sugebėjimo įvertinti atstumą sumažėja svyravimų pirmyn-atgal kontrolė. Todėl nenuostabu, kad būtinos diagnostinių tyrimų amžiaus normos.

Somatosensorinė sistema

Su amžiumi mažėja tiek sąnarių, tiek ir odos vibracijos bei spaudimo receptorių jautrumas. Cukrinis diabetas taip pat padidina periferinių neuropatijų dažnį.

Centrinė nervų sistema

CNS amžiniai pakitimai pasireiškia netolygiai, Purkinje skaidulų skaičius 9-ame dešimtmetyje gali tesiekti 25 proc., prieangio nervo neuronų skaičius per dešimtmetį sumažėja 3 proc., aksonuose atsiranda amiloidinių intarpų, iki 24 proc. sumažėja aksodendritinių sinapsių skaičius, mažėja “miegančių“ sinapsių skaičius, sumažėja spontaninės impulsacijos dažnis,

lėtėja nervinio impulso plitimo greitis bei sumažėja jo amplitudė, pailgėja refrakterinis periodas, mažėja CNS gebėjimas kontroliuoti įvairių sistemų veiklą. Sutrikusios pusiausvyros arba jau anksčiau griuvę asmenys bijo vėl griūti, vengia fizinės veiklos, mažėja jų raumenų jėga ir nukenčia gyvenimo kokybė.

Atramos judėjimo sistema

Amžiniai judėjimo atramos sistemos pokyčiai – sumažėjusi raumenų jėga, lėtėja jų kontrakcija, didėja raumenų nuovargis, atsiranda sąnarių sustingimas bei mažėja judesių amplitudė, gali pasireikšti nevalingas kojų raumenų spazmas ar kolapsas, savo ruožtu taip pat padidinantys griuvimų riziką.

Išvados

Dėl degeneracinių amžinių sensorinės, atramos ir judėjimo, regėjimo, pusiausvyros ir CNS pokyčių sutrinka kūno svyravimų ir vestibulospinalinių refleksų kontrolė, dėl ko didėja griuvimų rizika. Situaciją pablogina gretutinės ligos bei medikamentų vartojimas. Su amžiumi vis dažnesni šoniniai griuvimai, besibaigiantys šlaunikaulio kaklelio lūžimais. Lūžių gijimą lėtina hipodinamija, mažėjanti raumenų masė bei sutrikusi periferinė kraujotaka. Profilaktinė šių sistemų patikra, ankstyva patologijos diagnostika, atsakingas medikamentų skyrimas, fizinė terapija ir pusiausvyros sistemos treniravimas galėtų sustabdyti amžinių degeneracinių pokyčių progresavimą ir padėti išvengti griuvimų.

Dainius Guzevičius,

gydytojas otorinolaringologas