Šiandien Seime jau devintą kartą vyksta tradicinė akcija „Širdies dienos Seime“ ir rengiama konferencija „Vaikų sveikatos būklė“. Prieš prasidedant renginiams Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys prof. Arimantas Dumčius surengė spaudos konferenciją, kurioje dalyvavo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) prof. Romualdas Jurkevičius, universiteto Kardiologijos klinikos prof. Rimvydas Šlapikas, prof. Rūta Marija Babarskienė, prof. Apolinaras Zaborskis, docentė, mokslų daktarė Olivija Gustienė ir 2013-ųjų paskelbimo Sveikatingumo metais iniciatorius Juozas Dapšauskas.
Pradėdamas spaudos konferenciją Seimo narys prof. A. Dumčius pasidžiaugė, kad jau 9 metai iš eilės Seime organizuojamos „Širdies dienos Seime“, kurių metu stengiamasi atkreipti Seimo narių, darbuotojų ir visuomenės dėmesį į širdies ligų profilaktiką. Parlamentaras pažymėjo, kad 2013-ieji yra paskelbti Sveikatingumo metais, kurių metu ypatingas dėmesys bus skiriamas sveikos gyvensenos ir ligų profilaktikos klausimams.
LSMU prof. A. Zaborskis pabrėžė, kad sveikata reikia pradėti rūpintis dar vaikystėje. Būtent šiuo laikotarpiu formuojasi žmogaus sveikata, požiūris į sveiką gyvenseną ir tai lemia apie 50 proc. tolesnės sveikatos būklės. Taigi konferencijos „Vaikų sveikatos būklė Lietuvoje“ metu atkreipiamas dėmesys į svarbiausias šių dienų aktualijas, susijusias su vaikų sveikatos problemomis Lietuvoje.
LSMU Kardiologijos klinikos prof. R. Šlapikas teigė, kad sveikatos priežiūros ir kardiologijos klausimai yra plačiai diskutuojami visose valstybėse. Šie metai yra lūžio metai, nes būtent šiemet Pasaulio sveikatos organizacija priėmė strategiją, kurios esminis akcentas tai, kad sveikata turi būti visų politikų ir vyriausybių prioritetinė kryptis. Planuose ir strategijose patariama per 7 metus Europoje 25 proc. sumažinti mirtingumą nuo širdies, plaučių ligų, vėžio ir diabeto. Šie planai ambicingi, todėl siekiant juos įgyvendinti reikia atkreipti dėmesį į sveikos gyvensenos formavimą jau vaikystėje.
Spaudos konferencijos metu prof. R. M. Babarskienė akcentavo, kad šiuo metu nustatyta, jog aterosklerozė prasideda jau pirmajame gyvenimo dešimtmetyje. Taigi profesorė pabrėžė, jog jau nuo vaikystės reikia pradėti imtis profilaktinių priemonių užkertant kelią šiai ligai formuotis, o vyresniame amžiuje – stebėti savo sveikatos būklę.
Mokslų daktarė doc. O. Gustienė pasidžiaugė šio renginio organizavimu ir tuo, kad stengiamasi atkreipti visuomenės dėmesį į aktualias sveikatos problemas, nes Lietuvos statistika nėra džiuginanti. Mūsų šalyje kasdien 20 žmonių suserga miokardo infarktu ir 3 iš jų miršta. Kardiologai žino vieną tiesą, jog nebūna ligos be priežasties, todėl labai svarbu įvardyti rizikos veiksnius ir juos keisti, pradedant tai daryti kuo jaunesnio amžiaus, kad išvengtume sveikatos sutrikimų.
Pasak LSMU prof. R. Jurkevičiaus, žmonių sveikata prastėja. Statistikos duomenimis, Lietuva – vienoje iš paskutinių šalių Europoje pagal gyvenimo trukmę. Pagrindinės mirties priežastys – išeminė širdies liga, miokardo infarktas. Profesorius apgailestavo, jog stengiamasi šią statistiką pagerinti, tačiau pastangos neduota tokių rezultatų, kokių tikimasi. Taigi nuo mūsų pačių priklauso, į kurią pusę statistiniai duomenys kryps.
Sveikatingumo metų paskelbimo iniciatorius J. Dapšauskas pasidžiaugė, kad pilietinė visuomenės dalis, nevyriausybinės organizacijos atkreipė dėmesį į Lietuvos žmonių sveikatos būklę ir pernai inicijavo memorandumą „Dėl Lietuvos žmonių sveikatos išsaugojimo“. Šį memorandumą pasirašė apie 300 organizacijų. Šiemet, pažymint Sveikatingumo metus, kiekvienas metų mėnuo apima tam tikras temas, kurios susijusios su kylančiomis sveikatos problemomis įvairiais amžiaus tarpsniais. J. Dapšauskas akcentavo, jog svarbiausia žmogaus motyvacija būti sveikam, nes kitu atveju niekas kitas negali padėti.
Apibendrindamas spaudos konferenciją Seimo TS-LKD frakcijos narys prof. A. Dumčius dėkojo susirinkusiems garbiems svečiams už jų iniciatyvas ir darbą siekiant padėti Lietuvos žmonėms. Linkėjo, kad ir kitais metais tokia akcija būtų vėl organizuojama, kvietė visus būti neabejingus savo sveikatai, neatsisakyti profilaktinių sveikatinimo priemonių, neleisti išsivystyti pavojingai koronarinei ligai.
Lietuvoje dėl širdies ir kraujagyslių susirgimų situacija blogesnė nei daugumoje ES valstybių, kuriose sergamumas ir mirtingumas nuo šių ligų nuolat mažėja. Lietuvoje jis užima pirmą vietą ir sudaro daugiau nei pusę visų mirčių (54–55 proc). Nelaimes kelia koronarinė liga – tai aterosklerozinis širdies kraujagyslių pakenkimas, jų susiaurinimas ar visiškas uždarymas, dažnai, susiformavusiu krešuliu. Taip išsivysto širdies infarktas – būklė, kai tam tikra raumens (miokardo) dalis apmiršta, nesusitraukinėja, gali kristi kraujo spaudimas, sustoti širdis, kilti pavojingi širdies ritmo sutrikimai. Framinghamo tyrimo duomenimis net 62 proc. vyrų ir 46 proc. moterų pirmoji koronarinės ligos apraiška būna miokardo infarktas ar staigi mirtis. Kartais liga pasireiškia be jokių perspėjančių ženklų, tipiškai, tai būna aštrus skausmas už krūtinkaulio.
Vienas iš koronarinės ligos išsivystymo reikalavimų– išvengti rizikos faktorių: rūkymo, padidėjusio kraujo spaudimo, padidėjusio lipidų (cholesterolio), cukraus kiekio kraujyje, nutukimo, streso, depresijos ir kt. Įtariant išsivysčiusią ligą būtina nevengti tokių prieinamų tyrimų: EKG, dvimatės echokardiografijos, o esant reikalui koronarografijos. Didžiausią pavojų kelia širdies kairiojo kamieno susiaurėjimas („našlių liga“), kelių kraujagyslių susiaurėjimas, kurių tarpe yra priekinės nusileidžiančios arterijos pradžios susiaurėjimas. Šiandien efektyviai atliekamas susiaurėjusių kraujagyslių išplėtimas specialiu zondu su balionėliu, įvedamas stentas, kad susiaurėjimas negrįžtų, praduriamas krešulys ir suleidžiamas į jį tirpdantis vaistas. Kai kraujagyslių pakitimai ryškūs ir daugybiniai – atliekama širdies operacija – naujų jungčių suformavimas (šuntavimas).
Šios priemonės užtikrina ne tik ženklų mirtingumo sumažinimą dėl koronarinės ligos, bet ir darbingumo atkūrimą. Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys A. Dumčius kviečia visus būti neabejingus savo sveikatai, neatsisakyti profilaktinių sveikatinamo priemonių, neleisti išsivystyti pavojingai koronarinei ligai.
lrs.lt