Alytaus regiono gyventojai skuba nemokamai tirtis dėl storosios žarnos vėžio

Jau beveik 500 Alytaus apskrities gyventojų nuo šių metų pradžios kreipėsi į šeimos gydytojus ir nemokamai išsityrė dėl storosios žarnos vėžio. Tokia galimybėšio regiono žmonėms atsirado, kai nuo šių metų sausio 1-osios buvo čia pradėta įgyvendinti prevencinė Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa. Artimiausiu metu jos plėtra planuojama ir kituose regionuose, tad dar didesnis pacientų skaičius galės atlikti tyrimus dėl šios klastingos ligos.

Iki tol ši programa buvo vykdoma šešiose Lietuvos apskrityse: Panevėžio, Tauragės, Klaipėdos, Šiaulių, Vilniaus, Kauno, o iš viso pagal ją per 2014 m. sausio mėnesį šiuose regionuose pasitikrino daugiau nei 10 tūkst. asmenų. Pagal minėtą programą nemokamai išsitirti dėl storosios žarnos vėžio gali 50–74 metų žmonės. Tai padaryti jie galikartą per dvejus metus, o jiems suteiktos paslaugos yra apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis.

VLK Sveikatos priežiūros paslaugų departamento direktoriaus Viačeslavo Zakso teigimu, kol kas pagal šią prevencinę programą išsitirti negali Telšių, Utenos, Marijampolės apskričių gyventojai. Visgi artimiausiu metu jos plėtra planuojama ir šiuose regionuose, nes norisi, kad kuo didesniam skaičiui žmonių būtų prieinama tokia paslauga.

„Viena iš opiausių problemų, trukdančias vėžio prevenciją įgyvendinti visoje Lietuvoje – gydytojų specialistų minėtose apskrityse trūkumas. Yra dedamos didžiulės pastangos, kad ši programa būtų įgyvendinama pilnai visoje Lietuvoje ir kiekvienas mūsų kraštietis, nepaisant to, kuriame šalies kampelyje begyventų, turėtų galimybę nuėjęs į artimiausią gydymo įstaigą išsitirti dėl šios klastingos ligos, o jei nemokamai atlikus tyrimus paaiškėtų grėsmė – laiku imtis reikiamų gydymo priemonių ir užkirsti kelią šiai klastingai ligai“, – tvirtino V. Zaksas.

Anot V. Zakso, žmogus, kuris noriišsitirti pagal šią programą, turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją.

„Jam turėtų būti atliekamas slapto kraujavimo testas, kas rodytų žarnyno vėžio simptomus. Jei testo atsakymas neigiamas – pacientas sveikas ir tyrimas jam bus kartojamas po dviejų metų. Jei teigiamas – šeimos gydytojas išduos siuntimą pas gydytoją specialistą. Pacientui atliekama kolonoskopija ir, prireikus, biopsija. Šių tyrimų metu  tiksliai diagnozuojama liga. Pacientai, kuriems kolonoskopijos metu imta biopsija ir diagnozuotas storosios žarnos vėžys, siunčiami gydytis į specializuotas gydymo įstaigas, – teigė VLK atstovas V. Zaksas.

V. Zakso teigimu, pasitikrinti dėl storosios žarnos vėžio verta, nes šioje prevencinėje programoje numatyti tyrimai padeda išaiškinti ne tik ligą, bet ir ikivėžinius storosios žarnos pakitimus, kuriuos gydant užkertamas kelias vėžiui.

Svarbiausias minėtos programos tikslas – nustatyti ankstyvųjų stadijų storosios žarnos vėžį ir sumažinti mirtingumą nuo šios ligos. Vėžio gydymo efektyvumas priklauso nuo diagnozuotos stadijos. Jei vėžys diagnozuojamas ankstyvojoje stadijoje, pacientą galima išgydyti.

Iš viso per tris programos įgyvendinimo metus daugiau kaip 356 tūkst. asmenų atliktas testas dėl slapto kraujavimo, iš jų – pacientams, kuriems testas buvo teigiamas, jie buvo siųsti gydytojo specialisto konsultacijai su kolonoskopija ir, jei reikia, biopsijos medžiagos paėmimui. Daugiau nei 12 tūkst. asmenų buvo atlikta kolonoskopija. Per 3 pastaruosius metus per programą buvo nustatyta daugiau nei 450 storosios žarnos vėžio atvejų, o ikivėžinių pakitimų beveik 3 tūkst. atvejų.

VLK primena, kad informaciją apie tai, kokios yra galimybės gydyti šią ligą ir apie prevencines priemones, turėtų skleisti ne tik šeimos gydytojai, gydytojai specialistai, šių programų organizatoriai, bet ir visuomenės sveikatos specialistai. Dar geresni programos vykdymo rezultatai galėtų būti pasiekti, jei sveikatos priežiūros įstaigos aktyviau kviestų asmenis dalyvauti programoje, o jiems neatvykus – primintų apie programą ir pakartotinai siūlytų joje dalyvauti.

VLK atkreipia dėmesį, kad storosios žarnos vėžys dažnai diagnozuojamas ne tik pasaulyje, bet ir Lietuvoje. Kiekvienais metais mūsų šalyje nustatoma apie 1500 naujų ligos atvejų ir šis skaičius kasmet didėja.

Šiemet šiai programai įgyvendinti iš PSDF biudžeto planuojama skirtiapie 6,8mln. litų.

Valstybinė ligonių kasa