Limfinės edemos gydymas - ilgalaikis procesas

Ne vienai onkologinę ligą pergyvenusiai moteriai ligą primena tinstanti galūnė. Nors mūsų šalyje šią problemą turinčių ligonių yra daug, mokančių profesionaliai jiems padėti sertifikuotų specialistų – vos keturi. Vis dėlto, jei galūnė tinsta būtina ieškoti pagalbos, nes šis sutrikimas gali baigtis labai blogai.

Rado pasislėpusį vėžį

Rokiškėnė Jolanta Vygėlienė viena iš daugelio Lietuvos moterų, kurios galynėjasi su sunkia liga.

„Dėl krūties vėžio kasmet tikrinausi nuo 35-erių, nes mano mama ir giminaitės sirgo šia liga. Esame paveldėję šeiminio krūties vėžio geną. 2010 m. gydytojai man nustatė nepiktybinį liaukinio epitelio auglį – adenomą ir jį išgydė, bet po dvejų metų toje pačioje krūtyje rado mikrokalcinatus – prasidedančią ligą“, – pasakoja J. Vygėlienė.

Prieš trejus su puse metų 45-erių moterį gydytojai nusprendė operuoti. Krūtyje jie aptiko ne tik mikrokalcinatus, bet ir pasislėpusį trečios stadijos piktybinį auglį. Kasmetinių apžiūrų metu jo specialistai nepamatė. Tad per operaciją moteriai buvo pašalinta krūtis ir pažasties limfmazgiai. Po to – skirta radioterapija ir chemoterapija.

Jolanta pasakoja, kad po spindulinio gydymo jai ėmė tinti operuotos pusės ranka. „Gydytojai pašalino maždaug 20 pažasties limfmazgių, todėl sutriko limfos tekėjimas. Iš pradžių sutino žastas, o paskui po truputėlį tinimas ėmė „leistis“ žemyn“, – sako moteris.

J. Vygėlienė ėmė ieškoti pagalbos, nes žinojo, kad iš pirmo žvilgsnio menka problema – rankos tinimas – gali tapti didžiule bėda – ranka gali ištinti taip, kad jos nebebus įmanoma valdyti, gali atsirasti negyjančių opų, įsimesti infekcija, pradidėti kraujo užkrėtimas. Tačiau rasti kas pagelbėtų nebuvo lengva.

„Nuėjau pas vieną masažuotoją, paskui pas kitą – negerėjo. Tada supratau, kad procedūra, kuri pas mus vadinama limfos drenažiniu masažu yra ne visiškai tai, ko reikia pacientams, turintiems rimtų problemų dėl limfos nutekėjimo“, – prisimena savo kančių kelius rokiškietė.

Pripratino gyventi

Laimingo atsitiktinumo dėka ji atsidūrė pas kraujagyslių chirurgę, o ji moteriai rekomendavo vieną iš keturių šalyje dirbančių specialistų, kurie yra baigę specialius limfotakos gydymo kursus Vokietijoje, kineziterapeutę, limfotakos specialistę Žydrą Markevičienę.

„Žydra iš pradžių paaiškino kas vyksta mano organizme ir ką turėčiau daryti, kad nesusilaukčiau bėdos. Tada pradėjo daryti masažą ir mokė mankštos, kurią privalu atlikti kasdien, sveikos gyvensenos, mitybos. Žydra supranta žmones, kurie serga vėžiu. Kiekvienas iš mūsų save iš pradžių pasmerkiame, o ji mane vėl pripratino gyventi“, – pasakoja Jolanta.

Tiesa, Jolantai lengva nebuvo. Ji yra dešniarankė, tad teko labai daug darbų išmokti daryti kairiąja ranka, nes tinstančia ranka negalima sunkiau kelti, imti karštų daiktų, svarbu ją saugoti nuo sužeidimo.

„Iš šalies neatrodau didelė ligonė, tačiau žinau, kad visi tie „negalima“ yra pagrįsti – ranka koreguoja į kiekvieną veiksmą“, – tikina moteris.

Neseniai sudužo lėkštė, Jolantai renkant šukes viena vos brūkštelėjo per pirštą. Atrodytų, juokinga įpjova, bet pirštas ėmė sparčiai tinti. Po trijų–keturių valandų ranka pasidarė kaip bandelė. Teko skambinti Žydrai ir klausti, ką daryti.

Dabar Jolanta moka ne tik save prižiūrėti, bet ir žino daugybę gudrybių, kaip išvengti nemalonumų. Gerokai jai padeda ir sutuoktinis, kuris išmoko kone profesionaliai bintuoti ranką.

Jolanta sako, kad jai tenka sutikti panašaus likimo moterų, kurios nežino, kad turi save prižiūrėti, ar nekreipia į tai dėmesio. Joms didėja rankos tinimas ir su tuo susijusios problemos.

„Noriu pasakyti visoms, kad rūpintis savimi būtina, nes jeigu to nepadarysite, ateityje bus tik blogiau. Visi norime greito rezultato, bet dabar viską reikia daryti kasdien po truputį. Aš irgi visą gyvenimą norėjau visko čia ir dabar. Liga išmokė gyventi lėtai“, – pastebi J. Vygėlienė.

Saugo, kad neatsinaujintų

Vėžys pirmiausia ima plisti per limfagysles ir limfmazgius, todėl chirurgai, norėdami apsaugoti pacientes, kad liga neatsinaujintų, pašalina arčiausiai naviko esančius limfmazgius.

Jeigu pašalinami pažasties limfmazgiai, gali tinti ranka, krūtinės ląsta, šonas, jei nebėra kirkšnies limfmazgių, – kojos, pilvo apatinė dalis, išoriniai lyties organai.

„Kai nebėra limfmazgių, nuteka ne visa limfa, dalis jos pasilieka audiniuose, – po truputį kiekvieną dieną. Iš pradžių to net nepastebėsite“, – aiškina Nacionalinio vėžio instituto gydytoja akušerė ginekologė dr. Rasa Vansevičiūtė, konsultuojanti moteris, kurios serga krūties ar lytinių organų onkologiniais susirgimais.

Dažniausiai audiniai tinsta moterims, kurios buvo gydytos dėl vėlesnių stadijų krūties, gimdos kaklelio, gimdos kūno, išorinių lyties organų (vulvos) vėžio, nes joms siekiant išvengti ligos atsinaujinimo, šalinamas ne tik auglys, bet ir daug aplinkinių audinių bei limfmazgių. Taip pat tinimą gali sąlygoti spindulinio gydymo pašalinis poveikis.

Liga painiojama

Kraujagyslių chirurgas Vilniaus universiteto profesorius Vytautas Triponis sako, kad limfa galūnėse ar kitose kūno srityse gali kauptis ne tik dėl to, kad pašalinti arba spindulinio gydymo metu pažeisti limfmazgiai, bet ir dėl kraujo stazės kojų ar rankų venose, t. y. jeigu sutrinka kraujo tekėjimas venomis. Limfos tekėjimą gali sutrikdyti ir kai kurios ligos, limfagyslių ir limfmazgių traumos, piktybiniai navikai, kurie gali užspausti limfagysles. Iš pūlinių rankose ir kojose infekcija gali patekti į limfagysles ir limfmazgius, sukeldama jų uždegimą. Tai antrinės limfinės edemos pavyzdžiai.

Limfinė edema gali pažeisti bet kurią kūno vietą ir bet kurį organą. Būna pirminė limfinė edema, kuri būna įgimta arba ją sukelia infekcinės ligos, ir antrinė, kuri gali išsivystyti dėl traumų, piktybinių auglių, limfagyslių ar limfmazgių uždegimų ir kt.

Pasaulyje limfine edema kasmet suserga apie 250 mln. žmonių, dažniausiai – tropikų kraštų gyventojai, jiems ligą sukelia parazitai, kuriuos platina uodai. Europoje net 47 proc. žmonių limfinė edema išsivysto dėl onkologinių susirgimų arba vėžio gydymo. Vėžiu sergančių žmonių daugėja, tad daugėja ir patiriančiųjų limfinę edemą.

Vis dėlto gydytoja dr. R. Vansevičiūtė tvirtina, jog per pastaruosius pora dešimtmečių, kai sergantiems vėžiu žmonėms pradėtos taikyti tausojančios operacijos, limfinės edemos atvejų gerokai sumažėjo. Tikslus pacientų, kuriuos vargina limfinė edema, skaičius Lietuvoje nėra registruojamas. Prof. V. Triponis teigia, kad net visoje Europoje nėra tikslios statistikos, nes Tarptautiniai ligų kodai labai netiksliai nusako limfinės edemos kilmę, todėl gali būti painiojama pirminė ir antrinė limfinė edema. O tai labai svarbu parenkant teisingą gydymą. Kiekvienu atveju limfinės edemos priežastis turi būti nustatyta kuo anksčiau. Kuo vėliau šią ligą pradedama gydyti, tuo rezultatas blogesnis. Gali ir pats žmogus pasitikrinti, ar jis nevėluoja.

„Jei paspaudžiate patinusią vietą ir lieka duobutė, gerai, – susikaupusią limfą galima priversti nutekėti. Tačiau jei duobutė neįsispaudžia, padėti labai sunku, bet manualinio limfos drenažo procedūros nevertėtų atsisakyti. Kartais galūnė vis dėlto kiek suplonėja. Aišku, ji niekuomet nebebus tokia kaip anksčiau, nes poodyje susiformavo jungiamasis audinys“, – aiškina profesorius.

Tablečių nėra

Prof. V. Triponis pasakoja, kad limfinę edemą buvo bandyta gydyti įvairiais būdais, netgi nusiurbti kaip riebalus, tačiau visi būdai pasirodė beesą neveiksmingi, o pastarasis sukeldavo tokių sunkių komplikacijų, kad kai kurios Vakarų Europos šalys jos visiškai atsisakė. Ir vaistų, kurie išgydytų didesnę limfos edemą nėra. Vienintelis veiksmingas būdas yra tikrasis manualinis limfos drenažas, kuris nieko bendro neturi su dažnai įvairių specialistų atliekamais masažais sąnariams ir raumenims. Jį turi atlikti specialistai, kurie yra baigę mokslus žinomuose Europos limfologijos centruose.

Kineziterapeutė, limfotakos specialistė Ž. Markevičienė teigia sutikusi moterų, kurioms buvo atliktas pneumatinis limfos masažas – tinimai buvo labai dideli todėl ir padėti buvo sunku.

„Pneumatinis limfos masažas tinka tik sveikiems žmonėms, kurie turi normalius limfmazgius“, – teigia specialistė ir priduria, kad negalima tokių masažų atlikti ir žmonėms, kurie yra patyrę traumų, serga ligomis, kurios pažeidžia limfmazgius.

„Limfedemos centre“ dirbanti Ž. Markevičienė pasakoja, kad gydymas pradedamas nuo išsamios pacientės apklausos. Klausiama ne tik kas ištino, bet ir kokių būta traumų, kuo sirgo tėvai, seneliai. Tada atliekamas manualinis – rankomis limfos drenažas, galūnė subintuojama, galiausiai taikoma kineziterapija. Kad ligonės būklė pagerėtų, tokių procedūrų reikėtų apie dvidešimt.

„Išmokau žmones gyventi su limfos staze ir save prižiūrėti. Jiems privalu suvokti, kad turi pradėti gyventi sveikai, atliki specialisto skirtas procedūras, – tik taip limfos stazę galima kontroliuoti“, – tvirtina limfotakos specialistė ir priduria: „Bet kuriam ligoniui galima padėti. Kiek – priklauso nuo jo ligos, noro ir požiūrio į problemą.“

Ką daryti?

„Limfos stazė ne tik estetinė problema, kai viena ranka ar koja pasidaro daug storesnė už kitą, nors moterims tai irgi labai svarbu“, – sako gydytoja dr. R. Vansevičiūtė.

Dėl šios patologijos žmogui sunku dirbti įprastus darbus, prisitaikyti drabužius, – ligai pažengus jis gali tapti iš dalies neįgalus – apsunkti galūnės judesiai, neretai kyla limfinių takų uždegimas, vadinamoji rožė, kurią būtina kuo skubiau gydyti.

„Yra pacienčių, kurioms antibiotikų dėl limfinių takų uždegimo tenka gerti kas du mėnesius, – pasakoja gydytoja. – Todėl visuomet pabrėžiu kaip svarbu limfos nutekėjimu rūpinti iš anksto, kol dar neprasidėjo uždegimai: visą susikaupusią limfą sunkiai priversite nutekėti, todėl svarbu stengtis, kad nutekėtų bent jau per dieną susikaupęs limfos perteklius.“

Jei tinsta ranka ar koja gydytoja pataria įprasti galūnę laikyti šiek tiek pakeltą darbo metu, nesiremti į kietą paviršių, reguliariai pajudėti, svarbu suprasti, kad vis reikia pagalvoti „ką veikia mano ranka ar koja?“.

Visoms moterims – ir toms, kurios serga, ir sveikoms – pravartu kasdien pagulėti atrėmus kojas į sieną. Jogai panašias apverstas kūno pozas vadina jaunystę grąžinančiais pratimais.

„Nedarykite judesių ar pratimų per prievartą, – turi būti malonu: įsitaisykite patogiai, išsivirkite arbatos, pasiimkite knygą ir bent 20–30 minučių per dieną pagulėkite. Kiek kojas pakelsite, priklauso nuo jūsų galimybių – sąnarių judrumo, stuburo būklės ir kt. Visgi kiek jas bepakeltumėte, bus geriau nei nepakelti visai“, – moko gydytoja.

Namie prie sofos ar fotelio būtina turėti krėsliuką kojoms. Jei dirbate sėdimą darbą, po stalu turėkite pakojį ir būtinai kuo dažniau atsikelkite, pavaikščiokite, mat tik taip suaktyvinsite limfos tekėjimą kojose.

Labai svarbu nesusižeisti ir tinkamai prižiūrėti nagus, kad šie nebraižytų odos, neįaugtų ir neįsimestų infekcija. Svarbu pasirinkti patogius batus. Dirbant su augalais, žeme, plaunant indus patartina mūvėti pirštines. Drabužiai – kojinės, kelnaitės, liemenėlės, kelnės – turi būti laisvi.

„Tai tik keli patarimai iš ilgo sąrašo, kurie būtini dėl limfinės edemos turintiems problemų žmonėms. Jie paprasti, bet gali padėti gerokai pataisyti sveikatą ir išvengti komplikacijų. Limfinės edemos gydymas yra ilgalaikis procesas, todėl svarbu suprasti ką ir kodėl darome, nes rezultatų iškart nepamatysite. Tai, kaip dantys – juk vieną kartą juos išsivalius negalite tikėtis, kad niekada neatsiras ėduonis“, – aiškina dr. R. Vansevičiūtė.

Prof. V. Triponis primena, kad limfai nutekėti labai padeda spartus vaikščiojimas, geriau – su šiaurietiškojo vaikščiojimo lazdomis, ir kvėpavimas „pilvu“. Vien nuo to sumažėja patinimai.

O limfotakos specialistė Ž. Markevičienė priduria: „Nelaukite, kad limfinė edema praeis savaime. Jei nieko nedarysite, problema tik gilės“.