Trečiadienis, 2024.06.19
Reklama

100 tūkstančių litų investicija į Lietuvos sveikatos apsaugą, arba Kaip tapti grėsme nacionaliniam saugumui(11)

Dr. Audrius Šimaitis | Šaltinis: vlmedicina / asmuo | 2012-04-11 22:10:39

2012 metų kovo 8 diena, lėktuvas nusileidžia Kauno oro uoste. Jis vos prieš dvi su puse valandos pakilo iš Londono oro uosto. Pažįstami ir draugai klausia: „Ką jauti, kai atvyksti į Lietuvą?“ Sakau: „Nieko“. Nes jau daug metų po emigracijos į Lietuvą atvykstu apie 5-6 kartus per metus.  Grįžtu taip dažnai, kad nesijaučiu išvykęs, be to, jau seniai praėjo emigranto psichologinė būsena, kai erzina lietuvių nesugebėjimas aptarnauti, kai gatvėse pasiilgsti paprastos šypsenos ar šiaip neturi jokios galimybės užkalbinti praeivį ir pakalbėti apie orą. Man tiesiog malonu ir miela grįžti, malonu susitikti su pažįstamais, draugais, bendradarbiais. Lygiai taip pat malonu  grįžti ir  į Angliją, kur tik vos nusileidus lėktuvui suvoki, kokia slogi socialinė įtampa tvyro  Lietuvos ore. 

Dr. Audrius Šimaitis; asm. archyvo nuotrauka

Sovietmečio stiliaus „sensacija“

Ši mano kelionė į Lietuvą buvo išskirtinė. Po trejų metų intensyvių pastangų bendraujant su Klaipėdos universitetinės ligoninės vadovais drauge pavyko suorganizuoti tarptautinę konferenciją apie šiuolaikinės universiteto ligoninės vadybą, jos funkcionavimo principus. Konferencijos metu prie manęs priėjo žmogus, prisistatęs Dariumi Čiužausku, ir pasakė norįs man perduoti “Respublikos” žurnalistės klausimus, dailiai surašytus ant popieriuko. Jis iš karto įspėjo, kad klausimai bus nepatogūs, ir atkišo diktofoną. Tada toptelėjo mintis, jog išmaniajame telefone „iPhone“   taip pat yra įrašymo funkcija. Jam sakau: „Jūs įrašinėjate mane, tuomet ir aš įrašinėsiu jus“. Pati įdomiausia dalis buvo ne žurnalisto nuo popieriuko skaitomi klausimai, bet ką ir kaip jis pasakė po interviu.

Kovo 19 dieną “Respublikoje” pasirodė vedamasis su visai Lietuvai “atskleista” sensacija – dr. Audrius Šimaitis, dirbantis Karališkojoje Kornvalio ligoninėje ir kadaise dirbęs Klaipėdos jūrininkų ligoninėje, gali būti grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui. Tokią grėsmę galimai įžvelgė Seimo narys Pranas Žeimys.

Senu sovietmečiu atsiduodančiu stiliumi sukurptas rašinėlis: Lietuvą, kaip kadaise Tarybų Sąjungą, puola sektos ir kitaip nei parlamentarai, kai kurie pareigūnai ir kai kurie sveikatos apsaugos veikėjai mąstantys žmonės. Jie tėvynę puola pasitelkę ir finansuojami priešiškai Lietuvai nusiteikusių jėgų. Jei ne straipsnio data  - 2012 03 19, tai būčiau pagalvojęs, kad skaitau prieš kelis dešimtmečius leistą “Tiesą” arba “Komjaunimo tiesą”.

Tam, kad suvoktum šio straipsnio pasirodymo aplinkybes, neužtenka žinoti nacionalinius lietuviškosios žiniasklaidos ypatumus. Reikia pasitelkti ir anglišką – britišką logiką, kuri teigia, jog “blogis slypi detalėse”. Ką gi, pamėginkime.

Į akis krenta ne tik negrabiai ir neprofesionaliai sukurptas straipsnis, bet ir pati straipsnio esmė.

Audito mįslės

Klaipėdos jūrininkų ligoninė, anot  ministro R.Šukio atsakymo dr. A. Šimaičiui, nuosekliai nuo 2007 metų savo banko sąskaitose kaupė pinigus.  Tokių “atliekamų lėšų” 2007 metais buvo apie 4 mln., 2008 metais – apie 6 mln., 2009 metais – apie 12 mln., 2010 metais – apie 20  mln., o 2011 metų gale – apie 23 mln. litų.   Toliau ministras R. Šukys teigia, kad 2011 metų gale Klaipėdos jūrininkų ligoninė sąskaitose turėjo 8 mln. litų, o kitus išleido aparatūrai.

Gal tai ir tiesa. Bet nejaugi, sprendžiant iš ministro paaiškinimo, Klaipėdos jūrininkų ligoninė pinigus kaupė daug metų ir juos pradėjo leisti tik 2011-aisiais? Ir ministras, ir kai kurie parlamentarai, ir Jūrininkų ligoninės vadovai aiškina: pinigai sutaupyti efektyviai valdant ligoninę. Po Sveikatos apsaugos ministerijos atlikto audito aiškiau ir skaidriau nepasidarė. Labai įdomi viceministrės J. Kumpienės pateikta išvada: įstatymai nepažeisti, tačiau, anot jos, “auditui nebuvo pavesta įvertinti ligoninių finansinę veiklą”.  

Jei auditui nebuvo pavesta tikrinti finansinės veiklos,  tai ką jie tada tikrino?  Tačiau dar įdomesnis kitas klausimas: kodėl auditui nebuvo pavesta tikrinti ligoninių finansinės veiklos? Internetinio portalo “Vakarų Lietuvos medicina” žurnalistai kreipėsi į ministeriją prašydami atsiųsti dviejų Klaipėdos  ligoninių  audito išvadų originalus, tačiau ministerija atsisako tai padaryti, motyvuodama dar keisčiau: išvadų negalima pamatyti, nes Klaipėdos jūrininkų ligoninė dėl kai kurių dokumentų paviešinimo kreipėsi į teismą. Kokį loginį ryšį tai turi su audito išvadomis? Turbūt jokio... tačiau ryšį turi su kitu teismu.

Pastangos nukreipti dėmesį nuo pagrindinio dalyko

2012 metų kovo 19 dieną turėjo įvykti kito teismo posėdis. Šiame teisme yra svarstoma kita su Klaipėdos jūrininkų ligonine susijusi byla. Klaipėdos jūrininkų ligoninės juristė Raminta Petkutė yra kaltinama, kad 2009-2010 metais, veikdama bendrininkų grupe su vienos įmonės vadove iš anksto susitarusi su ja veikti jos vadovaujamos įmonės  interesais, protegavo šią bendrovę, kelis kartus suteikdama informaciją apie ligoninėje planuojamus rengti konkursus įvairiems darbams atlikti ir už tai gavusi finansinį atlygį.

Kovo 19 dieną R. Petkutės teisme liudininkai turėjo duoti parodymus. Posėdis neįvyko. Dėl ligos į posėdį neatvyko teisiamoji įmonės vadovė. Kovo 19 dieną “Respublikoje” pasirodo jau anksčiau minėtas „šedevras“. Sutapimas? Gal, tačiau žinant vieną iš lietuviškosios žiniasklaidos ypatumų, kai vienos verslo grupuotės bando kovoti su kitomis, skelbdamos kompromatus viena apie kitą, kyla daugiau klausimų, nei galime rasti atsakymų.

© nicolasjoseschirado - Fotolia.com

Problema yra kita, kurios nesuvokia jėgos, slypinčios anapus “Respublikos” šedevro. Jos mano, kad kažkokia jėga slypi už šių eilučių autoriaus. Pasitelkime detales ir kelias mažytes smulkmenas. Sausio 30 dieną Seimo narys Pranas Žeimys kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą dėl dr. A. Šimaičio grėsmės nacionaliniam saugumui.  Nuo to laiko jau praėjo du mėnesiai. Kovo mėnesį Lietuvoje viešėjau beveik dvi savaites ir niekas į mane nesikreipė dėl apklausos ar pokalbio, į kuriuos būčiau atvykęs nė akimirką nesusimąstęs ir būčiau davęs parodymus.

