Alergologas primena, kad astma dažniausiai paūmėja nesilaikant gydymo režimo

Sergantys astma žmonės dažnai patiria ligos paūmėjimų, kuriuos kartais gali sukelti nekontroliuojami aplinkos veiksniai, o jiems numalšinti prireikia net skubios pagalbos vaistų. Tačiau alergologas ir klinikinės imunologijos specialistas Kęstutis Černiauskas tvirtina, kad nors ši lėtinė kvėpavimo takų liga nėra iki galo išgydoma, jos simptomus ir paūmėjimus dažniausiai įmanoma visiškai kontroliuoti atsakingai laikantis paskirto gydymo.

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro gydytojas Kęstutis Černiauskas pasakoja, kad nemažai astma sergančių pacientų dėl įvairių priežasčių dažnai susiduria su ligos simptomų paryškėjimais, vadinamais astmos paūmėjimais. Tai gali būti dusulys, spaudimas krūtinėje, pablogėjusi fizinio krūvio tolerancija. Taip pat paūmėjimu gali būti laikomas ir bendras ligos bei savijautos pablogėjimas, lyginant su savijauta prieš tai.

Astmos priepuolį gali lemti aplinkos veiksniai

K. Černiauskas nurodo, kad reikėtų išskirti astmos simptomų priepuolius ir astmos paūmėjimus. Priepuolis gali kilti ir pakankamai staigiai, be jokių įtarimų, kai žmogus jaučiasi įprastai. O galimas ir palaipsnis savijautos pablogėjimas, kuomet pacientas net kelias dienas gali jausti, kad jo simptomų kontrolė mažėja.

„Astmos priepuolis kyla dėl to, kad sergančio astma bronchų reaktyvumas yra padidėjęs, todėl dusulį ar kosulio priepuolį gali išprovokuoti daugybė veiksnių. Tai gali būti fizinis krūvis, tabako dūmai, oro tarša, įvairūs alergenai. Paprastai priepuoliui numalšinti pakanka papildomų nedidelių dozių bronchus plečiančių vaistų. O jeigu prasidėjusio priepuolio nepavyksta efektyviai numalšinti, tai jau ženklas, kad vystosi astmos paūmėjimas. Kai astma sergantis žmogus „pasigauna“ kokį nors virusą ar infekciją, jis net keletą dienų gali jausti, kad simptomai po truputį ryškėja, jo savijauta blogėja, dažniau nei įprastai atsiranda poreikis įkvėpti bronchus plečiančių vaistų“, – pasakoja gydytojas.

Alergologas priduria, kad astmos paūmėjimų kartais gali kilti net ir griežtai laikantis visų gydytojo nurodymų. Taip gali nutikti ir dėl nekontroliuojamų aplinkos veiksnių, gretutinių susirgimų ar dėl pačios astmos ypatumų.

„Kartais sergantis astma viską daro tinkamai, koreguoja savo gyvenimo būdą, iš aplinkos pašalina provokuojančius faktorius, bet simptomai vis tiek išlieka. Tinkamas gydymo režimo laikymasis padeda išvengti paūmėjimų, bet negalime kontroliuoti visko. Pasitaiko, kad žmogus suserga virusine infekcija, patenka į didelę žiedadulkių koncentraciją ar kontaktą su gyvūnais, kuriems yra alergiškas“, – primena gydytojas.

K. Černiausko teigimu, pacientas ilgainiui pats pradeda suprasti, kas jam pastiprina astmos simptomus. Tokių aplinkybių jis pradeda natūraliai vengti, tačiau kartais prireikia ir gydytojo pagalbos. Tuomet sergančiam astma reikia paaiškinti, ką pakeisti savo kasdienėje veikloje, kad jį nustotų kamuoti dažni astmos priepuoliai.

Astmos paūmėjimo metu padėti gali ir sąmoningas kvėpavimas

Alergologas perspėja, kad prasidėjusį astmos paūmėjimą suvaldyti gali būti sunku, todėl jis rekomenduoja visada su savimi turėti bronchus plečiančių vaistų. Jie leis jaustis ramiau ir prireikus turėtų padėti numalšinti dusulio priepuolį.

„Jei prasidėjo dusulys, reikėtų įkvėpti bronchus plečiančių vaistų. Jeigu dusulys pasireiškė provokuojančioje aplinkoje, reikėtų kuo greičiau iš jos pasišalinti. Dusulio palengvinimui dar gali padėti sąmoningas kvėpavimas: įkvėpimas pro nosį ir lėtas iškvėpimas suspaustomis lūpomis. Paprastai dusulį pajutęs žmogus nesąmoningai pradeda kvėpuoti greitai ir stipriai, o tai prisideda prie diskomforto pojūčio, baimės ir nerimo didėjimo. Atkreipkite dėmesį į tai, kad jei per valandą vaistus teko vartoti daugiau kaip tris kartus, bet dusulys nesiliovė, būtina kviestis greitąją pagalbą“, – tvirtina gydytojas K. Černiauskas.

Pasak alergologo, astmos simptomai gali pasikartoti kelis kartus per mėnesį. Nėra pavojaus, jei jie yra lengvi ir praeina greitai įkvėpus vaistų. Tačiau tas gali rodyti, kad astma yra nepakankamai kontroliuojama. Tokiu atveju gydymas turėtų būti intensyvinamas, gydytojas gali padidinti vartojamų vaistų dozes arba sunkios astmos pacientams papildomai paskirti biologinius vaistus.

Ligos paūmėjimų gali išvengti net sunkia astma sergantys pacientai

Gydytojo teigimu, apie 17 proc. atvejų yra priskiriami sunkiai gydomai astmai, kuomet gerai jaustis gali trukdyti gydymo režimo nesilaikymas ar lydintys susirgimai. Sunkią astmą turi iki 10 proc. pacientų, kuriems paūmėjimai natūraliai yra dažnesni ir pavojingesni. Jų baimė žmones dažnai apriboja ir priverčia atsisakyti kai kurių veiklų, tačiau gyd. K. Černiauskas pabrėžia, kad dabar sunkios astmos pacientams taikomo pažangaus gydymo galimybės leidžia ligos paūmėjimus veiksmingai sumažinti.

„Bijodami astmos paūmėjimo ir dusulio priepuolių, pacientai dažnai pakeičia savo įpročius, mažiau bendrauja su aplinkiniais. Tačiau net ir nenuspėjamų astmos priepuolių bijoti nereikėtų, jei pacientas ne tik vengs alergenų ir situacijų, provokuojančių simptomus, bet ir sąžiningai laikysis gydytojo nurodymų, tinkamai vartos vaistus. Dabar mes turime visas galimybes padėti net sunkios astmos pacientams, kadangi papildomai jau kelerius metus jiems skiriama biologinė terapija leidžia pastebimai suretinti ligos paūmėjimus. Todėl, jeigu astmos priepuoliai yra dažnesni ar jų metu teko kviestis greitąją pagalbą, tenka dažnai vartoti bronchus plečiančius vaistus ar jų prireikia didesnių dozių, apie tai nedelsiant reikėtų pranešti savo gydytojui“, – pabrėžia alergologas K. Černiauskas.

Dėl asmeninės medicinos konsultacijos prašome kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą.