Aliuminio indų laikai praeina

Dar visai neseniai aliuminio indai – puodai, puodeliai, dubenėliai, šaukštai – buvo beveik kiekvienoje Lietuvos virtuvėje. Dabar juos pamatysime kur kas rečiau. „Ir gerai, – įsitikinę Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos (VVSPT) specialistai. – Dabar rinkoje yra kurs kas saugesnių sveikatai indų.“

Aliuminis – plačiausiai Žemėje paplitęs metalas. Jo daug ne tik žemės gelmėse, bet ir visur aplink mus: dirvožemyje, vandenyje, augaluose ir gyvūnuose. Jo patenka ir į žmogaus organizmą: pirmiausia per maistą ir vandenį, vaistus, maisto priedus (pavyzdžiui, dažiklį E 173), taip pat ir aliuminio indus. Šis metalas kaupiasi visuose kūno audiniuose, kauluose. Yra įrodymų, kad su amžiumi aliuminio koncentracija didėja smegenų audiniuose. Per placentą aliuminis patenka į vaisių ir turi savybę ilgai išlikti organizme, kol nepasišalina su šlapimu. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, suaugusiam žmogui per parą leistina aliuminio norma – 1 mg/kg.

Ore aliuminis greitai pasidengia oksido plėvele, kuri saugo jį nuo tolesnio oksidavimosi, o rūgščioje ir šarminėje terpėse jis reaguoja kaip aktyvus metalas, oksido plėvelė ištirpsta ir tada aliuminio jonai patenka į maistą.

Aliuminio indai neoficialiai laikomi vienais kenksmingiausių, bet jei jie naudojami tinkamai, sveikatai žalos nedaro. Pirmiausia juos reikia tinkamai prižiūrėti. Svarbu nepažeisti tokių indų oksido plėvelės, todėl jų negalima šveisti valikliais, kurių sudėtyje yra abrazyvinių medžiagų, metaliniais šepečiais. Tai pat šių indų nepatartina naudoti labai ilgai – vis dėlto ilgą laiką naudojant apsauginė plėvelė nusitrina ar susibraižo.

Aliuminio induose galima saugiai išsivirti makaronus, bulves, neriebią mėsą, žuvį, virti košes. Juose nerekomenduojama gaminti daržovių patiekalų, ypač iš rūgščių ir marinuotų daržovių, virti sūrią žuvį, vaisių kompotus, virinti pieną. Jokiu būdu juose nelaikykite laikyti vandens bei paruošto maisto!

VVSPT specialistų nuomone, laikantis gamintojų instrukcijų aliuminio indus galima naudoti, tačiau šiais laikais yra gausybė kur kas geresnių alternatyvų:

• nerūdijančio plieno induose galima gaminti nerūgščius patiekalus, o paruošus perkelti maistą į emaliuotą indą;

• indai su nepridegančia danga netinka patiekalams laikyti;

• emaliuotuose induose galima ir gaminti, ir laikyti maistą;

• ketaus induose galima ir gaminti, ir laikyti maistą;

• keraminiuose induose (jei naudojami saugūs dažai arba dažai, padengti apsauginiu sluoksniu) galima ir gaminti, ir saugoti maistą.

Siekiant, kad vartotojus pasiektų saugios medžiagos ir gaminiai, skirti liestis su maistu, tarp jų ir indai, visoje Europos Sąjungoje, taip pat ir Lietuvoje, jie privalo būti gaminami taikant gerąją gamybos praktiką ir laikantis įvairių kitų reikalavimų. Norint į Europos Sąjungą įvežti tokius gaminius, pagamintus trečiosiose šalyse, jiems išduodami tam tikri saugumą patvirtinantys pažymėjimai. Lietuvoje tokius dokumentus – ne maisto prekės higieninius pažymėjimus medžiagoms ir gaminiams, skirtiems liestis su maistu – išduoda VVSPT. VVSPT pildomame medžiagų ir gaminių, skirtų liestis su maistu, ne maisto prekių higieninių pažymėjimų registre galite pasitikrinti, ar jūsų išsirinktas gaminys yra pripažintas saugiu. Pavojingų produktų sąrašas skelbiamas Ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos svetainėje.

Lina Biekštaitė,

VVSPT vyr. specialistė