A. Vingras: vitaminai nepadeda išvengti peršalimo ligų

Vitaminai organizmui būtini, bet jų perteklius nenaudingas, sako Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Šeimos medicinos centro docentas Algimantas Vingras. „Pavyzdžiui, riebaluose tirpstančių vitaminų A, D, E, K didelis kiekis gali būti net nuodingas, nes kaupiasi kepenyse“, – pabrėžia jis.

Reklama

Geriausias vitaminų šaltinis, docento teigimu, – visavertė mityba. A. Vingras taip pat atkreipia dėmesį, kad vitaminai nėra vaistai, padedantys išvengti peršalimo ligų.

Ar reikia vaikams duoti vitaminų?

Pirmiausia vaikai turi būti maitinami visaverčiu maistu. Jei gaus visavertį maistą, gaus ir pakankamai vitaminų.

Ypatingas dėmesys turėtų būti atkreiptas į nevalgius vaikus.

Tėvai randa įvairių priežasčių duoti vaikams vitaminų ir tiki, kad, gavę vitaminų ir mineralų rinkinių, vaikai niekuo nesirgs, bus sveiki, guvūs ir laimingi. Tačiau taip nėra. Visų pirma tėvai turi pasirūpinti visaverte kasdiene vaikų mityba. Kas yra visavertė mityba? Pirmiausia – pienas ir jo produktai (vaikams nuo trejų metų amžiaus – mažai riebūs). Taip pat – švieži vaisiai, uogos, lapinės daržovės. Tačiau visa tai turi būti užauginta mūsų geografinėje platumoje. Nereikia ieškoti atvežtinių, kas neaišku kaip auginta, nežinia kiek laikyta ant prekystalio, nes graži išvaizda dar nenusako kokybės.

Reikia duoti raudonos mėsos, paukštienos, žuvies, kiaušinių. Be abejo, ir smulkintų nešlifuotų grūdų produktų – aukščiausios rūšies miltai neatstoja rūpaus malimo miltų. Turime džiaugtis tuo, ką turime, pavyzdžiui, grikiai geriau nei ryžiai. Pas mus galbūt mažiau įprasti, bet naudingi rugiai (tikrai naudingesni už kviečius), miežiai ir avižos. Neužmirškime jų.

Dažnai būna, kad vaikas nevalgo: nemėgsta daržovių, nenori vaisių, košių. Ką daryti, kad mityba būtų visavertė? Kuo ją papildyti?

Dabar manoma, kad vis dėlto vitaminų ir mineralų rinkiniai galėtų būti duodami, jei vaikai nevalgo visaverčio šviežio maisto. Vis dėlto geriau išleisti daugiau pinigų geram maistui, negu pirkti maisto papildus, kuriuose neaišku koks vitaminų kiekis – juk maisto papildais nesimaitinsime 366 dienas per metus.

Vitaminai ir mineralinės medžiagos turėtų būti duodami pernelyg išrankiems, t. y. tiems, kurie praktiškai nevalgo daržovių, pieno, mėsos. Tačiau tokių vaikų itin reta. Tai sergantys lėtinėmis virškinimo sistemos ligomis, pavyzdžiui, celiakija, cistine fibroze, lėtiniu viduriavimu. Šias ligas diagnozuoja gydytojai ir jos yra retos. Vaikai neturėtų būti maitinami greituoju maistu ir pusgaminiais. Netinka vegetariška ir veganiška mityba.

Vitaminai ir mineralų rinkiniai turėtų būti duodami tiems, kam gydytojas konstatavo augimo atsilikimą. Taip pat – sergantiems maisto alergija, gydomiems eliminacine dieta. Ji skiriama, kai yra alergija maistui, kitaip sakant, kai iš paros raciono pašalinami kokie nors produktai ir dėl to mityba yra menkavertė.

Nuolatos intensyviai sportuojantiems vaikams tiktų vitaminai ir mineralų rinkiniai, bet atsiminkime – „nuolatos ir intensyviai“. Jei vaikas į treniruotę nueina kartą ar du per savaitę, vitaminų ir mineralų rinkiniai jam nereikalingi. Papildomų medžiagų gali prireikti vaikams, sergantiems lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių, inkstų ligomis. Tačiau tarp vaikų jos retos, dažniausios – ūminės ligos. Ūmine liga sergančiam vaikui pagelbėti vitaminais ir mineralais praktiškai neužtenka laiko, nes ji dažniausiai praeina per 7–10 dienų. Tiems, kurie geria daug gazuoto vandens, irgi galima duoti vitaminų ir mineralų.

Kodėl?

Angliarūgštė skrandyje sumažina galimybę pradėti skaldyti ir virškinti medžiagas. Tačiau vaikai nukopijuoja tėvų gyvenimo įpročius – jei tėvai mėgsta gazuotą vandenį, kaip vaikas nepamėgs. Juk tėvai vaikui – pavyzdys.

Kartais, kai vaikas dažniau serga, sloguoja, greičiau kimba infekcijos, tarsi norėdami pastiprinti, tėvai duoda ne vienos rūšies vitaminų kompleksą, bet keletą. Kokią matytumėte žalą?

Viskas turi būti su saiku, nes organizmui didesnis tų pačių vitaminų ir mineralinių medžiagų kiekis nenaudingas – apkraunamos kepenys, inkstai (organizmas jas turi įsisavinti, paskui išskirti). O sergant ūmine liga organizmas ypač alinamas. Tai ne pagalba. Jei jau tėvai nusprendžia, kad vitaminai ir mineralinės medžiagos padės, reikėtų pasirinkti tokius vitaminų ir mineralinių medžiagų rinkinius, kuriuose medžiagų yra tinkamas kiekis. Etiketėje būna pažymėta, kad vitaminų kiekis neviršija rekomenduojamos paros normos – didelis vitaminų kiekis tikrai blogas pasirinkimas, papildomas krūvis organizmui.

Pavyzdžiui, riebaluose tirpstančių vitaminų A, D, E, K didelis kiekis gali būti net nuodingas, nes kaupiasi kepenyse. O vandenyje tirpstantys vitaminas A ir visa grupė B vitaminų iš maisto labai lengvai pasisavinami ir taip pat greitai išskiriami. Todėl galima būtų sakyti, kad jie mažiau toksiški negu riebaluose tirpstantys.

Kada juos galėtume vartoti?

Pirmiausia vitaminai geriausiai pasisavinami iš maisto. Taigi svarbiausi – visavertė mityba, vaikas kasdien turi gauti šviežio, įvairesnio maisto. Jei tokių galimybių tikrai nėra, galima pasirinkti tokius vitaminų ir mineralų rinkinius, kurių dozės neviršija rekomenduojamos paros normos. Vitaminų vartojimas neturėtų priklausyti nuo sezono. Juk vaikui visą laiką visko reikia. Ūminės ligos gali užklupti bet kuriuo metu, o vitaminai nėra vaistai, padedantys išvengti peršalimo ligų.

Kurio vitamino mūsų vaikams trūksta labiausiai?

Ne tik mūsų vaikams, bet ir suaugusiesiems trūksta vitamino D. Truputis vitamino D yra motinos piene. Be to, jis susidaro saulei veikiant odą. Vitaminą D turi vartoti bet kokio amžiaus žmogus. Kiti vitaminai tokio didelio poreikio ir tokios didelės reikšmės organizmui neturi, nes paprastai jie gaunami su maistu. Taigi, jei bėgame nuo saulės, darome klaidą. Tai nereiškia, kad saulėje galima būti ilgai. Vaikui tiesioginėje saulėje pakanka pabūti 15–20 min., ir organizmas apsirūpina vitaminu D savaitei.

Ką daryti, jei vaikas visiškai nenori žuvies?

Galima keisti kitais maisto produktais. Žinoma, riebios žuvys geriau nei visos kitos. Žuvį galima keisti raudona mėsa, paskui – paukštiena. Iš paukštienos yra geriausia kalakutiena.

Nereikia duoti žuvų taukų?

Žuvų taukai buvo populiarūs ir praėjusiame amžiuje. Tačiau nereikia turėti iliuzijų, kad, jei duosime žuvų taukų, viskas bus labai gerai, vaikas nesusirgs. Žuvų taukai tikrai naudingas produktas, kuriame daug nesočiųjų riebalų rūgščių, omega-3 rūgščių, vitaminų D, A, E. Žuvų taukai labai padeda protinei brandai, fiziniam vystymuisi. Žinoma, žuvų taukai – tik vienas žuvies komponentas. Mūsų upių ir ežerų žuvys mažiau užterštos, bet ir omega-3 rūgščių jose mažiau. Tačiau yra baltymų ir kitų mineralinių medžiagų, šiek tiek jodo. Jūrų žuvyse, ypač tune, jodo daugiau, bet jis ne visiems prieinamas.

Dabar yra šaltasis metų sezonas, o mums įkalta į galvą, kad vitaminas C – imuniteto sargas.

Apie vitamino C reikšmę peršalimo ligoms, jų profilaktikai bei gydymui diskusijos vyksta jau daugiau nei 70 metų. Paskutinių mokslinių tyrimų duomenimis, kuriais galima pasitikėti, vis dėlto įrodyta, kad, jei žmogus valgys įvairų maistą, vitamino C jis gaus tiek, kiek reikia. Vaikams jo užtenka iki 100 mg per dieną. Kuo mažesnis vaikas, tuo dozė mažesnė, pavyzdžiui, vaikams iki trejų metų dozė – iki 50 mg per dieną.

Jei vaikas gaus pas mus užaugintų šviežių daržovių, pavyzdžiui, šviežių ar raugintų kopūstų, obuolių, morkų, jis vitamino C gaus pakankamai ir nereikės papildų. Tačiau, jei vaikas atsisako minėtų produktų, žinoma, reikėtų duoti papildomai. Tačiau moksliniai tyrimai sako, kad didelės vitamino C dozės yra krūvis inkstams, kepenims ir jos neapsaugo nuo peršalimo ligų.

Kadangi šiuo metų laiku dažniau sergama, tenka vaikams duoti ir vaistų. Kaip elgtis, kai vartojami vaistai? Ar, duodant papildomų vitaminų, galimas šalutinis poveikis?

Kai gydomos ūminės ligos, tėvai stengiasi sumažinti temperatūrą. Tai ne visada gerai, nes keldamas temperatūrą organizmas geriau ginasi nuo ligos sukėlėjo. Paracetamolio sąveika su vitaminais ne visuomet naudinga kepenims. Kai vaikas gauna paracetamolio, nereikėtų duoti įvairių vitaminų, tarp jų – ir vitamino C.

Pradėjote kalbėti apie vitaminų perdozavimą.

Vitaminai yra organizmui būtinos biologiškai aktyvios medžiagos, bet jų perteklius nenaudingas. Toksiškesni yra vitaminai, kurie tirpsta riebaluose, pavyzdžiui, A, E, D ir K. Jei jau namuose yra vitaminų ir mineralų rinkinių, negalima jų laikyti taip, kad vaikai galėtų suvalgyti daugiau, negu skirta. Kitaip atsiranda perdozavimo simptomai, pavyzdžiui, viduriavimas, kartais – vėmimas. Nors vitaminai nėra vaistai, tačiau tai vis tiek medžiagos, su kuriomis negalima elgtis laisvai ir jų neriboti.

Rasa Pekarskienė,

www.lrt.lt