Nei saugumas, nei parlamentarai, nei kiti nėra pajėgūs ir niekada neras jokios kitos jėgos, slypinčios už dr. A. Šimaičio veiklos, nes jos paprasčiausiai nėra.  Kadangi tos jėgos nebuvo rasta Lietuvoje, tai tiesiog buvo mesta religinė korta – ta jėga slypi užsienyje, Lietuvą puola kitatikiai ir kitaip nei mes mąstantys. 

“Respublikos”  straipsnio tikslas yra ne tik ir toliau švaistytis grasinimais, bet ir bandyti nukreipti visuomenės dėmesį nuo paties pagrindinio dalyko, į kurį net ir nebandė atsakyti Sveikatos apsaugos ministerijos atliktas auditas – kaip Klaipėdos jūrininkų ligoninėje galėjo susikaupti 23 milijonai litų?

Į nepatogius klausimus geriau neatsakyti?

Klaipėdos jūrininkų ligoninės vyr. gydytojas Jonas Sąlyga apskundė “Vakarų Lietuvos medicinos” portalo darbuotojus  Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai tuo, kad nėra išklausoma antra pusė, nors jis į klausimus atsisakė atsakyti ir žodžiu, ir raštu. Jis turėjo unikalią galimybę paaiškinti visai Lietuvai apie 23 milijonų kilmę ir sugebėjimą efektyviai valdyti ligoninę, kai į Klaipėdą atvyko TV3 laidos “Prieš  srovę” žurnalistė Audrė Kudabienė. Tačiau sutartu laiku Jonas Sąlyga nepasirodė, nes išvyko tokiais skubiais darbo reikalais, kad apie juos net nežinojo jo sekretorė. Ne tik išvyko, bet ir po žurnalistės  klausimų kruša dėl Sąlygų šeimos valdomo privataus medicinos centro džentelmeniškai pakišo savo žmoną Jolantą.

Ir viceministrė J. Kumpienė, ir ministras R. Šukys, ir Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariai visi kaip vienas traukia vieną giesmę: dirbta efektyviai, gydytojams mokėti geriausi atlyginimai Lietuvoje. Jei visa tai yra tiesa, ministerija po atlikto audito visai Lietuvai turėjo pranešti: atradom aukso formulę, kaip sutaupyti milijonus, ir išleisti rekomendacijas visoms sveikatos apsaugos sistemos ligoninėms dirbti taip, kaip dirba Klaipėdos jūrininkų ligoninė. Taip neatsitiko. Kodėl?

Viceministrė  J. Kumpienė teigia, kad nepažeisti įstatymai. Gal... Bet gal viceministrė jau taip seniai dirba ministerijoje, kad užmiršo patį pagrindinį Lietuvos sveikatos apsaugos finansavimo, sveikatos apsaugos politikos ir įkainių formavimo principą?

© Blend Images - Fotolia.com

Nuo pat draudos medicinos pradžios, nepaisant ekonomistų ir finansininkų patarimo, Lietuva pasirinko įkainio formavimo principą, pagal kurį į ligonių kasų  įkainį įeina tik išlaidos vaistams, gydymo priemonėms, atlyginimai medicinos personalui, kitam personalui ir ūkinės ligoninių išlaidos. Į įkainį nėra įskaičiuotas  aparatūros išlaikymas ir jos pirkimas. Tą apsiėmė padaryti ir daro Sveikatos apsaugos ministerija ir kitos valstybės institucijos.

Išvada labai paprasta: jei ligoninė sutaupė tokias milžiniškas lėšas aparatūrai, kyla pagrįsta abejonė, ar tie sukaupti pinigai nėra pacientų, visuomenės  ir medicinos personalo gerovės sąskaita?

Į šį klausimą net nebandė atsakyti ne tik SAM auditas, bet ir Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariai, kurie po Klaipėdos jūrininkų ligoninės svarstymo posėdyje visi kaip susitarę kartojo: 2011 metų gale ligoninės  sąskaitose buvo 7,5 mln. litų. O kai buvo gautos audito išvados, tada pamėginta pulti 23 mln. informacijos šaltinį ir pulta labai įdomiai – neva jis yra grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui. 

Tad pabandykime ir mes padaryti savo tyrimą, kokia realią grėsmę Lietuvai kelia šių eilučių autoriaus veikla. Galima būtų išskirti dvi pagrindines grėsmes. Kai kurios iš šių grėsmių jau materializavosi, kai kurios dar gali materializuotis.

Pirmoji grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui

Ši grėsmė kilo 2007 metais. Tais metais Seimo Sveikatos reikalų komitetas sukūrė projektą, pagal kurį Lietuva būtų tapusi pirmąja pasaulio valstybe (ir automatiškai lydere šioje srityje), kai žmogus, dirbdamas darbą, būtų turėjęs už jį dar ir mokėti.  Visame pasaulyje jaunieji gydytojai yra ligoninės darbuotojai ir jiems mokamas atlyginimas. Pagal siūlomą projektą buvo bandoma jaunuosius gydytojus paversti studentais, kurie būtų turėję užsimokėti už mokslus.  Projekto grupės vadovas – Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas. 

A. Matului noras vystyti šį projektą atlyžo tik tuomet, kai dr. A. Šimaitis,  aktyviai veikdamas su Lietuvos jaunųjų gydytojų asociacija, vadovaujama  gydytojo  Jono Korsako, išvystė viešą kampaniją, skelbdamas apie ruošiamo įstatymo absurdiškumą. Vienas iš lemiamų faktorių, kurių dėka pavyko palaužti Seimo narių uolų norą apmokestinti jaunuosius  gydytojus, buvo šių eilučių autoriaus publikacija “Laikas imtis tikros medicinos reformos”. Pagal šią publikaciją Seimo kontrolierius Romas Valentukevičius atliko tyrimą ir konstatavo: “Savo iniciatyva pradėtą tyrimą  pagal publikacijoje “Laikas imtis tikros medicinos reformos” pateiktą informaciją dėl galimo piliečių bei medicinos darbuotojų (rezidentų) teisių pažeidimų  baigti – tyrimo metu pasitvirtinus pažeidimo faktui”.

Po visų šių pastangų Seimo Sveikatos reikalų komitetas savo poziciją pakeitė ir drauge su Lietuvos jaunųjų gydytojų sąjunga sukūrė jaunųjų gydytojų rengimo ir jų apmokėjimo modelį, kuris sudaro gerą pagrindą toliau vystyti ir artinti Lietuvos jaunųjų gydytojų sistemos modelį prie europietiškų standartų.

Pabandykime įsivaizduoti kitą scenarijų.  2007 metais Seimas būtų priėmęs ir patvirtinęs A. Matulo tuomet siūlytą jaunųjų gydytojų rengimo ir apmokėjimo modelį. Ir esant dabartiniam modeliui  daugiau kaip pusė Lietuvos medicinos studentų nuolat sprendžia dilemą: kur atlikti rezidentūrą – Lietuvoje ar Europoje. O ministras R. Šukys praėjusiais metais sakė, kad gydytojų emigracija yra pasiekusi pavojingą 3 proc. ribą.  Koks procentas būtų buvęs, jei būtų įsigaliojęs A. Matulo siūlytas projektas?

Antroji grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui

2009 metais tuometinis ministras A. Čaplikas pristatė ilgai visos medikų visuomenės lauktos reformos projektą. Pačios reformos idėja labai gera, šias idėjas estai įgyvendino vos tik atgavę nepriklausomybę. Jos įgyvendinimo metodai kėlė ir dabar kelia daug klausimų.

Dr. A. Šimaitis tuo metu sukūrė ir pateikė alternatyvų sveikatos apsaugos modelį “Vertybėmis pagrįsta reforma” ir pristatė tuometiniam ministrui A. Čaplikui, Seimo pirmininkei  I. Degutienei, prezidentės D. Grybauskaitės patarėjams, įvairiuose  forumuose. Modelio esmė yra ta, kad svarbu ne tik mažinti lovų skaičių, bet tai padaryti keičiant gydytojo ir slaugytojo darbo sampratą,  taikant šiuolaikinius vadybos principus, sukuriant kolektyvinius valdymo modelius, užkertančius  kelią vyriausiųjų  gydytojų savivalei ir į sprendimų priėmimą įtraukiant pacientų  bei visuomenės atstovus.

Vienas iš pagrindinių “Vertybėmis pagrįstos reformos” projekto pasiūlymų yra Klaipėdoje įkurti trečiąjį Lietuvoje medicinos mokslų ir studijų centrą. Ši idėja nėra nauja, nes dar 2002 metais švedų ekspertai teigė, kad tokio centro įkūrimas yra esminė sveikatos apsaugos reformos sąlyga Lietuvoje. Šią sąlygą pačioje pradžioje ignoravo dabar vykstančios reformos iniciatoriai, nors eksministras A. Čaplikas savo vėlesniuose pasisakymuose palaipsniui tai pradėjo pripažinti.

2010 metais dr. A. Šimaitis tuometiniam Klaipėdos merui R. Taraškevičiui pasiūlė suorganizuoti atvirą forumą dėl Klaipėdos ligoninių ateities. Forume dalyvavo daugiau kaip keturiasdešimt įvairių visuomeninių,  pacientų organizacijų atstovų, SAM ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto atstovai. Forumo išvada buvo viena: Klaipėdai  reikia šiuolaikinio medicinos universiteto centro.

Toks atviras ir ne iš viršaus nuleistas forumas buvo vienas pirmųjų Lietuvoje. Ką jis reiškė kai kuriems Klaipėdos ligoninių vyr. gydytojams? Du iš jų atvyko į forumą ir aktyviai dalyvavo, du neatvyko ir nedalyvavo. Nedalyvavo ir Klaipėdos jūrininkų ligoninės vyr. gydytojas.

Kodėl? Tuo metu suvokti buvo labai sunku... Tačiau dabar žinant apie bankuose tuo metu  sukauptas lėšas atsakymas tiesiog piršte peršasi: buvo iškilusi grėsmė nacionaliniam saugumui...  Ir reikėjo kuo greičiau nerti į krūmus. 

Tad iš kur kyla ta grėsmė nacionaliniam saugumui? Turbūt iš baimės, nežinojimo ir taip pat iš fakto, kad kiekvienas iš mūsų savo veiksmus vertiname per savo elgesio ir savo suvokimo prizmę.

Apie  Bahajų tikėjimą

Kovo 19 dienos straipsnyje esu “kaltinamas”,  esą priklausau keistai ir paslaptingai religijai, kuri yra tokia paslaptinga, kad net konspiraciniais tikslais savo būstinę įsirengė Niujorko (“kapitalistų lizdas”) Jungtinių Tautų būstinės antrajame aukšte. Mėginama susieti portalo “Vakarų Lietuvos medicina” veiklą su  bahajų bendruomenės veikla. Taip pat esu pateikiamas kaip Klaipėdos bahajų bendruomenės dvasinis vadovas. 

„Encyclopedia Britannica“ duomenimis, Bahajų tikėjimas yra antra geografiškai išplitusi nepriklausoma religija po krikščionybės. Šaltinio teigimu, ji yra išplitusi 247 šalyse ir teritorijose; atstovaujama daugiau kaip 2100 įvairių etninių, rasinių grupių ir genčių; jos šventieji raštai išversti į daugiau kaip 800 kalbų; ir turi apie septynis milijonus pasekėjų visame pasaulyje (2005 m.).

Bahajų religijoje dvasininkų nėra, todėl ir dvasinių vadovų būti negali. Bendruomenė iš mieste gyvenančių bahajų kiekvienais metais renka vietinę dvasinę asamblėją, kurios pirmininku Klaipėdoje buvau renkamas 1999 – 2004 metais iki išvykimo į Australiją. Pirmininkas turi tik dvi funkcijas: veda asamblėjos susirinkimą ir atstovauja vietinei bendruomenei valdžios institucijose. Nuo tų metų Klaipėdos bahajams atstovauti negaliu, nes šiuo metu gyvenu Anglijoje.

Bahajų religijoje yra daug mokymų apie tai, kaip svarbu pinigus uždirbti dorai, skaidriai ir kaip juos panaudoti  tiek bendruomenės, tiek visuomenės labui. Bahajų bendruomenė išsilaiko savo narių aukojamomis lėšomis, į bahajų fondus negali aukoti žmonės, kurie nėra bahajų bendruomenės nariai. Todėl bandydamas gyventi pagal Bahajų tikėjimo priesakus aš ne tik kad neprašau ir niekada neprašysiu asmeninei veiklai pinigų ar finansavimo, bet taip prisidedu prie bahajų bendruomenės fondų, kurie yra skirti įvairiems socialiniams projektams pasaulyje vykdyti.

Bahajų tikėjime daug kalbama  ne tik apie finansinį aukojimą, bet apie aukos prasmę apskritai. Auka – tai žmogaus aukojimas to, kas jam yra svarbiausia. Senojo Testamento laikais pats svarbiausias dalykas žmogui buvo maistas, ir auka būdavo maisto atnašavimo forma. Šiais laikais pats svarbiausias dalykas žmogaus gyvenime yra laikas. Turbūt pagal tai mes galime spręsti  ne tik apie žmogaus prioritetus, bet apie jo gyvenimo prasmę.

Grįžkime į 2007 metus. Tą pačią dieną, kai  buvo paskelbtas mano straipsnis “Laikas imtis tikros medicinos reformos”, paskambinau Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkui A. Matului. Norėjau pasikalbėti apie ruošiamą jaunųjų gydytojų rengimo projektą. Tačiau pirmininkas nebuvo nusiteikęs dialogui, jis man pasiūlė būti patriotu ir grįžti į Lietuvą. Atkirtau, kad jam tapti patriotu yra gerokai lengviau, pakanka tik baigti pradėtą galimą rezidentūros pertvarką. Ragelyje pasigirdo pypsėjimas... Iš karto po pokalbio prie straipsnio “Laikas imtis tikros medicinos reformos“ atsirado 46-as komentaras, kuriame šalia kitų įdomių priekaištų esu “kaltinamas” esąs bahajų šventikas.

Atlikau mažą detektyvinį tyrimą. Didelei mano nuostabai, pateikto IP adreso institucijos būstinė sutapo su A. Matulo parlamentaro būstinės Panevėžyje adresu. Tuomet jam el. paštu išsiunčiau laišką, kuris jau keleri metais viešai paskelbtas  mano interneto dienoraštyje. Be kitų dalykų, rašiau:

“Gerbiamas p. A. Matulai, šiuo laišku norėjau su Jumis pasidalinti kai kuriais pastebėjimais. “Lietuvos ryto” internetiniame variante straipsnio “Laikas imtis tikros medicinos reformos”  vieno iš komentarų (46) internetinis  adresas sutampa su Jūsų ofiso Panevėžyje adresu. Labai norėčiau tikėti, kad tai yra tik sutapimas. Tuo pačiu  norėčiau pasidalinti su Jumis keliais pastebėjimais, išsakytais tame komentare ...

Asmeniškai didžiuojuosi priklausąs Tikėjimui, kuris propaguoja aukščiausius moralinius ir dorovinius  standartus, skatina tinkamai atlikti savo pareigą tėvynei, būti aktyviu piliečiu, kai sprendžiami svarbūs valstybiniai reikalai. Stengiuosi gyventi pagal savo religijos priesakus.

Dėl to ir rašau straipsnius, dėl to ir skambinau Jums, kaip Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkui, tikėdamasis, kad Jūs atidžiai ir nuosekliai išklausysite mano nuomonę.”

Atsakymo iš p. A. Matulo laukiu iki šiol. O per tą laiką dėl savo asmeninių iniciatyvų už savo keliones, viešbučių nuomą, salių nuomą, ekspertų iš Jungtinės Karalystės keliones ir kt. dalykus iš savo Anglijoje dorai, sąžiningai ir be jokių kyšių ar papildomų mokėjimų uždirbtų pinigų išleidau daugiau kaip 100 tūkst. litų. Į šią sumą įeina ir mano investicijos į mūsų su bendradarbiais įsteigtą internetinį portalą “Vakarų Lietuvos medicina”. Niekada neprašiau jokio honoraro už  įvairiuose nacionaliniuose, regioniniuose laikraščiuose, interneto portaluose skelbtus straipsnius, įžvalgas, o kai viena nacionalinės žiniasklaidos priemonė pasiūlė man mokėti honorarą, rekomendavau jį pervesti vaikų ligoninei.

“Vakarų Lietuvos mediciną” įsteigėme keturiese. Trys asmenys iš Lietuvos (žurnalistė, šeimos gydytoja ir advokatė) ir šių eilučių autorius. Iš visų “Vakarų Lietuvos medicinos” portalo steigėjų ar  buvusių ir esamų akcininkų vienintelis šių eilučių autorius yra bahajas. Per tą laiką "Vakarų Lietuvos medicinos" dėka sukūrėme tris darbo vietas.

Šiuo metu šio internetinio portalo akcininkais yra net devyni asmenys: lietuviai gydytojai iš Lietuvos, Vokietijos ir Anglijos, žiniasklaidos analitikai ir  taip pat Anglijos prestižinių universitetų doktorantai. Visi šie žmonės nuoširdžiai tiki šio portalo ir nepriklausomos, nenupirktos, su finansiniais, partiniais ar kitais interesais nesusijusios lietuviškosios žiniasklaidos ateitimi.

Jie tiki, kad kuria naują – skaidrią, nenupirktą ir nenuperkamą Lietuvą.

Epilogas

100 tūkst. litų – daug ar mažai? Sakysite – veltui, neverta. Atsakysiu – verta, ir dar kaip. Nes už tokią sąlyginai nedidelę kainą ne kiekvienas gali nusipirkti grėsmę nacionaliniam saugumui.

O šia grėsme netikėjo net pats žurnalistas, paskelbęs (ne) savo straipsnį “Respublikoje”. Ne tik netikėjo, bet dar ir atsiprašinėjamu tonu kitą sykį siūlė susitikti malonesne proga prie puodelio kavos. Susitikti su žmogumi, kuris yra grėsmė nacionaliniam saugumui? 

P.S. Daugiau kaip prieš metus buvau pakviestas pasakyti kalbos Wikileaks vakarienėje. Atvykti negalėjau, todėl  padariau įrašą, kuriame išsakyta daug minčių, turinčių tiesioginį ryšį su šia istorija:

 

 

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
skaityti komentarus (11)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Alergijų tyrimų rinką ketina supurtyti vietos verslininkai: įsitraukė mokslininkai ir dirbtinis intelektas
Medicinos laboratorijų įrangos verslu bei papildų gamyba užsiimantys Lietuvos verslininkai žengia į naują nišą – a...
Gertuvės: kokias jas pasirinkti ir kaip prižiūrėti
Karštuoju metų laiku žmonės daug daugiau ir dažniau geria vandenį, su savimi nešiojasi gertuves. Esant itin gausiam gert...
Kokį vandenį gerti per karščius
Itin karštomis dienomis daugelis gaivinasi ledais ar šaltais gėrimais su ledukais. Sveikatai palankios mitybos konsultan...
Klaipėdos universiteto ligoninė pertvarko skubios pagalbos paslaugas
Klaipėdos universiteto ligoninė (KUL) nuosekliai įgyvendina struktūrinius pokyčius, kurie lems kokybiškesnes ir pacienta...
Miastenija – kokia tai liga ir kaip ją atpažinti?
Dažnas žmogus gali pajusti raumenų silpnumą, tačiau kartais tai gali būti pirmieji miastenijos simptomai. Miastenija &nd...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų