Pirmadienis, 2024.03.04
Reklama

„Žalieji koridoriai“ suteikia galimybę pas gydytojus specialistus patekti daug greičiau

Santaros klinikų informacija | Šaltinis: vlmedicina | 2024-02-07 10:27:17

Nors šiuolaikinis vėžio gydymas yra itin pažangus ir vis dažniau gali padėti sveikti, pasak medikų, labai svarbu laikas. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose, kurioje diagnozuojami ir gydomi visų rūšių navikai, veikia „žaliųjų koridorių“ sistema. Įtarus ar diagnozavus piktybinę ligą pas gydytojus specialistus galima patekti per gerokai trumpesnį laiką nei įprastai.

Talonėlio pas gydytoją išmušimas
"Žalieji koridoriai" padeda išvengti didelių eilių / Algirdo Kubaičio nuotr.

„Žalieji koridoriai” trumpina kelią pas specialistus

„Žaliųjų koridorių“ projektas buvo rengiamas trejus metus, realus darbas prasidėjo praėjusių metų vasarą: „Pacientas dėl sveikatos sutrikimų pirmiausia kreipiasi į šeimos gydytoją, kuris po atliktų tyrimų ir rastų pokyčių, įtaria vėžį. Kas toliau? Pirminės sveikatos priežiūros įstaigoje įtarus ar nustačius onkologinę ligą pacientas skubiai turi patekti pas konkrečios srities gydytojus specialistus. „Žalieji koridoriai“ suteikia galimybę pacientui išvengti ilgų bendrųjų eilių ir greičiau patekti pas specialistus diagnozei patvirtinti, o anksčiau pradėtas gydymas padeda siekti geresnių gydymo rezultatų,“ – sako Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų direktoriaus medicinai pavaduotoja ambulatoriniam ir diagnostiniam darbui Ilma Tavorienė.

Kaip vyksta pirminė paciento atranka į „žaliuosius koridorius“?

Įtarus ar patvirtinus onkologinę ligą pacientas pasinaudoti „žaliųjų koridorių“ sistema gali tuo atveju, jeigu registruojasi pirmą kartą ir nėra kreipęsis į kitas gydymo įstaigas. Registruojama ne internetu, o tik paskambinus telefonu. Skambučių centras pacientus į „žaliąjį koridorių“ atrenka pagal sudarytą trumpą klausimyną. Labai svarbu teisingai išrašytas siuntimas, grįstas tinkamais tyrimais, vien prevencinių programų rezultatų nepakanta: „Tarkime, atliktas slapto kraujavimo testas yra teigiamas, tačiau tai dar nereiškia, kad įtariamas vėžys. Onkologinio proceso vystymąsi patvirtina kolonoskopija ir kiti tyrimai, kurie ir turi būti jau atlikti,“ – aiškina VUL Santaros klinikų onkologinių ligonių atvejo vadybininkė Uršulia Galinskaja. – Į „žaliųjų koridorių“ sistemą neįtraukiami asmenys, kurie kreipiasi siekdami sužinoti antrąją nuomonę.“

Pacientas, turintis tinkamus tyrimus ir siuntimą, nusiunčiamas onkologinių ligonių atvejo vadybininkui.

Asmeninis paciento konsultantas

Atvejo vadybininkas padeda pacientui gauti reikiamas paslaugas per trumpiausią laiką. „Mes galime e.sveikatoje peržvelgti atliktus tyrimus. Pasitaiko neteisingai išrašytų siuntimų, kuriuos turi patikslinti šeimos gydytojas, todėl mes šį procesą stebime, padedame, paaiškiname. Jeigu viskas surašyta ir pateikta vadovaujantis teisės aktais, tyrimas patvirtina įtarimus dėl onkologinės ligos, per vieną dieną susisiekiame su pacientu ir informuojame jį dėl tolesnių veiksmų – paskiriame vizito datą, laiką ir gydytoją,“ – pasakoja onkologinių ligonių atvejo vadybininkė U. Galinskaja.

„Neretai žmogus pamiršta ar neįsidėmi svarbios informacijos. Tokiu atveju mes galime priminti, paaiškinti ar suteikti reikiamą informaciją, nes gydytojui konsultuojant atvejo vadybininkas stebi, kas yra atliekama, kas nuspręsta konsultacijos metu. Prireikus su pacientais bendraujame ir elektroniniu paštu,“ – pasakoja U. Galinskaja.

Svarbi dalis – streso įvertinimas

Prieš pradedant paskirtą gydymą onkologinio atvejo vadybininkas įvertina paciento socialinę, fizinę ir psichinę būklę, nustato, kaip jis tuo metu jaučiasi. „Pagal skalę nuo 1 iki 10 vertiname distreso (kenksmingas, veiklą trikdantis stresas) lygį – labai išreikštas ar nežymiai. Mes bandome drauge išsiaiškinti arba net jam padėti suprasti psichologines ir socialines problemas, kurias galime padėti išspręsti, – aiškina atvejo vadybininkė U. Galinskaja. – Tarkime, galbūt pacientui reikalinga psichologo konsultacija, bet jis to nenori pripažinti, gal reikia dietologo konsultacijos, bet jis to nesupranta.“

Idėja pradėta brandinti jau anksčiau

Panašus analogas „žaliesiems koridoriams“ VUL Santaros klinikose egzistuoja nuo 2013 metų. Pasak VUL Santaros klinikų direktoriaus medicinai pavaduotojos ambulatoriniam ir diagnostiniam darbui I. Tavorienės, norinčiųjų patekti pas gydytojus hematologus susidarydavo didelės eilės, pacientams konsultacijų ar ištyrimų tekdavo laukti net po 3 mėnesius. Iškilo klausimas: ką daryti, kad jie patektų greičiau? Centro vadovo gydytojo hematologo prof. Laimono Griškevičiaus ir gydytojos hematologės I. Tavorienės iniciatyva tokiems atvejams buvo išskirta po 2 vizitų laikus per dieną kiekvienam gydytojui.

„Būtent šie įsteigti talonai išskirtiniams atvejams labai pravertė. Mes, gydytojai hematologai, pradėjome skleisti žinią, kad teikiame tokią paslaugą, ją pristatinėjome kolegoms ir šią iniciatyvą jau tada vadinome „žaliaisiais koridoriais,“ – prisimena gydytoja hematologė I. Tavorienė.

„Žaliųjų koridorių“ statistika

Pirmosios specialisto konsultacijos vidutinis laukimo laikas 4–7 darbo dienos.

Vidutinis laukimo laikas nuo konsultacijos, esant jau patvirtintai onkologinei ligai, iki gydymo paskyrimo 10–14 darbo dienų.

Laukimo laikas diagnostiniams tyrimams atlikti – magnetinio rezonanso (MRT), kompiuterinės tomografijos (KT) – vidutiniškai 1–10 darbo dienų.

Dėl onkologinės ligos, išskyrus piktybines kraujo ligas, „žaliaisiais koridoriais“ dažniausiai kreipiamasi į gydytojus onkologus chemoterapeutus, urologus, abdominalinius chirurgus, pulmonologus, rečiau – neurochirurgus, ginekologus.

Dėl registracijos į „žaliąjį koridorių“ vien projekto metu per 4 mėnesius kreipėsi apie 500 pacientų, iš kurių 272 – dėl piktybinės kraujo ligos.

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
Kategorijos: Sveikatos apsauga
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Kruopas kabinkite šaukštais: dietologė papasakojo apie jo naudas
Kai pabosta gaminti vis tuos pačius patiekalus dienos pusryčiams, pietums ir vakarienei, metas prisiminti pigų, bet svei...
Kaip su vaikais kalbėti apie lytiškumą ir lytiniu keliu plintančias ligas
Tėvai paprastai moko vaikus rūpintis savo sveikata, tačiau apie lytinę sveikatą su atžalomis kalbasi ne visi. Dažnai šio...
Erkinio encefalito grėsmė atsiranda vos atšilus orams
Apie vieną iš sunkiausių virusinių infekcinių ligų – erkinį encefalitą – visuomenėje kalbama dažnai ir daug,...
Paveldima retinopatija: genetinei ligai ieškoma vis pažangesnių diagnostikos ir gydymo būdų
Paveldima retinopatija – kelių šimtų ligų grupė, priskiriama retoms ligoms. Šiuo metu žinoma apie 250 su paveldimo...
Klaipėdos universiteto ligoninė plečia krūties vėžio diagnostikos galimybes
Klaipėdos universiteto ligoninė (KUL) pradeda vykdyti krūties vėžio prevencinę programą. Pasak medikų, tai reikšmingas ž...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų