Kodėl medikas santuokai renkasi kolegą? Atsakymai - iš pirmų lūpų(1)

Ar jus sujaudintų mylimojo nuoširdumas, jei jis vietoj rožių kasdien jums siūlytųsi atnešti po žiurkę? Jums tai nesuvokiama? Vadinasi, jūs – ne gydytojas. Todėl medikai, santuokoje gyvenantys su kolega, ir tvirtina – neatstovaudama jo profesijai antroji pusė dažnai nesuprastų: ne tik dėl laboratorinių gyvūnėlių, kurie aktualūs studijų metais, bet ir dėl poilsio trūkumo, naktinio budėjimo. 

Reklama

Dažnai pietauja kartu

Šiandien švenčiantys penkerių metų santuokos metines gydytojai nefrologai Arvydas ir Renata Dargevičiai susipažino prieš devynerius metus dirbdami toje pačioje, Kauno, klinikoje. Arvydas buvo rezidentas, ji – jau gydytoja. „Mane sužavėjo vidine laisve. Man patinka savo vidumi laisvos moterys“, - paklaustas, kuo patraukė Renata, sakė vyras.

R. Dargevičienė prisiminė, kad Arvydas jai įstrigo iš karto, vos pradėjęs rezidentūrą klinikose. „Nuoširdumas, gerumas, vyriškas protas, - širdį palenkusias savybes vardijo gydytoja. – Nors niekada negalvojau apie vyrą gydytoją. Netgi atvirkščiai – norėjau, kad nebūtų medikas, bet kaip sakoma: „Niekada nesakyk niekada“.

Šiandien vienoje įstaigoje, Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje, dirbantys sutuoktiniai turi ryškų privalumą, ko neturi kitos šeimos – bendrus pietus. Tiesa, ne kasdien. „Ligoninė turi daug filialų, tad būna, kad net esame skirtinguose miestuose, ir net pasitaiko dienų, kai nesusitinkame darbo metu, - pasakojo gydytoja. – Bet jeigu yra galimybė, visada stengiamės kartu papietauti“.

Tiesa, darbas toje pačioje darbovietėje ir tame pačiame skyriuje, pasak pašnekovės, turi vieną minusą – sudėtinga kartu atostogauti. „Esame mažas kolektyvas, todėl mums atostogaujant kitiems dirbti daug sudėtingiau, bet kolektyvas ir administracija mus supranta, visada išleidžia“, - sakė R. Dargevičienė.

Medikų santuokos privalumus R. Dargevičienė vardijo vieną po kito: „Galima ir pasitarti, gali išsipasakoti – tave supranta. Kiti vyrai gal ir nelabai toleruoja, kai žmonos nori pasidalinti darbiniais rūpesčiais, čia išklauso, pataria, gali dalintis ir problemomis, ir pasiekimais. Ne medikas gal net nesuprastų ir gydytojo džiaugsmo, kai pavyksta padėti pacientui“.

Beje, vasario 14-ąją pasirinkę santuokai Dargevičiai šios datos nesureikšmina ir sąmoningai jos nesirinko – šią dieną jiems pasiūlė Santuokų rūmų darbuotojai.

Meilė iš pirmo žvilgsnio

Jolanta ir Alvydas Česai – viena iš daugelio medikų porų, susipažinusių studijų metais, bet turbūt viena iš nedaugelio, kurių meilė gimė akimirksniu. „Tai buvo meilė iš pirmo žvilgsnio, - atviravo J. Česienė. – Iš karto ir pradėjome draugauti. Labai puikiai prisimenu mūsų pirmąjį susitikimą. Man įstrigo jo megztinis, rankomis megztas, atrodė labai įdomus. Vėliau sužinojau, kad jį mezgė Alvydo sesuo. Tą megztinį turiu iki šiol, jis išsaugotas tik mano iniciatyva, nes esu labai sentimentali ir galvoju vaikams papasakoti mūsų pažinties istoriją. Nors vaikai jau nebemaži, bet kol kas jie klausimų nekelia apie mūsų pažintį. Gal jiems atrodo, kad mes kartu nuo gimimo? Tad gal papasakosiu per jų vestuves“.

Gydytoja pasakojo už kursioko ištekėjusi baigusi trečią kursą. „Tad kartu viską perėjome – ir rezidentūrą, - pasakojo moteris. - Manau, kad labai lengva gyventi santuokoje dviem medikams – visada yra apie ką pasikalbėti. Profesijos kryptys skirtingos (Jolanta – dermatovenerologė, Alvydas – onkologas. - Aut. past.), tad galima pasitarti. Lengva suprasti vienas kito darbinius reikalus, naktinius budėjimus, sėdėjimus vakarais prie kompiuterio, ruošiantis konferencijoms. Manau, kad iš šalies visa tai suprasti būtų labai sunku“.

Kodėl tuokiasi bendrakursiai medicinos studentai? „Atsakymas labai paprastas, - šyptelėjo pašnekovė. - Turėjome tiek daug mokytis, kad net nelabai turėjome laiko žvalgytis į šalis. Iš mūsų kurso yra labai nemaža dalis susituokusių tarpusavyje. Mūsų grupėje mokėsi 24 studentai, iš jų buvo 3 poros, bet kurse buvo jų žymiai daugiau“.

Medikai – atskira kategorija žmonių

Birutė ir Gediminas Jankai – dar vienas medikų santuokos pavyzdys. Birutė – šeimos gydytoja, Gediminas, 14 metų dirbęs laivo gydytoju, vėliau – nefrologu, dabar – ligonių kasos specialistas.

„Buvome grupiokai, mokėmės netgi tame pačiame pogrupyje, - pažinties ir draugystės pradžią prisiminė gydytoja, santuokoje gyvenanti jau 35 metus. - Sunku dabar pasakyti, kodėl savo gyvenimus sujungėme – matyt, tai buvo jau Dievo skirta. Studijuoti mediciną yra labai sunku, studijos užima daug laiko, tad antros pusės paieškoms ir laiko nėra. Kartu ruošdavomės laboratoriniams darbams. Aš labai bijodavau žiurkių, kurių reikėdavo bandymams. Jis man sakydavo: „Aš dėl tavęs kasdien galiu nešioti žiurkes“.

Į klausimą, ar santuoka laimingesnė, kai abu sutuoktiniai – medikai, gydytoja nuoširdžiai atsakė: „Neturiu su kuo palyginti. Net draugavusi nesu ne su mediku. Man atrodo, kad šeimoje žmonės privalo turėti labai daug bendro. Medikai – visiškai atskira žmonių kategorija. Net „Facebooke“ prašoma nurodyti, ar esi vedęs, susižadėjęs, įsipareigojęs, ir kaip visiškai kita kategorija egzistuoja – „in medicin“. Šeimoje medikas gali susikalbėti tik su mediku. Juk būdamas gydytojas niekada nepalieki medicinos. Tau bet kada gali paskambinti, tave bet kada gali iškviesti, net ir sekmadienį, tau rūpi koks nors ligonis, - dalijosi mintimis B. Jankuvienė. – Nors apskritai galėčiau pasakyti, kad mudu su vyru esame absoliučiai skirtingi žmonės, tad jei abu nebūtume medikai, nežinau, kaip susikalbėtume“.

Gydytojos manymu, visus medikus vienija vienas, medicinoje itin reikalingas bruožas – disciplina. „Neįmanoma būti geru gydytoju be disciplinos, bet ji taip pat reikalinga ir šeimoje. Juk santuoka – labai didelis ir sunkus darbas. Taip pat – ir pareiga“, - savo požiūrį aiškino B. Jankuvienė.

Atleidžia darbo sukeltus nepatogumus

Pulmonologas Arvydas Valavičius su būsima žmona Jolanta susipažino kaip ir dauguma medikų – studijų metais. Bet jų pažintis prasidėjo ne bendrose paskaitose, o tinklinio treniruotės metu. Apie pirmąjį susitikimą su Jolanta Arvydas pasakoja juokdamasis: „Ji paprašė paskolinti rublį, o juk rublis tais laikais buvo didelis pinigas. Dabar visą gyvenimą ir atidirbinėju, nors teoriškai lyg ir ji turėjo tai daryti“.

O tikrąsias vertybes, kuriomis jį sužavėjo tada dar tik būsima neurologė, gydytojas sakė pasiliksiąs sau. „Tai – jau ne internetui“, - paaiškino.

A. Valavičius antrino kitiems portalo pašnekovams, kad santuokoje skirtingų specialybių žmonėms būtų kur kas sunkiau gyventi. „Dabar suprantame vienas kito rūpesčius. Darbo specifika abiejų vienoda – poilsio trūkumas, naktiniai budėjimai. Tad galime vienas kitam atleisti darbo sukeltus šeimyninius nepatogumus“, - gydytojų santuokos privalumus vardijo pašnekovas.

Specialisto komentaras:

„Jei santuoką sudaro tos pačios profesinės srities partneriai – ryšys turi būti labai stiprus, - sako porų psichologė Karolina Bajoriūnienė. – Mat toks ryšys - rizikingoje plotmėje, nes santykis yra konkurencinis. Tai aktualu ne tik medikų poroms. Vienas visada yra stipresnis, kitas – šešėlyje. Jeigu pastarajam tai priimtina – viskas labai puiku.

Kita vertus, jei sutuoktiniai, kad ir abu medikai, bet atstovauja visiškai skirtingoms sritims, konkurencijos rizikos nėra. Tarkim, jei vienas chirurgas, kitas – okulistas, jie vienas kitą gali tik papildyti, praplėsti matymo ratą, bet niekada nekonkuruos. Tačiau jei jų profesijos yra konkurencingame santykyje, rizika išlieka.Tas faktas, kad medikai neretai bendram gyvenimui renkasi irgi mediką, griauna egzistuojantį mitą, esą priešingybės traukia. Šis teiginys teisingas tik tada, kai tas skirtumas pasireiškia kaip vyras ir moteris. O jei žmonės visiškai priešingi, skiriasi jų interesai, vertybės, tad kas apskritai tarp jų bendro? Tos pačios profesijos atstovų santuoka turi tą pliusą, kad perėjus visas pirmąsias meilės stadijas išlieka gyvenimo vertybės, kurios partnerius vienija. Ir tuomet tas ryšys tik sustiprėja.

Beje, kad jo kitas nesuprastų, tą patį galėtų pasakyti ir du kompiuterių „specai“. Iš tiesų supratimo ir sutarimo priežastis slypi ne medicinoje, o požiūrio ir vertybių supratime. Besivadovaujantys panašiomis vertybėmis žmonės renkasi tą pačią profesiją. Tie panašumai ir traukia vieną prie kito“.