Neišnešioti vaikai - iššūkis visai visuomenei
„Lietuvoje būtina išvystyti nacionalinę neišnešiotų vaikų, mažiausiai iki mokyklinio amžiaus, profilaktinės stebėsenos sistemą ne tik didžiuosiuose Lietuvos miestuose, bet ir regionuose. Kai gimsta neišnešiotas vaikas, problemos egzistuoja ne tik pačiame pradiniame jo gyvenimo laikotarpyje, bet dažnai galimos ir ilgalaikės jo sveikatos problemos. Neišnešiotukai gali gimti bet kuriai šeimai, besilaukiančiai kūdikio, nepriklausomai nuo to, kuriai socialinei grupei ji priklauso“, – birželio 17 d. spaudos konferencijoje „Anksčiau laiko gimusių naujagimių ir jų šeimų iššūkiai Lietuvoje“ Seime sakė Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos, Sveikatos reikalų komiteto narė Alma Monkauskaitė.
Pasak jos, šiandien Lietuvoje iki šiol nėra nė vieno teisės akto, skirto neišnešiotukams, o tik du sveikatos apsaugos ministro įsakymai, kuriuose fragmentiškai apie juos užsimenama: viename įsakyme nurodytos ligoninės, kuriose galima gimdyti, jei gimdymas priešlaikinis, kitame – išvardinti atitinkami paslaugų teikimo reikalavimai specialistams.
Spaudos konferencijoje dalyvavusi gydytoja neonatologė, Vilniaus universiteto profesorė dr. Nijolė Drazdienė pabrėžė, kad „neišnešioti vaikai – tai iššūkis ne tik šeimai ir medikams, bet ir visai sveikatos priežiūros, taip pat švietimo sistemai ir visai visuomenei. Dažnai nepagalvojama, kad, šiems vaikams augant, atsiranda nauji iššūkiai. Vokietijoje, kur preneonatologijos politikai – 40 metų, tyrimai patvirtina, kad tam tikra prasme gimę neišnešioti vaikai dažnai visą gyvenimą lieka neišnešioti“.
Profesorė trumpai papasakojo Lietuvos preneonatologijos politikos istoriją, kurios pradžia sutapo su Lietuvos nepriklausomybės atgavimu. 1991 metais pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijas pradėti registruoti neišnešioti naujagimiai. Nuo 2000 metų vykdoma neišnešiotų vaikų stebėsena, tačiau ji turi būti plečiama, nes tokiems vaikams reikia įvairių specialistų pagalbos. Be to, reikia įdiegti tokią profilaktinę sistemą, kad būtų stebimi visi gimę neišnešioti vaikai bent iki mokyklinio amžiaus, o ne tik su likutiniais neišnešiotumo simptomais, nes dažnai didesnės sveikatos problemos išryškėja vėliau.
Ministro Pirmininko patarėja lygių galimybių klausimais, Vilniaus miesto sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Auksė Kontrimienė, pati prieš 23 metus susilaukusi neišnešioto kūdikio, tvirtino, kad tėvai, auginantys neišnešiotus vaikus, susiduria su didesnėmis ne tik vaiko sveikatos, bet ir socialinėmis problemomis: „Šie vaikai ne tik dažniau serga – tai reiškia, kad jų tėvai dažniau turi imti nedarbingumo pažymėjimą, sunkiau būna ir su vaikų darželio lankymu. Todėl yra būtina priimti ir keisti teisės aktus, susijusius su neišnešiotukų priežiūra ir stebėsena, taip pat – tėvystės (motinystės) atostogų koregavimu“.
Neišnešiotų naujagimių asociacijos „Neišnešiotukas“ prezidentė Asta Radzevičienė ankstukų bendruomenės vardu pabrėžė šias neišnešiotų vaikų šeimų problemas, į kurias turėtų dėmesį atkreipti Vyriausybė:
įdiegti ir stiprinti priešlaikinio gimdymo prevencijos sistemą, siekiant, kad vaikelis būtų išnešiotas visą terminą ir gimtų sveikas;
sukurti ir įdiegti tinkamą ir vienodą tėvų švietimo ir pagalbos sistemą prenataliniame periode, užtikrinant profesionalios (socialinio darbuotojo, psichologo kt. specialistų) komandos pagalbą ginekologijos, akušerijos centruose ir neišnešiotų naujagimių skyriuose, taip pat šeimoms grįžus namo su neišnešiotu kūdikiu;
būtina sukurti anksčiau laiko gimusių vaikų stebėjimo ir pagalbos iki mokyklinio amžiaus sistemą, užtikrinti mobilią šių vaikų priežiūrą regionuose;
užtikrinti, kad nemokama reabilitacija ir jai skirtos priemonės anksčiau laiko gimusiems vaikams būtų teikiamos ir tęsiamos pagal poreikį (pvz., akiniai, klausos aparatai, ortopediniai batai ir kt.);
padėti šiems vaikams integruotis į visuomenę: darželį, mokyklą, šviečiant mokytojus apie neišnešiotukų poreikius, nes Lietuvoje tokie vaikai yra tiesiog nurašomi ir lengviausiu būdu nukreipiami į specialias mokyklas, nors Vokietijoje ar Skandinavijoje tokiems vaikams yra skiriamas papildomas pedagogas, ir jie gali lankyti reguliarią mokyklą;
būtinas bendros profilaktikos gydytojų švietimas apie neišnešiotukus, kad jie žinotų, kaip pasirūpinti jų sveikata, kad tinkamai parinktų gydymą, skiepytų atitinkamu laiku;
peržiūrėti ir didinti tėvystės ir motinystės išmokas neišnešiotų naujagimių šeimoms, užtikrinti lankstesnes tėvystės atostogos tėvams.
Socialdemokratė Jolanta Grigorjevienė, 1,8 metų ankstukės mama, pabrėžė, kad tobulėjant technologijoms, gerėjant pragyvenimo lygiui, neišnešiotų naujagimių, kitaip – ankstukų, Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, gimsta ir išgyvena vis daugiau.
„Ankstukai – toli gražu ne diagnozė. „Neniekink silpno vaikiūkščio – gal tai liūto vaikas“ – sako arabų patarlė. Tai savo pavyzdžiais aiškiai įrodo ir žymiausi visų laikų neišnešioti vaikai: kompozitorius Antonio Vivaldi, fizikai Albertas Einšteinas ir Izaokas Niutonas, prancūzų filosofas Fransua Volteras, Prancūzijos imperatorius Napoleonas Bonapartas, rašytojai Viktoras Hugo ir Markas Tvenas, britų politikas Vinstonas Čerčilis“, – kalbėjo ji.
Neišnešiotukai – neišnešioti naujagimiai, gimę anksčiau nei 37 nėštumo savaitę. Kuo mažesnis naujagimis, tuo didesnė tikimybė, kad išgyvenęs jis turės ilgalaikę negalią arba visai neišgyvens. Didžiausioje rizikoje yra mažyliai, gimę anksčiau nei 28 nėštumo savaitę ir sveriantys mažiau nei 1000 gramų. Kasmet apie 2 tūkstančius, arba maždaug 6 proc., visų Lietuvos naujagimių gimsta anksčiau laiko.
PSO duomenimis, kasmet pasaulyje gimsta anksčiau laiko apie 15 mln. naujagimių, iš jų apie 1,1 mln. miršta. Jei išgyvena, neišnešiotų kūdikių gyvybė ilgas savaites balansuoja ties gyvenimo ir išėjimo riba. Būtent neišnešiotumas yra pusės visų mirštančių naujagimių mirties priežastis. Anksčiau laiko gimę naujagimiai yra didžiausia vaikų pacientų grupė pasaulyje.
Remiantis prof. N. Drazdienės duomenimis, Lietuvoje šiandien labai mažų, nė kilogramo nesveriančių naujagimių išgyvenamumas, palyginus su pirmaisiais Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo metais, išaugo nuo 12 iki 65 proc., o didesnių, sveriančių daugiau 1 kg (1000 g – 1499 g) – nuo 48 iki 95 proc. Lietuvoje pats mažiausias gimęs, išgyvenęs ir sėkmingai užaugęs naujagimis tesvėrė 450 gramų, o paties mažiausio gestacinio amžiaus naujagimis gimė vos 22 savaičių.
LSDP informacinis centras
Susiję straipsniai
