Trečiadienis, 2026.11.18
Reklama

98 proc. DNR – šlamštas?

technologijos.lt | 2013-05-27 18:11:07

Naujausi tyrimai byloja, kad absoliučiai didžioji dalis DNR grandinės yra... bevertė, skelbia „Discovery.com“. Pasirodo, net 98 proc. mūsų DNR neturi visiškai jokios įtakos mūsų vystymuisi. Tiesa, pulti į kraštutinumus ir matyti tik balta arba tik juoda nederėtų net ir šiuo atveju.

Mikroskopas
Algirdo Kubaičio nuotr.

Mokslininkai tuos 98 proc. vadina nekoduojančia DNR. Koduojanti DNR susijusi su RNR, kurios funkcijos susijusios su, pvz., ląstelių gamyba, jų funkcionavimu ir pan. Nekoduojanti DNR aktyvių funkcijų neatlieka. Tad kurių galų ji reikalinga – gal tokią genomo dalį derėtų paprasčiausiai iškirpti?

Nekoduojančią DNR mokslininkai atrado tyrinėdami klonuotas ląsteles. Tuomet tapo aišku, kad organizmo veiklą reguliuoja labai maža DNR dalis (vos apie 2 proc.) – joje yra visi genai, kurie formuoja RNR, ląsteles, visą organizmą – mus. Tai – maždaug apie 20-25 tūkst. genų.

Mūsų DNR sudaryta iš grandinių porų, kurių organizme yra milijardai. Pavyzdžiui, lelija turi 40 mlrd. DNR grandinių porų. Žmonės turi apie 500 mlrd. DNR grandinių porų. 98 proc. kurių – nekoduojanti DNR. Kitaip tariant, balastas. Kodėl tai turime? Niekas nežino.

Tyrėjai mano, kad tie 98 proc. nereikalingos DNR informacijos yra savotiškas archyvas, instrukcija, be kurios 2 proc. aktyvios DNR negalėtų deramai funkcionuoti. Šiaip ar taip, vargu ar gamta genome būtų palikusi tiek nereikalingų dalykų. Panašu, kad mokslas kol kas šio paradokso dar neperprato.

technologijos.lt

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
Žymos: DNR, genomas
Kategorijos: Įvairios naujienos
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Žindant skauda, o krūtys įsitempusios?
Pirmosios žindymo dienos ne visada būna tokios sklandžios, kaip tikėtasi: spenelius gali skaudėti, krūtys įsitempti, o n...
Vietoj 10 tūkst. žingsnių – „japoniškas" ėjimas?
Socialiniuose tinkluose moterys vis dažniau aptaria „japonišką ėjimą“ – vaikščiojimą, kai kaitaliojama...
Senjorų slauga namie: kaip palengvinti savo ir jų kasdienybę
Visuomenei senstant, vis daugiau šeimų susiduria su artimo žmogaus priežiūra namuose. Tačiau kalbant apie senjorų slaugą...
Lūžo koja po vakarėlio: kada „biuletenis“ gali likti be pinigų?
Klausimas. Žmogus išgėrė, po vakarėlio nukrito ir susilaužė koją. Dirbti negali, gydymas užtruks. Ar už nedarbingumo lai...
Antro gydytojo nuomonė: kodėl Lietuvoje tai vis dar įžeidimas?
Komentaro autorius – Karolis Buika, šeimos ir odontologijos klinikos „Signata“ vykdantysis direktorius...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB „Vlmedicina“. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų