Įstatymas gina pacientus, o kas gina slaugytojus?(4)

Šį rytą į kalėjimo kamerą uždaromi trys Šiaulių psichiatrijos ligoninės slaugytojai, teismo pripažinti žiauriai sumušę bejėgį pacientą. Šalies slaugytojai vieningai tvirtina - neįmanoma, kad tokią profesiją pasirinkęs žmogus smurtautų. Atvirkščiai, psichiatrinių ligoninių darbuotojai kone kasdien susiduria su ligonių agresija. Tačiau įstatymai gina pacientus, o slaugytojams belieka gintis patiems. 

Reklama

Neįmanoma

„Taip negali būti ir taip nėra“, - paklaustas, ar įsivaizduoja slaugos darbuotojus žiauriai mušant bejėgį pacientą, sakė Respublikinės Klaipėdos ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotojas psichiatrijos reikalams Algirdas Narinkevičius, turintis daugiametę darbo patirtį šioje srityje.

„Šiandien Romaldas, rytoj – aš, - nelinksmai juokauja šios įstaigos Psichiatrijos departamento slaugytoja Nijolė Saulienė. – Visiškai neįmanoma, kad slaugytojai patys muštų pacientą“.

"Štai kas, kolegos, laukia mūsų, jei nepasiduosime masinės emigracijos bandai ir, pajutę Tėvynės meilę, pradėsime darbą čia. Kalėjimas... Patupdyti gali kiekvienas, nesvarbu, ar jam diagnozuota ūminė psichozė, ar asocialus asmenybės sutrikimas, ar diarėja. Žmogų puošia darbas, mediką - kalėjimas", - tokiais žodžiais nuteistuosius vakar palaikė vienas portalo skaitytojas.

Aplinkybių ir aplaidumo auka

Vienas iš nuteistųjų, Romaldas Vainauskas, atvirai bendrauja su žurnalistais. Jis tvirtina matąs aibes trūkumų bylos nagrinėjusių teisininkų darbe. Pagaliau juk jį kartu su kolegomis nekaltus ir nuteisę. Trys slaugytojai kaltinami prie lovos pririštą pacientą mušę, šokinėję jam ant pilvo, galvą užspaudę pagalve. Įtarus vidinius sužalojimus R. Š. buvo pakartotinai nugabentas į Šiaulių respublikinę ligoninę, kur jam atlikta operacija. Čia nustatyta, kad plyšusios paciento kepenys, pažeista tulžies pūslė.

R. Vainauskas su apmaudu kalba, kad jie, trys kolegos, tapę nelemtų sutapimų ir aplaidaus teisininkų darbo aukomis. Jo teigimu, tokie kūno sužalojimai galėjo atsirasti vyriškiui iššokus pro Šiaulių respublikinės ligoninės trečią aukštą, tačiau R. Š. tvirtina iš įstaigos išėjęs pro duris. „Argi galima iš ligoninės išeiti ar į ją patekti 5 val. ryto? Visi žinome, kad tai neįmanoma, - tikino portalą pašnekovas. – Be to, pirminiais policijos pareigūnų parodymais, suimtas iš pradžių R. Š. jiems priešinęsis, tačiau vėliau tokie parodymai dingo. Jau sakoma, kad jis buvo ramus“.

Tiesa, byloje yra išlikusi vieno pareigūno frazė, skiriama greitosios medicinos pagalbos darbuotojams: „Atsargiai, jis agresyvokas“.

R. Vainauskas tikina girdėjęs kalbant, jog jį bei kolegas apkaltinęs sumušimu pacientas iš tiesų iššokęs pro langą. Tačiau tie, kurie taip pasakoja – to nematė, tik perpasakojantys tiesioginių liudytojų pasakojimus. Deja, su jais, gulėjusiais vienoje palatoje su R.Š. iki jam patenkant į psichiatrinę ligoninę, kaltinamiesiems susisiekti nepavyko. Vienas miręs, kitas – valkatauja.

Rėmėsi psichinio ligonio parodymais

„Pacientui buvo nustatytas alkoholinis delyras. Tokios būklės žmonės mato ir haliucinacijas, tačiau ekspertai nustatė, jog jis gali atsiminti tam tikrus epizodus. Tačiau kitų ligonių parodymais, kurie sako nematę smurto, nesiremiama, motyvuojant tuo, jog jie turi psichikos sutrikimų. Tačiau kodėl visa byla parengta, remiantis vieno psichikos ligonio, kuris manęs net nesugebėjo atpažinti, parodymais?“, - toliau nuoskaudas vardijo pašnekovas.

Tačiau Šiaulių apygardos teismo pirmininko padėjėjas ryšiams su visuomene Vytautas Jončas įsitikinęs, kad būtent tokių pacientų sveikatos būkle darbuotojai ir galėjo piktnaudžiauti. „Natūralu, kad kaltinamieji ginasi“, - sako V. Jončas.

„Už grupinį tyčinį sumušimą mums skirta tik po dvejus metus. Vienas teisininkas peržiūrėjęs bylą man taip ir pasakė: „Viskas aišku, nesant įrodymų teisėjas norėjo apsidrausti ir skyrė tokią mažą bausmę, nors už tokį nusikaltimą skiriamos didesnės“, - toliau bylos trūkumus vardijo R. Vainauskas. Teisėjo padėjėjui tokios prielaidos kėlė šypsnį. Anot

jo, 2 metai – minimali už tokį nusikaltimą skirtina bausmė. Kadangi teisiamieji iki šiol nebuvo prasižengę, apibūdinami kaip pavyzdingi darbuotojai, todėl ir sulaukę minimalios.

Kodėl Šiaulių apygardos teismas netyrė kitos paciento sužalojimo versijos? „Teismui pakako turimų duomenų. Remtasi surinkta medžiaga ir liudytojų parodymais, - paaiškino teismo atstovas. – Ir Apeliacinis teismas nerado jokių trūkumų bei paliko galioti ankstesnį nuosprendį. Žinoma, dar yra galimybė skųstis ir Aukščiausiajam Teismui“.

Mato iškreiptus vaizdus

Savo darbuotojus gina ir Šiaulių psichiatrijos ligoninės direktorius Eugenijus Mikaliūnas. „Visi liudininkai sako, kad nebuvo smurto. Ir apskritai ligoninėje neįmanoma ką nors mušti. Juk pacientas gulėjo stebėjimo palatoje priešais slaugytojų postą. Tada ši palata net ir durų neturėjo. Dvyliktą valandą dienos lankytojai, personalas vaikšto. O čia – šokinėja ant pilvo. Kiti ligoniai gulėjo šalia. Tai visiškas absurdas“, - kalbėjo įstaigos vadovas.

E. Mikaliūnas pabrėžė, kad R.Š. buvo sąmonės sutrikimo būsenos, o tokiais atvejais pacientas neatpažįsta aplinkos. Dar sirgęs epilepsija. „Kadangi jis užpuolė budintį slaugytoją, šis pasikvietė pagalbą ir trise diržais jį prifiksavo prie lovos. O tokie darbuotojai, kurie galėtų mušti pacientus, tiesiog nedirba ligoninėse. Neįsivaizduoju gydymo įstaigoje tokio dalyko. Juk jie specialius mokslus baigę, ir tokie kaltinimai – sveiku protu nesuvokiami“, - savo mintis reiškė direktorius.

