Užkrečiamosios ligos smėlio dėžėje

Vasarą vaikai daugiau laiko praleidžia lauke, o žaidimai smėlio dėžėse tampa viena mėgstamiausių mažųjų veiklų. Smėlio dėžės įrengiamos darželiuose, mokyklų teritorijose, daugiabučių kiemuose ir privačiose valdose. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) primena – netinkamai prižiūrimas smėlis gali tapti užkrečiamųjų ligų plitimo rizikos veiksniu. 

Didžiausia rizika – vaikams

Užterštame smėlyje gali būti ne tik įvairių parazitų kiaušinėlių, bet ir ligas sukeliančių bakterijų bei virusų. Šios infekcijos dažniausiai plinta per nešvarias rankas. Smėlyje esantys mikrobai gali sukelti ūmias žarnyno infekcijas, o per gyvūnų – šunų ar kačių – išmatas į neuždengtas smėlio dėžes patenka parazitai, sukeliantys tokias ligas kaip toksokarozė ar toksoplazmozė.

NVSC duomenimis, toksokaroze ir žarnyno infekcinėmis ligomis dažniau serga vaikai nei suaugusieji. 2025 m. didžiausias sergamumas toksokaroze registruotas 4–14 metų amžiaus vaikų grupėje, o ūminėmis žarnyno infekcijomis – 0–6 metų amžiaus vaikų grupėje. Didesnis vaikų sergamumas gali būti siejamas su dažnesniu kontaktu su dirvožemiu ar smėliu, ypač žaidimų aikštelėse, bei dar nepakankamai susiformavusiais higienos įgūdžiais.

„Vaikai žaisdami smėlio dėžėse dažnai liečia veidą, kiša rankas į burną, todėl net ir plika akimi nematomi mikrobai / parazitai gali tapti infekcijų plitimo priežastimi. Dėl to labai svarbi ne tik smėlio dėžių priežiūra, bet ir nuolatinis vaikų higienos įgūdžių ugdymas“, – primena NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Aušra Bartulienė.

Saugumą padeda užtikrinti reguliari priežiūra

Tinkama smėlio dėžių priežiūra yra viena paprasčiausių ir veiksmingiausių prevencinių priemonių. Siekiant sumažinti užteršimo riziką, nenaudojamas smėlio dėžes būtina uždengti, kad į jas nepatektų gyvūnai. Taip pat rekomenduojama jas įrengti saulėtose vietose, nes ultravioletiniai saulės spinduliai padeda naikinti ligų sukėlėjus.

Smėlis turi būti keičiamas užsiteršus šiukšlėmis ar kitomis priemaišomis. Net ir vizualiai švarus smėlis nebūtinai yra saugus, todėl svarbu reguliariai atlikti jo parazitologinius tyrimus.

„Smėlio dėžė gali atrodyti tvarkinga, tačiau tai negarantuoja visiško saugumo. Todėl labai svarbu prižiūrėti smėlį, neleisti į smėlio dėžes patekti gyvūnams ir nepamiršti vaikų rankų higienos“, – akcentuoja NVSC atstovė.

Primename, kad viena svarbiausių apsaugos priemonių nuo užkrečiamųjų ligų išlieka tinkama rankų higiena. Tėvai ir ugdytojai turėtų nuolat priminti vaikams po žaidimų lauke, ypač pažaidus smėlio dėžėje, kruopščiai nusiplauti rankas su muilu po tekančiu vandeniu. Taip pat rekomenduojama neleisti vaikams užkandžiauti žaidžiant smėlio dėžėse bei pasirūpinti, kad mažesni vaikai nekištų smėlio ar nešvarių pirštų į burną. Svarbu pasirūpinti ir žaislais, su kuriais vaikai žaidė lauke ar smėlio dėžėje: patartina juos naudoti tik lauko žaidimams, o parsinešus namo – kruopščiai nuplauti ir neleisti su jais žaisti kambaryje.

Atsakomybė už smėlio dėžių priežiūrą

Už smėlio dėžių priežiūrą ikimokyklinio ugdymo įstaigose atsako pačios ugdymo įstaigos, o viešosiose vaikų žaidimų aikštelėse ir prie daugiabučių esančių smėlio dėžių priežiūra tenka jų eksploatuotojams arba savininkams. Jei aikštelės prižiūrėtojas nėra paskirtas, atsakomybė už jos saugumą ir tinkamą priežiūrą tenka savininkams.

NVSC taip pat primename, kad praėjusiais metais buvo patikslinti Lietuvos higienos normos HN 75:2016 „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų vykdymo bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimai dėl smėlio priežiūros vaikų žaidimų aikštelėse. Nurodyta, kad kiekvieną pavasarį smėlio galima nekeisti, jeigu atlikus parazitologinį tyrimą jame nenustatoma helmintų kiaušinėlių.