Lietuviai – savigydos antibiotikais lyderiai: kuo rizikuojame?

Jau antrą kartą bendradarbiaujant trijų Baltijos šalių vaistų agentūrų specialistams buvo atlikta išsami vaistų suvartojimo 2013–2015 metais Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje analizė. Ji atskleidė, kad lietuviai vartoja daugiausiai antibiotikų. Nors oficiali medikamentų įsigijimo tvarka reglamentuoja, kad šių stiprių vaistų įsigyti be recepto neįmanoma, net 22 proc. Lietuvos gyventojų prisipažino bent kartą gyvenime savarankiškai gydęsi antibiotikais, - skelbiama pranešime žiniasklaidai.

Reklama

Mes tokie ne vieni, mat ES vykdyto tyrimo metu paaiškėjo, kad net 53 proc. europiečių mano, jog antibiotikai iš tiesų naikina virusus, o 47 proc. – kad padeda peršalus ir sergant gripu. Nustatyta, kad vienu metu vartojant keletą savarankiškai pasirinktų preparatų, išlieka net 80 proc. tikimybė, kad organizmui bus pakenkta. Baisiausias šalutinis poveikis pasireiškia neatsakingai vartojant antibiotikus.

Antibiotikai – pagrindinis lietuvių savigydos instrumentas

2011 m. spalį „Baltijos tyrimai“ Lietuvoje atliko visuomenės nuomonės tyrimą, kuris atskleidė, kad Lietuvos gyventojai, nepasitarę su gydytoju, dažniausiai antibiotikus vartoja susirgę bronchitu, gripu, šlapimo takų infekcijomis, rinitu, otitu, sinusitu, karščiuodami, kai skauda gerklę ar vargina kosulys. Pasak medikų, užsiimdami savigyda, žmonės sau kenkia dvigubai: pirma, jie nesigydo, antra, neteisingai vartojant antibiotikus, nužudomi naudingi mikroorganizmai, sutrikdoma žarnyno mikrobiota, pažeidžiamas virškinimo traktas. Šalutinis antibiotikų poveikis pasireiškia viduriavimu, pilvo skausmu, pykinimu, rėmeniu, vėmimu, apetito sumažėjimu, rečiau – vidurių užkietėjimu. Antibiotikų sukeltas viduriavimas gali atsirasti medikamentų vartojimo metu, praėjus kelioms dienoms ar net savaitėms po gydymo pabaigos.

Pasak gydytojos gastroenterologės Rūtos Kučinskienės, daugelis įsivaizduoja, kad antibiotikai – tai vaistai nuo visų ligų, tačiau jais turėtų būti gydomos tik bakterijų sukeltos ligos arba virusinių ligų bakterinės komplikacijos. „Antibiotikų negalima vartoti nepasitarus su gydytoju, nes skirtingai ligai gydyti reikalingi skirtingi antibiotikai, tiksli dozė ir vartojimo kursas. Didžiausia klaida, kai ligonis vartoja antibiotikus ir, kiek pasijutęs geriau, savavališkai nustoja juos vartoti, taip nutraukdamas gydymo kursą. Dėl tokio poelgio galimas ligos atkrytis, tačiau blogiausia tai, kad tokiu būdu atsiranda patogeninių bakterijų atsparumas prieš tai vartotam antibiotikui. Didėjant bakterijų atsparumui antibiotikams, net paprastos bakterinės ligos, pavyzdžiui, angina, yra gydomos vis platesnio veikimo spektro antibiotikais, o kuo platesnio veikimo antibiotikai, kuo ilgesnis gydymas, tuo didesnė tikimybė atsirasti pašaliniam poveikiui ir organizmo nualinimui“, – sako R. Kučinskienė.

Vartojame kefyrą ir jaučiamės saugūs?

Gydytoja primena, kad kartais antibiotikai sukelia patogeninių bakterijų išvešėjimą, kurių sukeltas kolitas yra sunkiai pagydomas. Pasak jos, tokių ir kitų komplikacijų padeda išvengti probiotikai, kuriuos galima vartoti prieš, kartu ir po antibiotikų kurso.

Visuomenėje gajus mitas, kad žarnyno mikroflorai atstatyti užtenka išgerti kefyro, mat rauginto pieno produktuose gausu gerųjų bakterijų, kurių reikia mūsųorganizmui, tačiau vien jogurto ar stiklinės kefyro per dieną nepakaks. Kaip pagalbinė priemonė kai kurių ligų gydymui ir profilaktikai skiriami probiotikų preparatai tabletėmis arba lašais, nes juose yra gerokai didesnis būtinųjų mikroorganizmų kiekis nei jų esama maisto produktuose.

2002 m. Pasaulio sveikatos organizacija kartu su Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija paskelbė oficialų probiotikų apibrėžimą: tai gyvi mikroorganizmai, kurie, vartojami tinkamais kiekiais, naudingi vartotojo sveikatai. Nors jų baiminamasi, ne visos bakterijos yra blogos: įprastai žarnyne yra apie 1–3 kg įvairių bakterijų, didžioji dalis jų – gerosios. Žmogus būna sveikas, kai gerosios bakterijos sudaro 85 proc., o blogosios 15 proc., tačiau kai blogųjų ima daugėti – išsivysto disbiozė, dėl kurios žmogus gali susirgti įvairiomis ligomis, pvz., alergija, Krono liga ir kt.

Yra keletas mechanizmų, kaip probiotinės bakterijos gali turėti teigiamą poveikį: kai kurios bakterijos gali pasigaminti medžiagų, naikinančių mikroorganizmus (antimikrobines medžiagas), kitos – dėl maistinių medžiagų arba dėl jungimosi vietos žarnyno sienelėse (su žarnyno sienelių receptoriais) konkuruoja su patogeninėmis bakterijomis ir, galiausiai, kai kurios bakterijos galimai skatina imuninės sistemos veiklą. Mokslinėje literatūroje*, kaip labiausiai ištyrinėtas ir patvirtintas, yra išskiriamas antibakterinis probiotikų poveikis – veikiantis prieš įvairias infekcijas (virusines, bakterines) ir viduriavimą. Yra mokslinių tyrimų, teigiančių, kad probiotikai gali būti efektyvūs apsaugant ar gydant alergijas, vėžį, kvėpavimo iršlapimo organų infekcijas, imuninės sistemos moduliavimą, reguliuoti lipidų metabolizmą, blokuoti toksinų patekimą į organizmą, netgi saugoti nuo senėjimo bei tokių ligų, kaip autizmas, osteoporozė, 2 tipo diabetas.

Probiotikai būna skirtingi

Dauguma probiotikų patikimą efektą turi tik juos vartojant, tačiau yra tyrimų, rodančių, kad teigiama probiotikų įtaka žmogaus mikroflorai ir sveikatai išlieka net nutraukus jų vartojimą. Tačiau verta atsiminti, kad probiotikai skiriasi savo sudėtimi ir funkcijomis.

„Probiotikai yra įtraukti į rekomenduojamų preparatų sąrašą funkcinių suaugusiųjų ir kūdikių virškinimo ligų, ūmių gastroenteritų, antibiotikų sukelto kolito ir uždegiminių žarnų ligų gydymui. Ne visų probiotikų poveikis yra įrodytas multicentriniais tyrimais, todėl, atsižvelgiant į įrodymais pagrįstos medicinos principus, tarptautinėse rekomendacijose yra įtrauktos tik kelios pagrindinės probiotikų rūšys: ūmaus virusinio gastroenterito gydymui ESPGHAN (Europos pediatrų gastroenterologų, hepatologų ir mitybos draugija) rekomenduoja Lactobacillus rhamnosus GG, Lactobacillus reuteri DSM 17938, Saccharomyces boulardii, Lactobacillus acidophilus LB, kitų ligų metu rekomenduojamos kitos rūšys probiotikų. Pvz. įtariant antibiotikų sukeltą viduriavimą, rekomenduojami probiotikai, atsparūs antibiotikų poveikiui – Lactobacillus reuteri ir Saccharomyces boulardii“, – sako gydytoja gastroenterologė R. Kučinskienė.

Lactobacillus reuteri yra pieno rūgšties bakterija, kuri randama žmogaus seilėse, burnos ertmėje, skrandyje, plonojoje žarnoje, storojoje žarnoje, išmatose, makštyje ir motinos piene. Pieno rūgšties padermė – Lactobacillus reuteri, skirtingai nuo kitų padermių, nesuyra keliaudama virškinamuoju traktu ir išlieka dar 5 dienas. Lactobacillus reuteri gamina pieno rūgštį, acto rūgštį ir natūralų patogeninių bakterijų inhibitorių reuteriną – visos šios medžiagos stipriai slopina patogenines žarnyno bakterijas, kurios sukelia ligų simptomus. Būtent Lactobacillus reuteri bakterija itin atspari antibiotikams, todėl po šių medikamentų kurso renkantis probiotikus svarbu į tai atkreipti dėmesį.

Moksliniame tyrime** aklas, placebu kontroliuojamas klinikinis tyrimas vertino, kaip kasdien vartojama bakterija Lactobacillus reuteri (L. reuteri) gali padėti sumažinti antibiotikų sukeltus šalutinius poveikius. Vertinant klinikinio tyrimo rezultatus po 10 dienų, L. reuteri grupėje stipriai sumažėjo besiskundžiančių skausmu virškinamojo trakto srityje (15 proc. ir 45 proc. placebo grupėje) bei tuštinimosi sutrikimais (10 proc. ir 40 proc. placebo grupėje). Vertinant tyrimo rezultatus po 20 dienų, vaikams, kuriems duota L. reuteri, susilpnėjo arba išnyko šie šalutiniai reiškiniai: pilvo pūtimas, raugėjimas, virškinamojo trakto srities skausmas, tuštinimosi sutrikimai.

„Kadangi įrodyta, kad probiotikai turi profilaktinį poveikį prieš infekcines respiracines ir žarnyno ligas, juos tikslinga vartoti ne tik susirgus, bet ir profilaktiškai, jei yra jau sergančių šeimos narių. Probiotikai yra saugūs ir kūdikiams, ir suaugusiems“, – teigia R. Kučinskienė.