10 mln. eurų – tiek sveikatos įstaigoms trūksta po minimalios algos pakėlimo(6)

Sveikatos priežiūros įstaigos ir medikų profesinės sąjungos šiomis dienomis Sveikatos apsaugos ministerijos prašys papildomų 10 mln. eurų, kurie joms gyvybiškai reikalingi nuo šių metų sausio 1 d. pakėlus minimalią mėnesinę algą.  

Reklama

Kyla reguliariai

Sveikatos priežiūros įstaigų vadovų kantrybė, kaip ir jų vadovaujamų ligoninių bei poliklinikų biudžetai, išseko. Per pastaruosius aštuonerius metus nekvalifikuotų darbuotojų algai (tai yra minimaliai mėnesinei algai - MMA) pakilus jau penktą kartą, Sveikatos priežiūros įstaigų asociacija, Lietuvos gydytojų sąjunga bei Lietuvos slaugos specialistų organizacija nusprendė vieningai kreiptis į SAM ir Valstybinę ligonių kasą (VLK) su prašymu skirti papildomų lėšų.

„2012 m. MMA kilo du kartus, dar po kartą kasmet 2013 – 2015 m. Šiemet vėl nuo sausio 1 d. pakilo, dar kalbama, kad nuo metų vidurio kels. Kadangi  gydytojų atlyginimas per šį laikotarpį nebuvo keliamas, o slaugytojų - tik pernai, ir tai kai kur tik dešimtimi ar keliais eurais, jau nuo šio pakėlimo kai kuriose įstaigose susidaro tokia padėtis, kad MMA gaunančių darbuotojų atlyginimas visiškai priartėja prie slaugytojų ar tesiskiria 10 arba keliolika eurų, -  kalbėjo Sveikatos priežiūros įstaigų vadovų asociacijos prezidentas Stasys Gendvilis. – O slaugytojų bei gydytojų kompetencija ir atsakomybė, be abejo, daug aukštesnė už nekvalifikuotų darbuotojų“.

Algoms - 10 mln. eurų

Kelti algas kvalifikuotiems darbuotojams, pasak S. Gendvilio, įstaigos neturi finansinių galimybių, mat per visus MMA kėlimus, taip pat – ir šiemet, algos skirtumą jos turinčios dengti iš savų  biudžetų.

„Per tuos metus paslaugų balas netgi mažėjo, tik šiemet atstatytas iki vieneto. Ir taip jau Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDSF) didžioji dalis atitenka darbuotojų atlyginimams išmokėti, iki šių metų ši dalis kai kuriose įstaigose sudarė net 80 proc., - sakė VLMEDICINA.LT pašnekovas. – Be to, kasmet kyla elektros energijos, šilumos kainos, vis brangsta tyrimai, įvedami nauji, įstaigų išlaidas didina ir naujos įrangos, naujos technologijos“.

Pašnekovo teigimu, teisingas sprendimas buvęs priimtas tik 2008 m.:  „Tais metais padidino paslaugų įkainį ir  lygiagrečiai nurodė pakelti algas visiems darbuotojams. Tai buvo solidariai teisinga. Juk šiaip jau,  deleguojant funkciją, reikia deleguoti ir instrumentą. Dabar įstaigoms - pakelkit MMA, bet nenurodo, iš kur“.

Todėl medikų bei sveikatos priežiūros įstaigų vadovų bendruomenės dar šią savaitę įteiks prašymą SAM rasti teisinių bei praktinių galimybių iš PSDF rezervo įstaigoms skirti papildomą finansavimą kompensuoti išlaidoms, susijusioms su MMA pakėlimu.

S. Gendvilis sako, kad prašoma suma sudarytų apie 10 mln. eurų.  Lygiai tiek, jeigu ne daugiau, sveikatos priežiūros įstaigos išmokėjo darbuotojų  atlyginimams per visus aštuonerius  metus, kuomet buvo reguliariai keliama MMA.

„Šiuo metu įstaigos renka šiuos duomenis,  -  sakė asociacijos vadovas.  – Praėjusią savaitę 80-ies įstaigų, pateikusių  šiuos skaičius, bendros išlaidos atlyginimams sudarė apie 2 mln. eurų. Iš viso asociacija turi 130 narių. Dar laukiame  didžiųjų klinikų  -  Santariškių ir Kauno  -  duomenų. Mano žiniomis, vien pastarosios išlaidos sudaro  daugiau nei 2 mln. eurų. Tad iš viso bendros visų įstaigų išlaidos tikrai sudarys 10 mln. eurų“.

2014 m. sveikatos sektoriuje dirbo 30700 medikų ir apie 6140 nekvalifikuotų darbuotojų.

S. Gendvilio teigimu, MMA pakėlimas didžiausia finansine našta užguls slaugos ligonines, kuriose, palyginti su kitomis sveikatos  priežiūros įstaigomis, dirba nekvalifikuotų darbuotojų.

Sunkiausia - mažiems

Tiesa, ne visos slaugos ligoninės vargs, bet net ir tos, kurioms MMA pakėlimas nesukels didesnių rūpesčių, neslepia pasipiktinimo.

„Būtina išlaikyti atlyginimų proporcijas – keliant MMA atitinkamai kelti ir  kvalifikuotos darbo jėgos atlyginimus, - tvirtina Panevėžio palaikomojo  gydymo ir slaugos ligoninės direktorė Violeta Grigienė. – Deja, ta proporcija tarp kvalifikuotos ir nekvalifikuotos darbo jėgos vis  mažėja. Tačiau XXI amžiuje su pastarąja neužtikrinsime paslaugų kokybės“.

Pašnekovė atvirauja, kad jos vadovaujamoje ligoninėje slaugytojų algų atotrūkį nuo valytojų bei kitų  MMA teuždirbančių darbuotojų išlaikyti pavyksta, nes įstaiga yra didelė, turinti 230 lovų.

„Be to, turime labai mažą administracinį aparatą. Iš 130  darbuotojų  MMA gauna apie 40, - apie savo įstaigą pasakojo panevėžietė.  – Tačiau mažoms slaugos ligoninėms, šias paslaugas teikiantiems filialams tikrai yra labai sunku ir pakėlus  MMA bus dar sunkiau, ypač jeigu jos net neturi galimybių plėstis“.

Slaugytojai ir vėl nuvertinti?

Susirūpinimo  neslepia Lietuvos slaugos specialistų organizacijos prezidentė Danutė Margelienė: „Kadangi yra įstaigų, kuriose slaugytojų alga tik vos didesnė už MMA, dabar visai susilygins su nekvalifikuotų darbuotojų.  Iš tiesų žmonės, skyrę  ne vienerius metus studijoms,  jaučiasi neįvertinti“.