Pirmadienis, 2024.04.22
Reklama

Altruizmo variklis – empatija

technologijos.lt | 2013-08-19 14:36:28

1987 metų filme „Wall Street“ iš aktoriaus Michaelo Douglaso lūpų nuskamba mintys: „Godumas yra gerai. Godumas yra teisinga. Godumas veikia. Godumas padeda susivokti, pasiekti tikslą. Godumas yra evoliucinės dvasios esmė. Godumas, visomis savo formomis: gyvenimui, pinigams, meilei, žinioms traukė žmoniją į viršų <…>“. Ir iš tiesų, natūralios atrankos taisyklės yra gana egoistiškos.

Slauga
Būtent dėl empatijos žmonės be jokio egoizmo padeda kitiems. © Fotolia.com

Darvinistai teigia, jog egzistenciją ilgiausiai tęsia tie vienetai, kuriems pavyksta įveikti tame pačiame hierarchijos lygyje esančius konkurentus. Taigi iš pirmo žvilgsnio atrodo, jog norėdamas pereiti natūralios atrankos barjerą, privalai būti egoistiškas ir daryti viską, kas naudinga tavo išlikimui. Biologo Richard Dawkins žodžiais, gamta yra labai šykšti buhalterė, prie savęs spaudžianti kiekvieną centą, stebinti laikrodį, baudžianti už menkiausius nuostolius. Jei gyvūnas nuolat atlieka beprasmiškus veiksmus, natūralioji atranka suteikia pirmenybę jo konkurentams, laiką naudojantiems išlikimui ir dauginimuisi.

Vis dėl to, dauguma mūsų turi empatijos jausmą – gebėjimą įsijausti į kito padėtį, jį užjausti. Daugelis mūsų dalinasi įvairiais savo resursais: maistu, drabužiais, daiktais su vargingiau gyvenančiais. Anonimiškai aukojame pinigus visiškai nepažįstamiems žmonės, nukentėjusiems nuo gamtos stichijų. Liejame nuoskaudą, komentuodami straipsnius apie skriaudžiamus gyvūnus. Kenčiame, matydami artimojo netekusį žmogų. Kokia šių veiksmų prasmė? Ar mūsų gebėjimas jausti empatiją kitiems gyviams yra „sistemos klaida“, bereikalingas laiko bei resursų švaistymas?

Smegenys „užprogramuotos“ jausti empatiją

Empatija bei geranoriški veiksmai nėra nereikšmingi atsitiktinumai, – rodo Kolumbijos universiteto tyrėjų Kevin Ochsner ir Niall Bolger atradimai. Mūsų smegenys „užprogramuotos“ jausti empatiją. Funkcinio magnetinio rezonanso įrenginiu tyrėjai stebėjo deguonies prisotinto kraujo tekėjimą, susietą su nervų sistemos veikla. Proceso metu jie atskleidė, kaip smegenyse kyla empatija. Pasirodo, jog iš dalies mes svetimo skausmą jaučiame taip, tarsi jis būtų mūsų pačių.

Stebint žmones, krečiamus elektros srovės, badomus adatomis ar mušamus plaktuku, mūsų smegenys aktyvuoja kai kuriuos tuos pačius smegenų tinklus, tarsi mes patys būtume žalojami. Pasak Tania Singer, Londono Universiteto koledžo mokslininkės, panašiai mūsų smegenys reaguoja ir į kitas žmonių emocijas.

Įdomių rezultatų davė neuropsichologo Nicolas Danziger eksperimentas. Paryžiaus ligoninėje Pitié-Salpêtrière buvo tiriami žmonės, nuo gimimo nepajėgūs jausti skausmo. Tiriamiesiems buvo rodomi vaizdo klipai su kenčiančiais žmonėmis, tuo metu stebint jų smegenų veiklą. Nervų sistemos skenografija atskleidė, jog žmonės kliaudavosi empatija, įsivaizduodami jausmą, kurio nėra niekuomet patyrę.

„Empatija nutiesė jiems tiltą į visiškai egzotiško ir nepažįstamo dalyko supratimą. Tikroji empatija yra galimybė įsivaizduoti kaip jaučiasi kiti žmonės. Ypač, kai žmonės visiškai skiriasi nuo tavęs paties“, – paaiškino tyrimo iniciatorius N. Danziger.

Kevin Ochsner teigia, jog tai gali būti pagrindinis principas, kaip mes suprantame bei sąveikaujame vienas su kitu. Pavyzdžiui, autizmą turintys vaikai, neturintys socialinių bendravimo įgūdžių, neužsikrečia žiovuliu. Manoma, noras žiovauti, pamačius taip besielgiantį žmogų, kyla dėl empatijos.

Tačiau, pastebi Pekino universiteto neurologai, ryškiau empatiją jaučiame žmonėms, su kuriais mus jau sieja kažkoks ryšys: giminystė, draugystė, rasė ir t. t.

Empatija – ne tik žmogiškoji savybė

Empatija nėra svetima ir kitų gyvūnų pasaulyje. Atlantos nacionalinio primatų tyrimo centro mokslininkas Frans de Waal teigia, jog empatija, simpatija bei užuojauta yra būdingi bruožai visoms gyvūnų rūšims, turinčioms bent elementarų gebėjimą suvokti save. Šimpanzės, pavyzdžiui, nors gali būti karingos ir žiaurios, dažniau padeda bei guodžia viena kitą. Kapucinai noriai dalinasi maistu, rodo tam tikrą sąžiningumo ir lygybės jausmą. Drambliai ir banginiai gali padėti savo gentainiams, kitiems gyviams. Eksperimentas, atliktas Čikagos universitete, atskleidė, jog net ir žiurkės gali turėti tam tikrą empatijos jausmą.

Eksperimento metu į patalpą buvo įleistos dvi žiurkės: viena uždaryta plastmasiniame narvelyje, atsidarančiame tik iš išorės. Kita žiurkė buvo paleista lakstyti laisvai. Tyrėjai pamatė, jog laisvoji žiurkė negaišdama laiko nuolat tyčia išlaisvindavo įkalintąją draugę. Net kai laisvajai žiurkei buvo pateikiamas pasirinkimas pirmiau išvaduoti kalinę ar pasiimti kitame narvelyje esantį šokoladą, ji pusę kartų pirmiau išvaduodavo įkalintąjį graužiką. Kai narvelis būdavo tuščias, žiurkės jį ignoruodavo. Taip pat jos elgdavosi ir į narvelį patupdžius pliušinį žaislą.

Vis dėl to, tyrėjai atkreipė dėmesį ir į galimybę, jog tokie žiurkių poelgiai galėjo kilti ne dėl empatijos, o dėl asmeninio diskomforto. Galbūt įkalintosios ir įbaugintos žiurkės skleidžiami garsai buvo pernelyg erzinantys laisvąją ir pastaroji tik stengėsi nutraukti savo kančią, užčiaupiant kalinę. Pasirinkimas palikti patalpą laisvajai žiurkei nebuvo suteiktas.

Vienas ryškiausių eksperimentų, atskleidusių empatijos demonstravimą tarp gyvūnų, buvo įvykdytas 1964 metais, grupės psichiatrų, vadovaujamų Jules Masserman. Tyrėjai pranešė, jog rezus rūšies beždžionės nedrįsdavo patraukti grandinės, atnešančios joms maistą, jei po šio veiksmo kita beždžionė gaudavo elektros šoką. Šie primatai marino save badu, siekdami nesukelti skausmo kitoms rūšies atstovėms.

Empatijos evoliucija

Filosofas Adam Smith 1759 metais savo knygoje „Theory of the Moral Sentiments“ rašė: „Kai aš reiškiu tau užuojautą dėl vienturčio sūnaus netekties, stengdamasis suprasti tavo skausmą, aš negalvoju, kaip kankinčiausi aš, būdamas savimi, netekęs savo vienturčio sūnaus. Tačiau aš galvoju, kaip kankinčiausi, jei būčiau tavimi. Aš ne tik sukeičiu situaciją, tačiau ir veikėjus, bei asmenybes. Mano užuojauta yra skirta tik tau, neturint omenyje savęs. Taigi tame nėra nei trupinėlio savanaudiškumo“. Iš tiesų būtent dėl empatijos mes dažnai atitinkamai elgiamės ir reaguojame tik norėdami padėti kitiems, be lašo egoizmo. Tačiau ar empatijos kilmės istorija tokia pat altruistiška?

Dauguma biologų darvinistų sutaria, jog kooperacijos ir empatijos link mus nuvedė evoliucija. Mūsų protėviams dar gyvenant Afrikos savanose, bendradarbiavimas buvo privalomas, norint užtikrinti rūšies išlikimą. Žmogaus jaunikliai gana negreit išauga į atsakingus suaugusiuosius. Tam reikia, kaip ir anksčiau, daugybės resursų: maisto, apsaugos nuo grobuonių, kitų žmonių.

Tam, kad šios medžiotojų-rinkėjų grupės išliktų, reikėjo juos jungiančio elemento – empatijos. Be bendradarbiavimo būtų buvę neįmanoma apsisaugoti nuo išorės pavojų, daugybė vaikų būtų mirę nesulaukę giminės pratęsimui tinkamo amžiaus. Resursų suvienijimas užtikrino ir didesnes suaugusiųjų išlikimo galimybes. Taigi pabėgti nuo darvinistinio natūralios atrankos egoizmo nepavyksta. Manoma, kad pagrindinė empatijos atsiradimo priežastis – rūšies siekis užtikrinti geresnį savo išlikimo galimybę.

Tomas Asminavičius,

technologijos.lt

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
Kategorijos: Įvairios naujienos
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Sėklidžių vėžys – reta, bet pavojinga jaunų vyrų liga
Onkologinis susirgimas – diagnozė, kurią gali išgirsti ir jauni žmonės. Sėklidžių vėžys netgi vadinamas jaunų &nda...
Atskleidė vitamino D ir žarnyno mikrobiotos svarbą atopinio dermatito ir astmos išsivystymui
Alerginės ligos – plačiai paplitusios visame pasaulyje. Jų išsivystymo mechanizmai siejami su genetiniais veiksnia...
Stresas, kaip iššūkis, kūrybiškumas ir atsipalaidavimas
Šių laikų visuomenę įvairių sričių mokslininkai įvardija kaip streso, nerimo, perdegimo, pervargimo, išsekimo, apimtą de...
Dantų pastos ir jų rūšys: kaip išsirinkti sau tinkamiausią
Ieškant naujos dantų pastos gali susisukti galva, pamačius tokį platų pasirinkimą parduotuvėse. Kiekviena dantų pasta si...
Kompensuojamųjų vaistų rezerviniame sąraše –  nauji vaistai cistinei fibrozei gydyti
Vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisija nusprendė įtraukti naujus cistinei fibrozei gy...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų