Alzheimerio liga pakeičia visų gyvenimą

Sergančiųjų Alzheimerio liga kasmet vis daugėja, ir problemų, su kuriomis susiduria ligonių globėjai ir artimieji, sprendimas kasmet tampa vis aktualesnis. Pa­grin­di­nė pro­ble­ma, ko­dėl Lie­tu­vo­je re­tai nu­sta­to­ma Alzheimerio li­ga – informacijos trūkumas. Žmo­nės ma­no, kad at­min­ties su­tri­ki­mai – tai nor­ma­lus se­nė­ji­mo procesas.

Reklama

Pasireiškia nekaltai

Pasak Mažeikių psichikos sveikatos centro socialinės darbuotojos, Alzheimerio ligos klubo „Brėkšva“ pirmininkės Lilios Baltutienės, Alzheimerio liga pasireiškia visiškai nekaltai: „Žmogus tampa šiek tiek išsiblaškęs, sutrinka miegas, sulėtėja mąstymas, atsiranda valios sutrikimai, pamažu silpnėja sugebėjimai, atsiranda skaitymo, rašymo, skaičiavimo sunkumų, ima nesiorientuoti aplinkoje, pradeda neatpažinti net artimiausių žmonių.“

Anot jos, šis sutrikimas gali pasireikšti esant įvairioms galvos smegenų ligoms ir pažeidimams, įtakos turi galvos smegenų traumos, infekcijos: „Manoma, kad ligos metu sutrinka galvos smegenų cheminių medžiagų apykaita. Gydytojai neretai susiduria su sutrikusios galvos smegenų kraujotakos sąlygota demencija, čia įtakos turi tokie kraujotakos sutrikimai, kaip padidėjęs kraujospūdis, aterosklerotiniai kraujagyslių pakitimai ir panašiai. Silpnaprotystė gali pradėti formuotis po toksinio galvos smegenų pakenkimo, pavyzdžiui, apsinuodijimo alkoholiu ar smalkėmis, sergant sunkiomis fizinėmis ligomis.“

L. Baltutienė teigė, kad Alzheimerio liga pakeičia ne tik susirgusio žmogaus, bet ir šeimos narių gyvenimą: „Artimieji taip pat turi pakeisti įprastą gyvenimo ritmą, jie turi atsisakyti savo įprastinės veiklos, darbo, pomėgių.“

Pasak L. Baltutienės, apie Alzheimerio ligą žmonės mažai žino.

„Artimieji dažniausiai kreipiasi į gydytoją, kai liga būna pirmos, antros stadijos, bet niekas to nepastebi. Šeimos gydytojai sako, kad tai natūralu, nes žmogus senas, o tyrimai parodo, kad tai Alzheimerio liga ir jau trejus metus žmogus negeba užsisegti sagos, nebežino, kaip atidaryti duris“, - pasakojo ji.

Padeda artimiesiems

Alzheimerio ligos klubas „Brėkšva“ gyvuoja dar tik vienerius metus. Įsikurti padėjo ir padeda farmacijos kompanija „H. Abbe Pharma“. Klubo garbės narė, padedanti patarimais ir paskaitomis,  – Mažeikių psichikos sveikatos centro direktorė Jolanta Akavickienė.

Klube yra 25 nariai, turintys per 70 metų, tačiau klubas labiau orientuotas į pagalbą ne sergantiems, o artimiesiems, nes žmonėms su šia liga niekuo nebepadėsi: „Į mūsų klubą iš esmės eina tik šeimos nariai, bet ateina ir dvi  moterys, kurios serga, bet dar gali vaikščioti. Klube pasidaliname informacija, kaip numaudyti ligonį, kaip jį išklausyti, kaip būti kantriam, dešimt kartų kartoti tą patį, mes stipriname vienas kitą. Dauguma globėjų geria vaistus, jie išsekę, pavargę, ligonį jie turi slaugyti 24 valandas per parą.

Nėra kas juos pakeistų, todėl stengiamės juos palaikyti. Mes kartu švenčiame šventes, važiuojame į ekskursijas, seminarus.“

„Tuos, kurie negali ateiti į klubą, būtinai aplankau namuose, kad galėčiau pastiprinti artimuosius, pabendrauti su sergančiu. To bendravimo kaip ir nėra, bet tiesiog pabuvimas šalia, išklausymas, apkabinimas jiems labai svarbu. Įdomu tai, kad jie labai gerai ir aiškiai prisimena, kas buvo, tarkime, prieš 20 metų, vaikystėje, net metus, kada baigė mokyklą, kada tuokėsi, o šiuo metu net nepažįsta savo artimųjų. Stebėdami sergančiuosius galvojome, kokią veiklą išvystyti ir jiems. Bandėme duoti iš  popieriaus paveiksliukus daryti, lankstyti, kad pirštukai judėtų, bet nieko neišeina. Jie per silpni“, – kalbėjo Alzheimerio ligos klubo pirmininkė.

Netinkamas testas

„Sergančių Alzheimerio liga žmonių negalima palikti vienų, nebent tik pirmos stadijos, tada jie suvokia, kad negali eiti i virtuvę, nes gali atsukti čiaupą, palikti neužsuktas dujas. Vis dėlto beveik visi, sergantys Alzheimerio liga, reikalauja priežiūros. Tačiau ligoniai, norėdami gauti globą, turi eiti pas psichologą ir atlikti tam tikrą testą. Nemažai sergančių žmonių turi aukštą intelektą, yra buvę net mokytojais. Atlikdami testą jie susikaupia ir parašo. O teste dešimt balų duoda vien už tai, kad žmogus vaikšto, o šie ligoniai – ne visi gulintys. Jie surenka tam tikrą balų skaičių ir globos negauna, tada kas nors iš šeimos narių turi atsisakyti darbo arba samdyti žmogų. Tas testas, kurį atlieka psichologai, yra sukurtas ir numatytas žmonėms, judantiems vežimėliais, bet jis pritaikomas visiems“, – kalbėjo Alzheimerio ligos pirmininkė.

Nėra savanorių

L. Baltutienė teigė, kad visas organizacijas, ne išimtis ir Alzheimerio ligos klubas, vienija problema, susijusi su savanorių trūkumu: „Aš grupėje taip pat esu viena, nėra ko apmokyti, paprašyti, kad nueitų į šeimą ir porą valandų pabūtų su sergančiuoju, kad artimieji galėtų išeiti apsipirkti.“

Pasak jos, savanorių galbūt būtų, bet tai jauni žmonės – gimnazistai, jie užsidegę, geranoriški ir nori  pasitarnauti: „Vyresni žmonės turi savo darbus, rūpesčius ir nelabai nori įsitraukti į tą veiklą, o artimieji nelabai patikėtų ligonį jauniems žmonėms, jie norėtų profesionalų, specialistų, kuriais galėtų pasitikėti.“

Vaida Vaitkutė