Lietuvos laboratorinė medicina ką tik žengė revoliucinį žingsnį, atveriantį galimybę ilgiau išsaugoti sveiką odą bei efektyviau gydyti. Inovatyvus genetinių tyrimų komplektas padeda ne tik išsamiai įvertinti svarbiausias paciento odos savybes, bet ir skatina kurti personalizuotą kosmetiką.
Norintys džiaugtis gražia oda žmonės stengiasi naudoti kokybišką kosmetiką, subalansuotai maitintis, nerūkyti, gerai išsimiegoti, vengti daug saulės ir streso. Tačiau ne visiems ji atsidėkoja norimu spindesiu, nes mūsų sveikata skirtinga, nevienodai reaguojame į aplinką ir kt. Mokslininkų dėmesys pastaruoju metu sutelktas, matyt, į pagrindinį odos grožio ir jaunystės raktą – genus.
Genetinė informacija atveria naujas duris į asmeninę odos priežiūrą ir tikslinį gydymą. Šioje srityje Lietuvoje ką tik įdiegtas unikalus genetinių tyrimų komplektas – vienintelis Baltijos šalyse. Panašūs odos savybių įvertinimo metodai pasaulyje skaičiuojami bene ant vienos rankos pirštų. Tyrimo tikslumui įtakos nedaro nei paros metas, nei fizinis krūvis, nei mityba ar kiti išoriniai veiksniai.
„Tai pavyko įgyvendinti, kai Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkai ir mūsų laboratorijos specialistai atliko pirmąją mūsų šalyje studiją. Gauti rezultatai nauju lygiu padeda suprasti ir spręsti odos problemas. Tuomet buvo sukurtas inovatyvus genetinių tyrimų komplektas, leidžiantis įvertinti kiekvieno žmogaus silpnąsias bei stipriąsias odos savybes. Turint tokį genetinį pasą galima priimti tikslius personalizuotus odos priežiūros sprendimus“, – sakė „Medicina practica“ laboratorijų tinklo vadovas gydytojas Svajūnas Barakauskas.
Jis paaiškino, kad paėmus kraujo mėginį pirmiausia pagal molekulinės biologijos technologijas išanalizuojama 14 naujausių mokslui žinomų skirtingų genų ir jų derinių, darančių įtaką 5 svarbiausioms odos funkcijoms: elastingumui, drėkinimui, imuniniam atsakui, antioksidacinei savybei ir apsaugai nuo ultravioletinių (UV) spindulių.
Šios iš žmogaus tėvų paveldėtos funkcijos tarpusavyje glaudžiai susijusios. Dauguma genetiškai užprogramuotų požymių jaunesniame amžiuje gali būti nepastebimi, o pradeda ryškėti tik sulaukus 30 metų.
„Gauti duomenys apdorojami pagal specialų algoritmą. Tai leidžia gydytojams dermatologams įvertinti odos savybes. Po to galima spręsti, kokios priemonės būtų efektyviausios siekiant išlaikyti sveikatą ir jaunatviškumą“, – pasakojo specialistas.
Štai įsivaizduokime 35 metų moterį, kuri jau kurį laiką nerimauja, kad oda tapo jautresnė, neretai parausta, būna smulkiai išberta. Atlikus šį inovatyvų tyrimą paaiškėja, kad ji turi genetinį polinkį į padidintą uždegiminį atsaką bei sumažėjusią antioksidacinę apsaugą.
Remiantis tyrimo rezultatais moteriai rekomenduojama naudoti kosmetikos priemones su raminančiais ingredientais, pavyzdžiui, nikotinamidu ir alaviju, vengti agresyvių šveitiklių ir valgyti daugiau antioksidantų turinčio maisto. Be to, patariama naudoti priemones su keramidais – tai sustiprina odos barjerinę funkciją. Per kelis mėnesius, taikant šias personalizuotas priemones, odos būklė pagerėjo, sumažėjo paraudimas ir jautrumas.
Anot S. Barakausko, odos genetinį pasą galima ir verta įvertinti su bendraisiais kraujo, mikrobiotos ar ilgaamžiškumo tyrimais: „Turint labai rimtų odos problemų ir niekaip nerandant atsakymo, kas galėtų būti blogai, toks visų tyrimų kompleksas turėtų duoti išsamiausią atsakymą.“
Specialistai pabrėžia, kad šie genetiniai tyrimai gali būti naudingi ne tik dermatologijos srityje, bet ir kosmetologijoje.
„Odos genetinis pasas leidžia personalizuoti priežiūros procedūras, parinkti tinkamiausias priemones. Prie šio tyrimo sukūrimo dirbusių universiteto mokslininkų manymu, tai gali paskatinti unikalios asmeninės kosmetikos kūrimą. Tokie produktai atitiktų konkrečius žmogaus poreikius“, – kalbėjo medicininių tyrimų laboratorijų tinklo vadovas.
Taip pat įžvelgiama dar viena labai svarbi tyrimų komplekto panaudojimo sritis – plastinė chirurgija. Tai padėtų siekti geriausio rezultato ir sumažinti galimas komplikacijas.
„Mokslas labai sparčiai juda pirmyn. Šis naujausias tyrimas gali būti puikiu pavyzdžiu, kaip genetikos, laboratorinės medicinos ir biotechnologijų pasiekimai atveria naują odos priežiūros erą. Tai gali ne tik padėti asmeniškai tiksliai spręsti jau esamas problemas, bet ir užkirsti joms kelią ateityje“, – S. Barakauskas.
Šiuo metu tiriama, kaip genetinis pasas gali padėti išsiaiškinti polinkį į melanomą ir kitas sudėtingas odos ligas.
Verta žinoti
Elastingumo ir odos atraminės funkcijos sutrikimas lemia odos plonėjimą, ryškesnes raukšles, spartesnius veido ovalo pokyčius, maišelius po akimis, prastesnį žaizdų gijimą.
Sutrikusi drėkinimo funkcija sukelia šerpetojimą, smulkias raukšles, negyvybingą odą.
Odos imuninio atsako funkcijos sutrikimas lemia odos jautrumą, ilgai išliekantį raudonį, bėrimą, odos sausumą ir jautrumą.
Sutrikusi antioksidacinė odos funkcija pasireiškia odos išsausėjimu, padidėjusiu riebalų išsiskyrimu, greitesniu senėjimu, papilkėjimu, šiurkščiu odos paviršiumi, kuperozės rizika, išsiplėtusiais kapiliarais.
Apsaugos nuo UV spindulių funkcijos sutrikimas lemia odos nudegimą, pigmentines dėmes, smulkių raukšlių tinklą, papilkėjusią, negyvybingą odą, UV spinduliuotės sukeltas odos ligas.