Akademikas V. F. Korsun: "Tai, ko mums reikia, yra visai šalia mūsų" (2)

Jei Maiklas Džeksonas būtų klausęs žolininkų patarimų, gal ir nebūtų iš juodaodžio tapęs baltaodžiu, stengdamasis nuslėpti retos ligos – baltmės – žymes ant savo odos. Jeigu, žinoma, popmuzikos karalius odos spalvą iš tiesų keitė tik dėl šios priežasties, -  vakar klaipėdiečiams tvirtino Rusijos gamtinių mokslų akademijos akademikas Vladimir Fiodorovič Korsun. O jei jo paklausysime ir mes, nebeišmesime lauk sudygusių bulvių daigų, o iš jų galėsime pasigaminti priešvėžinį vaistą.

Reklama

Nevartoja frazės „išgydyti“

Vakar prasidėjusiame viešosios įstaigos „Gyvas kelias“ surengtame seminare „Klinikinės fitoterapijos pagrindai vidaus ligų praktikoje“ Rusijos akademikas V. F. Korsun atskleidė ir daugiau fitoterapijos paslapčių, papasakojo ne vieną atvejį, kaip žolelės tiesiogine prasme pastatė ant kojų net tuos pacientus, kuriems chirurgai jau rengėsi galūnes amputuoti. Tačiau kiekvienu atveju ir kiekvienam pacientui augalus reikia parinkti itin kruopščiai ir atidžiai, - sako akademikas. Ir ne tik parinkti, bet ir rinkti. „Žolelės - gyvi organizmai, todėl jas reikia rinkti su teigiamomis emocijomis“, - pabrėžia V. F. Korsunov.

Daugybės knygų apie fitoterapiją autorius pripažįsta, kad žolelės – irgi ne visagalės. Jo teigimu, toks natūralus gydymo būdas visai netinka tiems, kas juo netiki ir to nenori ar tiesiog neatsisako žalingų savo įpročių. „Yra laisvė. Nori - gydykis arba ne. Prievarta gydomi nebent sutrikusios psichikos ligoniai, - sako svečias iš Rusijos. – O žolelėmis galima gydyti visas ligas, išskyrus tuos atvejus, kai reikalinga skubi būtinoji pagalba“.

Beje, V. F. Korsun kategoriškai nevartoja žodžio „išgydymas“. „Išgydyti – vadinasi, pacientui suteikti garantiją, kad ta liga jis niekada nebesusirgs. Tačiau kas gali tai garantuoti? Pavyzdžiui, psoriazė gali atsinaujinti net ir po dešimties metų, - savo požiūrį aiškina akademikas. – Todėl sakau, kad yra klinikinis pasveikimas“.

Fitoteraija – šiuolaikės medicinos prosenelė

Žolelės, pasak akademiko, turi ne vieną privalumą prieš cheminius preparatus. Visų pirma, turi tūkstantmečių vartojimo tradicijas. „Negalima pamiršti savo šaknų, - „Vakarų Lietuvos medicinai“ sakė S. F. Korsun. – Žmogus turi senelius ir prosenelius, o fitoterapija yra šiuolaikės medicinos prosenelė“.

Akademiko teigimu, visi cheminiai vaistai turi kokį nors nepageidaujamą poveikį, o žolelės, nors tarp jų irgi yra net ir nuodingų, pašaliniu poveikiu pasižymi žymiai rečiau. „Be to, gydant tą pačią ligą galima tas pačias žoleles vartoti metų metus, ko negalima pasakyti apie chemiją“, - pabrėžia svečias.

Bulvių daigai - nuo vėžio

Akademikas seminaro dalyviams pristatė ir Rusijoje atliktų tyrimų rezultatus, kurie atskleidė, kad jo šalyje augalus savo gydymo praktikoje, be žolininkų, dažniausiai vartoja kosmetologai (net 86,7 proc.), o terapeutai – perpus mažiau (46 proc.). S. F. Korsun prisiminė susitikimą su vienu Rusijos terapeutu, kuris net nenorėjo klausytis akademiko patarimų, pareiškęs, jog viską žinąs pats. Tačiau kai tenka susitikti su kosmetologais, jie jo nepaleidžia net po dvi valandas – turi aibes įvairiausių klausimų.

Fitoterapijos žiniomis savo gydymo praktikoje pasinaudoja 44 proc. urologų, rečiausiai linkę augalus siūlyti pacientams kardiologai (tik 10,3 proc.), chirurgai (11,1 proc.) ir onkologai (12,4 proc.). Nors esant vėžiniams susirgimams, kaip tvirtina S. F. Korsun, tinkamai parinkti augalai labai pagerina sergančiųjų gyvenimą, padeda jiems pasirengti operacijoms, padidina chemoterapijos efektyvumą. „Tyrimais nustatyta, kad žolelės padidina chroniškų ligų gydymo efektyvumą 17-30 proc.“, - sakė svečias.

O tai, ko mums reikia, pasirodo, gali būti visai šalia. „Paprastai žmonės išmeta rūsyje užsibuvusių ir sudygusių bulvių daigus, bet juos reikia gerai nuplauti, užpilti degtine, palaikyti dvi savaites. Ir turėsime tinktūrą, labai tinkamą, sergant prostatos, gimdos kaklelio ar krūties vėžiu“, - tvirtino seminaro pranešėjas.

Trys augalų kategorijos

Fitoterapeutas išsamiai aiškino, kaip sudaryti žolelių rinkinius ir kodėl apskritai jas reikia maišyti. „Kiti klausia manęs, kam to reikia. Juk gaunasi kaip kompotas, - su šypsena kalbėjo akademikas. – Tačiau atskiri augalai atlieka savo funkcijas. Todėl maišome nuo 5 iki 50 žolelių viename rinkinyje. Be to, daugelis nemėgsta kartaus skonio, tam reikia įmaišyti kitų žolelių, kad sumažintų kartumą. Juk ne visiems patinka gyventi pagal posakį: „Jei nori gyventi saldžiai, valgyk karčiai. Jei nori gyventi karčiai, valgyk saldžiai“.

Akademikas išskiria visus augalus į tris kategorijas: stipraus, vidutinio ir žemo aktyvumo. Formuojant žolelių rinkinį stipriųjų žolelių dėti pakanka vienos dalis, vidutinio – dviejų, o silpniausiųjų reikia po 3-4 dalis. Pavyzdžiui, stipriausiųjų grupei priklauso ženšenis, adonis, anyžius, aralija, barkūnas, viduriniajai – ajeras, beržas, alijošius, svilarožė, bergenija, svarainis, ožiažolė, silpniausieji – bruknė, šeivamedis, apelsinas, aktinidija.

Tačiau ne visas žoleles galima kartu maišyti.

Užpilti ne verdančiu vandeniu

Pasak svečio, reikia mokėti jas ir paruošti, tai yra jas užplikyti 70-80 laipsnių temperatūros vandeniu.  O panaudotų žolelių V. F. Korsun pataria neišmesti. Anot jo, žoleles galima užplikyti ir antrą, ir trečią kartą, bet ne iki begalybės, kaip pataria homeopatai. „Nes homeopatija gydo ne žolelėmis, o informacija“, - dviejų alternatyvių gydymo būdų esminį skirtumą atskleidė akademikas, nors prisipažino, kad kartais kai kuriuos homeopatinius preparatus skiriąs ir savo pacientams.

Užplikytas žoleles galima panaudoti ir kitaip, ypač alerginėms ligoms gydyti skirtus rinkinius. V. F. Korsun pataria jas užpilti saulėgrąžų aliejumi ir tepti šiuo mišiniu odą.