Pirmadienis, 2024.07.22
Reklama

Akių operacijų bijoti nereikia

2012-08-14 10:02:55

Klaipėdos universitetinės ligoninės Akių ligų skyriuose daugiausia operacijų – 2–3 tūkst. per metus atliekama dėl kataraktos. Apie kataraktą ir kitas akių ligas kalbamės su gydytoja oftalmologe Virginija Vazbiene.

Akių ligos

Ar daugėja akių ligų? Kas kenkia mūsų akims?

Medicinos statistika skelbia, jog apie pusantro milijono Lietuvos gyventojų turi regos problemų. Prognozuojama, kad šie liūdni skaičiai dar padidės, nes atsiranda naujų akių ligų. Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad daugėja visų ligų, jaunėja pacientų amžius.

Akims kenkia aplinkos tarša, dulkės, pervargimas, technologijų skverbimasis į gyvenimą, kompiuteriai. Savo akis reikia labai saugoti. Nė vienas kitas jutimo organas nėra toks svarbus kaip akys. Jos – mūsų langas į pasaulį.

Kada svarbu kreiptis į akių gydytojus?

Rega yra mūsų svarbiausias jutimas, mūsų pagrindinis pasaulio pažinimo būdas. Tad vos prasidėjus kokiems nors regos sutrikimams, turime į tai reaguoti. Juk prastėjant matymui, kasdienis gyvenimas darosi sunkesnis, ilgainiui prireikia pagalbos net paprastose kasdienėse situacijose. Tačiau mūsų žmonės linkę ilgai kentėti, dažnai kreipiasi, kai jau visai nebemato. Tuo tarpu turime dideles galimybes žmogui padėti, sugrąžinti jam gyvenimo kokybę.

Tenka girdėti, kad vyresnio amžiaus žmonės nieko nebenori daryti, galvoja, kad jau niekas nepagelbės?

Didžioji dalis mūsų pacientų yra vyresnio amžiaus – per 60 metų. Kad nebeverta gydyti akių kartais, deja, galvoja ne tik patys mūsų pacientai, bet ir jų artimieji, vaikai. Tačiau regėjimą pagerinti galima ir šimtamečiams – turėjome tokio amžiaus pacientų. Gydytis niekada ne vėlu. Prisimenu vieną pamokantį atvejį.

Dėl kataraktos regėjimo netekusi garbaus amžiaus moteris ryžosi operacijai. Ir koks buvo jos ir visos šeimos džiaugsmas, kai į akis įdėjus dirbtinius lęšiukus moteris praregėjo. Deja, ji gyveno neilgai, bet prieš mirtį pamatė savo artimuosius, apkabino anūkus, kurių nebuvo mačiusi. Vėliau jos vaikai dėkojo: „Ačiū, kad sugrąžinote mamai regėjimą, turėjome laiko pasidžiaugti vieni kitais.“

Gal žmonės bijo akių operacijų? Kaip jos atliekamos?

Bijoti tikrai nereikia. Kam gyventi tamsoje, jei yra galimybė atkurti regėjimą. Dažniausiai pacientus operuojame dėl kataraktos – akies lęšio sudrumstėjimo. Katarakta yra viena dažniausių regėjimo netekimo priežasčių.

Vienintelis būdas atkurti regėjimą yra pašalinti sudrumstėjusį lęšiuką ir įstatyti dirbtinį. Ši liga yra būdinga vyresnio amžiaus žmonėms, ir jokie akių lašiukai čia nepadės. Operacijos bijoti tikrai nereikia – operacijų technologija nesiskiria nuo pasaulinės medicinos praktikos.

Implantuojame tik minkštus, sulankstomus lęšiukus ir tik pro 2–2,5 mm skersmens angelę. Operacija trunka iki pusės valandos. Įdėtas lęšiukas niekur neiškrenta, nes implantuojamas į senąjį lęšiuko maišelį. Keisti jo nereikės jau iki amžiaus pabaigos.

Dirbtinius lęšius kompensuoja ligonių kasa, tad už juos mokėti nereikia. Nebent pats žmogus nori dar geresnio lęšiuko, tada jį įsigyja pats. Dažnai kataraktos operaciją mūsų pacientai pavadina stebuklu. Juk atvažiuoja į ligoninę akli, o po operacijos namo grįžta matydami. Žmonės nustemba, kad operacija taip greitai baigiasi, kad ji nėra skausminga ir po jos nėra didelių gyvenimo apribojimų. Visada išrašydami pacientą iš ligoninės atkreipiame dėmesį į tai, kokio jis amžiaus ir kokį darbą dirba. Dirbantiems fizinį darbą žmonėms šis darbas apribojamas iki mėnesio, vyresnius pacientus perspėju: apie mėnesį turi nesušalti, sunkiai nekilnoti, žodžiu, saugotis ir nepamiršti, kad yra operuoti.

Kokios dažniausiai pasitaiko akių ligos?

Senstant visų žmonių rega blogėja. Tačiau yra ir degeneracinės, su amžiumi susijusios ligos, kada rizikuojama prarasti regėjimą. Tai amžinė geltonosios dėmės degeneracija, katarakta, glaukoma. Glaukoma – tai akies nervo liga, kurios laiku nediagnozavus žmogus apanka. Anksti diagnozavus glaukomą, skiriamas gydymas lašais, mažinančiais akispūdį. Jei akispūdis vis tiek išlieka padidėjęs, gydoma lazeriu arba atliekama operacija. Operacijos ir gydymas lašais nesugrąžina prarasto matymo, tik sustabdo ligos progresavimą, padeda išvengti aklumo.

Lazerio procedūros efektyvios gydant glaukomą ir intraokulines kraujosruvas, taip pat esant diabetinei retinopatijai, tinklainės venų trombozei. Lazerinė chirurgija ypač veiksminga šalinant akies priedų auglius.

Kokios ligos pavojingiausios? Kaip jų išvengti?

Didelį nerimą kelia vis labiau plintanti geltonosios dėmės degeneracija. Ši liga yra viena pagrindinių apakimo priežasčių tarp vyresnių nei 65 metų amžiaus žmonių ir didžiausia regėjimo pablogėjimo priežastis tarp penkiasdešimtmečių – labiau paplitusi negu glaukoma ir katarakta kartu paėmus. Akių lęšiukas surenka ir sukoncentruoja šviesos spindulius į geltonąją dėmę. Taip sukuriami ryškūs vaizdai. Kai ima kauptis itin daug laisvųjų radikalų ir toksinų lipidų – medžiagos apykaitos produktų, geltonosios dėmės apsaugos sistema nebegali to subalansuoti, toksinai pradeda kauptis maitinančiose ląstelėse ir kenkti fotoreceptorių funkcijai, tai maitinantys audiniai anksčiau ar vėliau žūsta. Jiems žūstant žmogus ir praranda dalį regėjimo funkcijos. Amžinę geltonosios dėmės degeneraciją nustatome ištyrę akių dugną. Liga stabdoma ir kontroliuojama vaistų injekcijomis į akis, tačiau vėlyvose stadijose efektyvaus gydymo dar nėra. Tad nuo 40 metų amžiaus reikėtų reguliariai tikrintis akis. Labai svarbu bent kartą per metus pasitikrinti akių būklę profilaktiškai.

Ačiū už pokalbį.

Kalbėjosi Janina Tilvikaitė

gargzdai.lt

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
Kategorijos: Įvairios naujienos
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Kad nerizikuotume savo sveikata – kelionėms patariama ruoštis iš anksto
Vasara – atostogų metas, kai dažnas keliauja į užsienio šalis. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) spe...
Pūslelinės pančiuose: ką galime padaryti, kad infekcija nebeatsinaujintų
Daugybei žmonių ne kartą teko patirti nemalonų dilgčiojimą prie lūpų ir vėliau išvysti atsiradusias pūsleles. Nors skaus...
Savaitgalis prie vandens telkinio: kaip saugotis infekcijų
Vasaros dienomis tesinori gulėti ant ežero ar jūros kranto ir nuolat maudytis. Bet jei neužtikrinsime tinkamos intymios...
Vandens organizme trūkumas gali sukelti ir hemorojų
Atšilus orams dauguma skuba naudotis visais lauko malonumais. Tiesa, gydytojai pastebi, kad aktyviai leidžiant laisvalai...
Oro kokybės barometras: orą teršė kietosios dalelės bei amoniakas, miglinių augalų žiedadulkės
Vasaros viduryje buvo fiksuojamas kietųjų dalelių ir amoniako koncentracijos padidėjimas ore, o žiedadulkių...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų