Nijolė Goštautaitė Midttun. Sveikatos apsaugos ministerijos buldozeris stumia laimę

Atrodytų, kad tokiu sudėtingu laikotarpiu, kai pacientai negali prisiskambinti į sveikatos priežiūros įstaigas, kai sunkiau gauti pagalbą sergantiesiems sunkiomis ligomis, o e. sveikatą nuplauna vasarinė liūtis, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) turėtų visas pastangas ir lėšas skirti kuo greičiau atkurti ikipandeminę sveikatos priežiūros paslaugų apimtį ir kokybę.

Jeigu tikėtume SAM gąsdinimais, jog artėja psichikos sutrikimų epidemija, psichikos sveikatos priežiūros stiprinimas turėtų tapti prioritetu. Tikrovė kitokia. SAM dėmesys ir lėšos sutelktos į išgalvotų pseudosveikatos paslaugų organizavimą ten, kur jų niekada nebuvo.

Nepaisydamos darbo grupėse ir viešai išsakyto argumentuoto psichiatrų organizacijų nepritarimo, SAM teikė priemones, o LR Vyriausybė š. m. liepos 3 d. patvirtino „Ilgalaikių neigiamų COVID-19 pandemijos pasekmių psichikos sveikatai mažinimo veiksmų planą“.

Jame tebėra buldozeriu įstumtos naujos paslaugos: skubi psichologinė pagalba, kurią teiks mobilios komandos, ir visuomenės psichikos sveikatos paslaugomis pavadintas priemonių kratinys. Viešai prieinamame plane minėtoms priemonėms jau paskirta apie 3,3 mln. eurų. Dar apie 300 tūkst. – poreikiu nepagrįstiems mokymams. Planas didelis, priemonių daug, o prioritetus bene geriausiai iliustruoja detalė, kad 100 tūkst. eurų skirta vyrų pokalbiams telefonu: „Stiprinti konsultacines psichologines, psichoterapines, teisines, edukacines paslaugas telefonu (nuotoliniu būdu) vyrams, išgyvenantiems su COVID-19 pandemijos poveikiu susijusias ekonomines, socialines ir asmenines krizes“.

Planas ir pinigai jam įgyvendinti patvirtinti. Tačiau dalį kūrybiškai prasimanytų paslaugų, pakištų po visuomenės psichikos sveikatos paslaugų pavadinimu, numatyta teikti ten, kur jos ligi šiol nebuvo teikiamos − savivaldybių visuomenės sveikatos biuruose.

Psichikos sveikatos sistemoje teikiamos psichologo konsultacijos labai paklausios, bet nemokamų trūksta ir tenka palaukti. Ypač trūksta paslaugų psichikos sutrikimų turintiems vaikams, jų šeimoms ir globėjams, sunkiomis somatinėmis ligomis sergantiems, onkologiniams pacientams ir jų artimiesiems, negalią turintiems ir juos slaugantiems artimiesiems. Trūksta psichologinio konsultavimo ir mokyklose, ypač ten, kur dėl nedidelio vaikų skaičiaus nesusidaro visas psichologo etatas. Trūksta jų ir vaiko teisių, socialinių paslaugų bei teisėtvarkos sistemose. Čia šių paslaugų teikimas pagrįstas teisiškai: jos aprašytos, turi konkretų tikslą, nustatytos specialistų kompetencijos, teisės ir pareigos, garantuojama teisinė bei etinė klientų ir pacientų apsauga, numatyta papildomos pagalbos galimybė, užtikrinti informacijos mainai. Atrodytų, COVID-19 infekcijos fone SAM turėtų rūpintis paklausių paslaugų prieinamumu jau veikiančiose sistemose. Bet ne − prasimanyta nauja, niekur nenumatyta paslauga ten, kur tokios paslaugos niekada nebuvo teikiamos.

Net nesitiki, kiek absurdo ir netikslumų pavyko sutalpinti į paprastą paslaugos aprašą.

Pastarąją problemą SAM klerkai išsprendė paskubomis sukurpę „paslaugų aprašą“, kurį pateikė svarstyti specialistų organizacijoms. Jų atsiliepimai buvo labai griežti: aprašas iš esmės netinkamas, chaotiškas, jame vartojamos išgalvotos sąvokos, pvz., atsiranda „psichologinės gerovės specialistai“ (PGS), nerengiami pagal jokią mokymų programą; specialistams, neturintiems kompetencijos ir teisės, įvedama prievolė atpažinti psichikos sutrikimų simptomus; nustatoma prievolė mokytis metodų, kurie šioms paslaugoms teikti nereikalingi; apraše numatytos apklausos paskirtis kita, nei nurodyta. Ministerija išklauso specialistus, bet jų pastaboms nepritaria ir skubos tvarka baigia rengti aprašą.

Taigi, kas gi tos „psichologinės gerovės stiprinimo paslaugos“? Ogi tai paslaugos, kurios stiprina psichologinę gerovę ir psichikos sveikatą. Taigi sąvokos apibrėžtį atstoja jos pavadinimas. Bet ministerijai tai nė motais, juolab kad paslaugos bus teikiamos... anonimiškai. Sveikatos priežiūros sistemoje anoniminės paslaugos numatytos dėl egzistuojančių teisinių ribojimų, susijusių su ligomis ir būklėmis. Jų pageidaujantis pacientas visą paslaugos kainą turi susimokėti pats. Tuo tarpu anonimiškai teikti paslaugas, kurių vartotojams negresia jokia stigma ir teisinės pasekmės, ne tik nėra prasmės − kyla piktnaudžiavimo, lėšų iššvaistymo rizika. Beje, be jokio papildomo reglamentavimo ir priežiūros anonimiškai ir be tėvų sutikimo šios paslaugos gali būti teikiamos 16−18 m. paaugliams. Šią lygiagrečią pseudopaslaugų sistemą planuojama įvesti trumpam − priemonių finansavimas numatytas tik iki 2021 metų pabaigos.

Na, o ką reiškia psichologinė gerovė? Pagal sukurptą apibrėžtį tai − tiesiog laimės sinonimas, nors žodžių junginys perimtas tiesiai iš absurdiškų Dainiaus Kepenio „Sveikatos tausojimo ir stiprinimo politikos gairių“. Gairėse sąvokos nepaaiškintos, bet SA ministro įsakymu tvirtinamame apibrėžime bus standartizuota laimė – nuo šiol tai bus pojūtis, atsirandantis gavus psichologinės gerovės paslaugas iš psichologinės gerovės specialisto visuomenės sveikatos biuro patalpose arba kur nors kitur. Bet juk asmens laimė – ne paslaugų objektas, bet labai individualus, subjektyvus ir trapus pojūtis.

Paslaugų aprašus kurpiantiems SAM specialistams taip neatrodo – jie tikisi žodžių magija sukurti paslaugą iš oro. Sugalvotas ir naujas terminas − „psichikos sveikatos sunkumai“, kurių „lygį vertins ir mažins“ psichologinės gerovės specialistai. Apraše žadama užsiėmimais psichikos sveikatą gerinti. Ambicingas, net ir medicinos paslaugose ne visada pasiekiamas uždavinys. Specialistų atliekamam „mažinimui“ ir „gerinimui“ matuoti į aprašą įtrauktas realiai egzistuojantis, bet ne tam skirtas instrumentas, sudarytas iš 5 klausimų. PG specialistus išrasti reikėjo tam, kad juos būtų galima mokyti, ir, išvengti asmens sveikatos priežiūros įstaigoms privalomos akreditacijos. Pagal reikalavimus, nustatytus „laimės paslaugas“ teikiantiems specialistams, reikės papildomai mokytis šioms paslaugoms nereikalingų įgūdžių pagal 160 val. trukmės universitetinę medicinos krypties programą. Gal visa esmė ir yra: dar truputis mokymų šalia trupučio saulės ir trupučio laimės? Net nesitiki, kiek absurdo ir netikslumų pavyko SAM sutalpinti į paprastą paslaugos aprašą.

Taip painiojant buitines, mokslo ir sveikatos sąvokas, apibrėžtis, aprašus kuriamos pseudopaslaugos. Psichikos sveikatos sutrikimai, ligos, socialinės problemos, skurdas ir kiti rizikos veiksniai menkina sveikatą ir gyvenimo kokybę. O sunkumai? Jie tiesiog ateina ir praeina. Bet tokia realybė: prieš pusantrų metų priimtas neadekvatus Psichikos sveikatos priežiūros įstatymas, prieš metus radosi su mokslu prasilenkiančios D. Kepenio Gairės, šiandien − išgalvotų paslaugų aprašas, rytoj rasis pareigybinė instrukcija ir universitetinės mokymų programos. Žodžių magija veda šalį psichikos sveikatos priežiūros kepenizacijos link.

Toks taškymasis pinigais labai pavojingas, nes greičiau nutolins, nei priartins prie vartotojų psichikos sveikatos paslaugas, iškraipys specialistų ir institucijų veiklą ir gali turėti tik neigiamą poveikį visuomenės psichikos sveikatai. Bet specialistų organizacijos atsiduria tarsi komedijos „Little Britain“ epizode, kuriame kompiuteris sako „ne“ ( „Computer says no“). Sveikatos apsaugos ministerijos skyriaus, kurio darbo skelbime nurodyta, kad kandidatams nereikalingas su medicina susijęs išsilavinimas ir patirtis, darbuotojai universitetams ir psichikos sveikatos stiprinimo paslaugas teikiančių specialistų asociacijoms teigia, kad jų pastabos neįtikina. Nes buldozeris žino geriau.

Paskutinę šio teisės akto versiją Lietuvos psichiatrų asociacija gavo vasarišką šeštadienio pavakarę su nurodymu, kad neatsakius iki antradienio teisės aktas bus vertinamas „kaip suderintas darbo tvarka“. Toks reikalavimas mestas ne kokioms nors pavaldžioms įstaigoms, bet savanoriškai ir neatlygintinai dirbančių nevyriausybinių organizacijų atstovams. O siuntė jį ministerija, kurios darbuotojams, greta atlyginimo, mokami priedai už viršvalandžius ir premijos už darbą pandemijos metu.

Tuo tarpu ilgalaikė, dar prieš karantiną akivaizdi sveikatos priežiūros sistemos krizė niekur nedingo. Švaistydami lėšas, išteklius ir specialistus neveiksmingoms, įtakos sveikatai neturinčioms paslaugoms, darkydami nacionalinę sveikatos sistemą sulauksime pasekmių – blogėjančių visuomenės sveikatos rodiklių. Užuot protegavus eksperimentines paslaugas, reikėtų skubiai, kaip ragina psichiatrai, šalinti kliūtis, trukdančias žmonėms gauti veiksmingą pagalbą psichikos sveikatos priežiūros sistemoje, ją stiprinti, didinti specialistų ir paslaugų skaičių. Trumpalaikės, skubotai aprašytos konsultavimo paslaugos ten, kur jos neteikiamos jokioje kitoje pasaulio šalyje, nepadės sumažinti COVID-19 pandemijos pasekmių. Pandemijos fone būtina susitelkti į tvarias, žinomai veiksmingas paslaugas, kurios gali turėti poveikį psichikos sveikatos rodikliams. Ir buldozerį laikas išjungti. Gal tada geriau girdėsis mokslu grindžiamos psichikos sveikatos priežiūros specialistų pastabos.