Jo teigimu, netgi būna priešingai. Agresyvūs pacientai žodžiais užkabinėja darbuotojus, juos stumdo. „Teismai sako, kad remiasi aplinkybių sutapimu, bet į kitas įvykio versijas nesigilino. Dabar mūsų darbuotojai sunerimę, kai kurie atsisakinėja tam tikrus veiksmus atlikti – bijo, kad irgi nebūtų apkaltinti. Tad pasireiškiant pacientų agresyvumui kviečia policiją. O nusiskundimų iš pacientų tenka sulaukti, bet kadangi dabar yra įrengtos kameros, tai padeda išaiškinti tiesą. Pavyzdžiui, neseniai viena moteris skundėsi, kad slaugytojai ją mušė, daužė, tyčiojosi iš jos, bet atsukome įrašą ir paaiškėjo, kad viskas buvo atvirkščiai“, - apie ligoninės darbuotojų kasdienybę pasakojo įstaigos vadovas, akcentuodamas, jog sergantys psichikos ligomis pacientai mato iškreiptą vaizdą. „Jam taip atrodo, jis ginasi nuo visų. Toks žmogus jaučiasi siaubingai, matydamas iškreiptą vaizdą. Jų akyse aplinkiniai žmonės pavirsta baisiausiais gyvūnais, nori juos suėsti. Tad ir užpuola kitus žmones“, - ligonių psichinės būklės ypatumus aiškino pašnekovas.

Pacientai ginami, slaugytojai ginasi patys

Pacientus gina įstatymai, o slaugytojams belieka gintis patiems. Taip tvirtina „Vakarų Lietuvos medicinos“ pašnekovai.

„Žmogus, pasirinkęs slaugytojo profesiją, dirbantys ne pirmą dieną, visai kitaip elgiasi su agresyviais žmonėmis. O tapusieji pacientais visada pasidaro pikti – ar chirurgijoje, ar psichiatrijoje. Todėl esame pratę sulaukti skundų, - sakė Lietuvos slaugos specialistų organizacijos prezidentė Danguolė Margelienė. - O šioje situacijoje, kiek teko girdėti, pacientas dar turėjo sąlytį ir su kitos profesijos atstovais – policijos pareigūnais. Dirbu 30 metų šį darbą ir dar niekada neteko susidurti su atveju, kad slaugytojai muštų pacientą“.

Kas Lietuvoje gina slaugytojus? „Vienintelė gynyba – mūsų pačių. Profsąjunga. Tačiau, kaip man žinoma, šie slaugytojai nėra profsąjungos nariai. Yra problema, kad slaugytojai nesolidarūs. O mūsų profsąjunga yra dalyvavusi ne viename teisme ir gynusi savo žmones“.

Psichikos sveikatos draugijos pirmininkė Džiuljeta Serapinienė nuo įvykių Šiauliuose sako esanti „pakraupusi“. „Dirbu

Respublikinės Vilniaus psichiatrinės ligoninės Ūmių alkoholinių psichozių skyriuje. Netikiu, kad pacientas buvo mušamas. Kažkokia teisėsaugos klaida. Visą laiką einu už slaugytoją ir eisiu. Juk slaugytojo niekas neapgins. Be to, kiek teko girdėti apie minimą atvejį , greitoji pagalba matė policijos darbuotojų grumtynes su pacientu. Sakoma, kad slaugytojas šokinėjo pacientui ant pilvo. Netikiu! Šimtu procentų esu įsitikinusi, kad taip negalėjo būti“.

Pašnekovė antrino portalo pašnekovams, kad tokios būklės pacientai kelia grėsmę darbuotojams. „Viena mūsų slaugytoja net magistrinį darbą apgynė apie slaugytojų patiriamą smurtą darbe. Pasitaiko ir žodinio, ir fizinio, bet jau mokame atpažinti, laikomės atstumo“, - darbo patirtimi dalijosi D. Serapinienė.

Moterį stulbina, kad vyrams skirta po dvejus metus kalėjimo, remiantis paciento, kuriam nustatytas alkoholinis delyras, parodymais. Jos teigimu, esant tokiai diagnozei kartais kyla nesąmoningos haliucinacijos, iliuzijos.

Ligita Sinušienė