Kaip padėti vėžiu sergančiam artimajam? Pataria chirurgas

Vėžys yra palietęs ne vieną šeimą, o patarimų ir mitų apie jį yra visa galybė. Dėl šios priežasties kyla grėsmė, kad nieko blogo nelinkėdami artimieji gali pakenkti pacientams. Apie tai, kuo šeimos nariai gali padėti onkologine liga sergantiems artimiesiems, pasakoja chirurgas.

Bendrosios chirurgijos gydytojo, koloproktologo doc. dr. Audriaus Dulsko teigimu, svarbiausia – konsultuotis su specialistu, o ne su kaimynu ar giminaičiu.

„Liūdniausi atvejai, kuomet pacientai nusprendžia nesilaikyti paskirto gydymo ir atsigręžia į mokslu nepatvirtintus metodus: grybus, kerpes, homeopatiją. Netinkama mityba onkologiniam pacientui taip pat gali pakenkti. Kartais po žarnyno operacijos, ypač po viršutinio virškinamojo trakto, namo grįžę pacientai maitinasi įprastai lyg būtų sveiki – cepelinais, šniceliais. Tačiau po šių operacijų reikia valgyti mažiau ir dažniau, o toks maistas nėra tinkamas, nes apsunkina virškinimą, pacientą pykina, jis ima vemti“, – komentuoja jis.

Prieš operaciją – specialus pasiruošimas

Pasak dr. A. Dulsko, 50 proc. onkologinių pacientų susiduria su mitybos nepakankamumu. Šią būklę išduoda normos ribos nesiekiantis kūno masės indeksas (KMI), perpus ar trečdaliu sumažėjusios suvalgomo maisto porcijos ir kūno svorio sumažėjimas per trumpą laikotarpį.

„Išskirčiau tris etapus. Pirmas – prieš gydymą, antras – gydymo metu, trečias – po gydymo. Kiekviename etape svarbu įvertinti ir užtikrinti tinkamą paciento mitybą bei fizinį aktyvumą. Prieš operaciją visiems savo pacientams rekomenduoju daugiau pajudėti, vaikščioti, nueiti 10 tūkst. žingsnių per dieną, taip pat ir pakilnoti svarmenis, kad nors kiek padidėtų raumenų masė, nes tai sumažina komplikacijų po operacijos riziką“, – aiškina chirurgas.

Koloproktologas taip pat rekomenduoja laikytis individualiai ligoniui pritaikyto mitybos režimo, pacientams vartoti medicininės paskirties gėrimus, papildytus mikroelementais, omega-3 riebalų rūgštimis bei užtikrinančius pakankamą kalorijų kiekį. Jie ypač reikalingi tuomet, kai pacientas praranda apetitą ar dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, dėl chemoterapijos metu atsiradusių opelių burnoje, negali suvalgyti reikalingo maisto kiekio.

„Tinkama mityba sumažina komplikacijų skaičių ir sutrumpina buvimo ligoninėje laiką. Todėl gydytojo dietologo įsitraukimas yra būtinas nuo pat ligos diagnozavimo“, – atkreipia dėmesį dr. A. Dulskas.

Patarimas – kartu pakeisti įpročius

Chirurgas pataria šeimos nariams kartu su ligoniu pakeisti savo mitybos bei fizinio aktyvumo įpročius, mat tokiu būdu pacientui suteikiamas reikiamas palaikymas.

„Sergant žarnyno vėžiu rekomenduojama iki minimumo sumažinti arba visai atsisakyti raudonos mėsos. Tai dažnai yra sudėtinga užduotis, nes mes visi nuo vaikystės pripratę prie kiaulienos patiekalų. Taip pat galima kartu vaikščioti, sportuoti“, – aiškina gydytojas A. Dulskas.

Pasak koloproktologo, mitybos ir fizinio režimo nesilaikymas apsunkina gydymo procesą, gijimą. Dėl mitybos nepakankamumo blogiau gyja žaizdos ir organai pilvo ertmėje, dažnesnis pūliavimas. Visa tai gali sąlygoti ir trumpesnę gyvenimo trukmę bei pačios ligos atsinaujinimą.

„Chemoterapija, radioterapija ir chirurginis gydymas yra didelis stresas organizmui – tiek emocinis, tiek imuninis. Streso lygį sumažinti padeda tinkama mityba ir fizinis aktyvumas“, – teigia dr. A. Dulskas.

Cukrui – taip ar ne?

Onkologiniams pacientams labiausiai tinka lengvai virškinamas maistas, pavyzdžiui, sriubos, garuose virtos daržovės. Raginama vengti sunkesnio maisto – raudonos mėsos, greito maisto.

„Neseniai teko dalyvauti konferencijoje apie mitybą, jos metu buvo užduotas klausimas apie cukrų – ar tai vis dar blogis, ar pacientui būtina jo atsisakyti. Profesoriaus atsakymas buvo toks – svarbiausia, kad žmogus valgytų. Cukrų mėgsta tiek gerosios, tiek vėžinės ląstelės. Todėl gydymo metu nė vienam pacientui nedraudžiu ko nors valgyti – svarbiausia tuo metu yra apskritai valgyti“, – konstatuoja chirurgas.

Dr. A. Dulskas priduria, kad vis dėl to vėžys yra raudonas signalas, rodantis, jog po gydymo pacientas turi pakoreguoti savo dietą ir fizinio aktyvumo įpročius.