Trečiadienis, 2026.11.18
Reklama

Kasdieniai įpročiai, galintys silpninti klausą

Pranešimas žiniasklaidai | Šaltinis: vlmedicina | 2026-11-18 12:48:48

Muzika pakeliui į darbą, pokalbiai biure, transporto ūžesys gatvėje, o grįžus namo – fone veikiantis televizorius. Nors nuolatiniai garsai tapo įprasta mūsų kasdienybės dalimi, jų poveikis klausai priklauso nuo stiprumo ir trukmės. Ilgalaikis triukšmas gali sukelti ne tik nuovargį ar spengimą ausyse, bet ir negrįžtamų klausos pažeidimų. 

decibelai
Ausinės / VLMEDICINA.LT (A. Kubaičio) nuotr.

„Vision Express“ klausos specialistė Daimona Širiakovienė atkreipia dėmesį, kad klausos silpnėjimas nėra vien vyresnio amžiaus žmonių problema. Jos praktikoje pasitaiko ir darbingo amžiaus žmonių, kurių klausai įtakos galėjo turėti ilgametis triukšmo poveikis.

„Nors įprasta manyti, kad prasčiau girdi tik vyresnio amžiaus žmonės, su šia problema susiduria ir penkiasdešimtmečiai. Kalbantis paaiškėja, kad didelę gyvenimo dalį jie dirbo triukšmingoje aplinkoje. Deja, apie klausos apsaugą neretai susimąstoma tik tada, kai sutrikimas jau prasidėjęs“, – sako D. Širiakovienė.

Triukšmo žalą pajuntame ne iš karto

Ne kiekvienas aplinkos garsas, anot specialistės, kenkia klausai. Klausos pažeidimo riziką lemia garso stiprumas, poveikio trukmė ir atstumas iki jo šaltinio. Pavyzdžiui, tyliai veikiantis buitinis ventiliatorius ar šaldytuvas paprastai nekelia grėsmės klausai, tačiau nuolatinis foninis ūžesys gali varginti, apsunkinti susikaupimą ar sukelti galvos skausmą.

Kur kas didesnį pavojų kelia stiprus (85 decibelų ir didesnis), ilgalaikis triukšmas. Tokį triukšmo lygį gali pasiekti intensyvus gatvės eismas, kai kurie elektriniai įrankiai ar garsiai veikianti buitinė technika, pavyzdžiui, plaukų džiovintuvas. Koncertuose ir naktiniuose klubuose garsas gali būti dar stipresnis.

Toks triukšmas gali pažeisti vidinėje ausyje esančias jautriąsias plaukuotąsias ląsteles, kurios garso virpesius paverčia nerviniais signalais. Specialistė pabrėžia, kad žmogaus organizme šios ląstelės neatsinaujina.

„Po koncerto ar darbo triukšmingoje aplinkoje klausa gali laikinai suprastėti, atsirasti spengimas ausyse. Tokie požymiai rodo, kad garsas galėjo paveikti klausą. Ilgainiui žmogus gali pastebėti, kad jam sunkiau suprasti pašnekovų kalbą, dažniau tenka prašyti pakartoti pasakytus žodžius. Todėl net ir laikinų klausos pokyčių nereikėtų ignoruoti“, – aiškina D. Širiakovienė.

Aplinkoje, kurioje triukšmo išvengti neįmanoma, svarbu naudoti tinkamas klausos apsaugos priemones. Koncertuose gali praversti specialūs garsą slopinantys ausų kištukai, o dirbant su triukšmingais įrankiais – apsauginės ausinės. Taip pat verta laikytis didesnio atstumo nuo garso šaltinio ir, kai įmanoma, trumpinti triukšmingoje aplinkoje praleidžiamą laiką.

Ausinės klausai gali būti ir draugas, ir priešas

Klausantis muzikos, tinklalaidžių ar kalbantis telefonu per ausines, svarbiausia atkreipti dėmesį į garsumą ir klausymosi trukmę. Pasak D. Širiakovienės, klausai gali pakenkti pernelyg garsus ir ilgai trunkantis garso poveikis, nepriklausomai nuo to, ar ausinės belaidės, įstatomos į ausis, ar dedamos ant jų.

„Jeigu muzikos klausomės labai garsiai ir dažnai, klausos sutrikimų gali atsirasti naudojant bet kokias ausines. Rekomenduočiau rinktis tokias, kurios gerai slopina aplinkos triukšmą. Tuomet nereikia stipriai didinti garsumo, kad aiškiai girdėtume muziką ar pokalbį“, – pataria specialistė.

Praktiškas būdas kontroliuoti klausymosi įpročius – pasitikrinti telefono garso nustatymus. Dalis išmaniųjų telefonų leidžia stebėti ausinių garso lygį ir nustatyti didžiausio garsumo ribą. Klausantis muzikos taip pat verta daryti reguliarias pertraukas, o triukšmingame viešajame transporte ar gatvėje vengti įpročio garsinti muziką vien tam, kad ji nustelbtų aplinkos garsus.

Dar vienas svarbus aspektas, anot D. Širiakovienės, yra ausinių higiena. Į ausis įstatomas ausines reikėtų reguliariai valyti pagal gamintojo rekomendacijas, nes ant jų besikaupiantys nešvarumai gali dirginti ausies landą ir sudaryti palankesnes sąlygas infekcijoms. Taip pat nereikėtų dalytis asmeninėmis ausinėmis su kitais žmonėmis, ypač jei jos dedamos tiesiai į ausies landą.

Tylos paieškos prasideda nuo kasdienių įpročių

Klausos apsauga prasideda nuo paprastų kasdienių sprendimų. Pavyzdžiui, namuose nebūtina nuolat laikyti įjungto televizoriaus ar radijo, o pasivaikščiojimai be ausinių gali tapti proga pailsėti nuo papildomo garsinio fono. Specialistė taip pat pataria sąmoningai daryti pertraukas nuo triukšmo – kas kelias valandas bent 15–20 minučių praleisti ramesnėje aplinkoje.

„Pati dažnai automobilyje važiuoju neįsijungusi radijo. Pastebiu, kad tai padeda pailsėti nuo nuolatinio garsinio fono. Panašiai ir pasivaikščiojimų metu – nebūtina visada klausytis muzikos ar tinklalaidžių. Kartais verta tiesiog įsiklausyti į aplinką. Žinoma, tokios pertraukos negali atkurti jau pažeistos klausos, tačiau jos padeda sumažinti kasdienį garsinį krūvį“, – sako D. Širiakovienė.

Vis dėlto vien kasdienių įpročių nepakanka – svarbu ir profilaktiškai tikrintis klausą. Patikros dažnumas priklauso nuo amžiaus bei rizikos veiksnių. Vyresniems nei 50 metų žmonėms rekomenduojama tai daryti kas metus, ypač nuolat dirbantiems triukšmingoje aplinkoje. Jei atsiranda spengimas ausyse, sunkiau suprasti pašnekovų kalbą ar pastebimi kiti girdėjimo pokyčiai, laukti planinės patikros nereikėtų.

„Ne visi žino, kad pasitikrinti klausą galima ne tik gydymo įstaigose, bet ir optikose. Pavyzdžiui, mūsų optikose specialia įranga atliekamas pirminis klausos testas, padedantis įvertinti, kaip žmogus girdi skirtingo dažnio garsus. Tai paprastas, bet svarbus žingsnis, leidžiantis pastebėti galimus klausos pokyčius ir suprasti, ar reikėtų kreiptis į gydytoją dėl išsamesnio ištyrimo“, – sako D. Širiakovienė.

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Ar nedarbingumo metu galima dalyvauti renginiuose?
Žaidėjams laukiant „GTA 6“ premjeros, socialiniuose tinkluose pasigirsta juokais keliamas klausimas, ar gali...
Kasdieniai įpročiai, galintys silpninti klausą
Muzika pakeliui į darbą, pokalbiai biure, transporto ūžesys gatvėje, o grįžus namo – fone veikiantis televizorius....
Žindant skauda, o krūtys įsitempusios?
Pirmosios žindymo dienos ne visada būna tokios sklandžios, kaip tikėtasi: spenelius gali skaudėti, krūtys įsitempti, o n...
Vietoj 10 tūkst. žingsnių – „japoniškas" ėjimas?
Socialiniuose tinkluose moterys vis dažniau aptaria „japonišką ėjimą“ – vaikščiojimą, kai kaitaliojama...
Senjorų slauga namie: kaip palengvinti savo ir jų kasdienybę
Visuomenei senstant, vis daugiau šeimų susiduria su artimo žmogaus priežiūra namuose. Tačiau kalbant apie senjorų slaugą...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB „Vlmedicina“. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų