Penktadienis, 2024.03.29
Reklama

Lazdynų poliklinikoje – (ne)laukti pokyčiai(3)

Mindaugas Savickas | 2013-12-12 00:01:14

Nuo rugsėjo vidurio Vilniaus Lazdynų poliklinikai pradėjęs vadovauti 10 metų sveikatos teisės ir vadybos darbo patirtį turintis teisininkas Vismantas Matulas sakosi jau spėjęs susipažinti su esama situacija, identifikavęs „karščiausias“ problemas ir ėmęsis priemonių joms spręsti. Bus keičiama neskaidri ir piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi paskatinusi darbo užmokesčio sistema, aktyviau vystomi infrastruktūriniai projektai, o gydytojo ir paciento bendravimui skiriama daugiau laiko ir dėmesio.

 

Vismantas Matulas
Vismantas Matulas pabrėžia, kad Lazdynų poliklinika turi neišnaudotų vidinių resursų efektyvesnei veiklai. Mindaugo Savicko nuotr.

 

Papasakokite, kokio dydžio yra Lazdynų poliklinika, kokie šio rajono ypatumai.

Lazdynų poliklinika yra kur kas mažesnė negu didžiosios, tarkime, Centro, Šeškinės poliklinikos. Pavyzdžiui, Centro poliklinika aptarnauja berods 130 tūkst. gyventojų, o mes - 34 tūkst. pacientų. Esame panašaus dydžio, kaip Naujininkų, Naujosios Vilnios poliklinikos. Lazdynų rajonas nepasižymi didesne gyventojų kaita. Nėra daug naujų statybų, kur keltųsi naujakuriai, jaunos šeimos. Todėl daugelis pacientų yra vyresnio amžiaus, jiems reikalingas daugiau dėmesio ir  išlaidų. Turime daug nuolatinių pacientų, kurie šioje poliklinikoje gydosi 10 – 20 metų.

Pacientų skaičius šiek tiek mažėja – dalis jų renkasi didžiąsias poliklinikas, kurios galbūt gali pasiūlyti platesnį medicinos paslaugų paketą, o dalis – privačias gydymo įstaigas, kurios prisivilioja pacientus, mano nuomone, ne visiškai sąžiningu būdu. Tos įstaigos pacientų neinformuoja, kad jos negalės atlikti laboratorinių tyrimų, neturės antrinio lygio konsultantų. Ir kuomet reikia detalesnių tyrimų ar antrinių konsultacijų, privačios įstaigos mūsų buvusius pacientus siunčia pas mūsų specialistus. Džiugina tendencija, kad daugelis, matyt, agresyvia privačių įstaigų rinkodara susižavėjusių pacientų, išbandę ir mūsų, ir mūsų konkurentų teikiamas paslaugas, galiausiai vis dėlto renkasi mūsų polikliniką. Galvojame, kad pacientams taptume patrauklesni, šiek tiek išplėtę teikiamų paslaugų spektrą. Norėtume teikti dantų protezavimo paslaugą, nes ji gyventojams tikrai labai aktuali.

Kokias didžiausias problemas radote Lazdynų poliklinikoje, kai pradėjote darbą?

Jei kalbėtume apie vidinę poliklinikos situaciją, įvardinčiau dviejų rūšių problemas: klinikines ir administracines. Administracinės problemos daug metų nebuvo įvardinamos problemomis, matyt, laikyta, kad tokia praktika yra normali. Kalbu apie tokius dalykus, kai, tarkime, gydymo įstaigos darbuotojai įstaigos transporto priemonėmis vežiojami į namus. Pokalbių telefonu apmokėjimas visu 100 proc., nesvarbu, kad dalis tų pokalbių nėra susiję su darbu. Nepagrįsti atlyginimų priedai iki 50 proc. atlyginimų dydžio. Aš nesu prieš priedus, aš už, jeigu jie skiriami už papildomą ar puikiai atliktą darbą kaip skatinimo priemonė. Bet kai priedai nuolat skiriami tik tam tikriems žmonėms neaišku už ką, kyla labai didelių problemų. Todėl vienas iš skubių pirmųjų darbų ir buvo tokios su bet kokios šiuolaikinės organizacijos veikla  nesuderinamos praktikos atsisakymas.

Kokias įvardintumėte klinikines problemas?

Daug metų nebuvo analizuojami poliklinikos veiklos duomenys. Šiandien turėsime susirinkimą dėl laboratorinių tyrimų, kurių skiriama labai daug. Turime atvejų, kai tam pačiam pacientui tas pats tyrimas per metus buvo skiriamas 20 kartų, nepaisant to, kad tų tyrimų rezultatai atitiko normos ribas. Mūsų gydytojai, net ir būdami puikūs specialistai, kartais pasiduoda pacientų spaudimui ir nesugeba pasakyti, kad to tyrimo nereikia skirti taip dažnai. Žinoma, čia nekalbu apie tuos sudėtingesnius atvejus, kai dėl paciento būklės tyrimus būtina vis kartoti. Kalbu apie paprastus neypatingus atvejus.

Tokia praktika pažeidžia ministro įsakymą, kuris nustato, kokiais atvejais tyrimai turi būti nemokamai skiriami – kartą metuose arba esant pagrįstumui pagal paciento būklę. O pas mus skiriama, reikia ar nereikia, kad tik pacientas iš gydymo įstaigos išeitų patenkintas. Natūralu, kad išlaidos laboratoriniams tyrimams neproporcingai didelės. Ligonių kasa už perteklinius tyrimus neapmoka ir mums juos tenka atlikti savo sąskaita.

Kita didelė problema susijusi su antrinio lygio specialistų konsultacijomis. Poliklinikoje darbo užmokestis ne fiksuotas, o priklausantis nuo konsultacijų skaičiaus. Todėl gydytojai savotiškai suinteresuoti, kad pacientai pas juos lankytųsi kuo dažniau. Kartais gydytojas galėtų diagnozuoti ligą per vieną apsilankymą, bet jis tą padaro per kelis kartus. Tarkime, oftalmologijoje senyvo amžiaus pacientai turi daug ligų – glaukoma, katarakta, daug kitų susirgimų. Tai oftalmologas per vieną vizitą diagnozuoja vieną susirgimą, pacientui išduoda siuntimą ateiti dar kartelį ir jau kito susitikimo metu diagnozuoja kitą ligą. Gydytojui išmokamas dvigubas atlyginimas, o pacientų eilės tik ilgėja. Be analizės ir kontrolės gydytojų motyvacijai stiprinti skirta sistema tapo žalinga. Taigi kolegos, įvedę tokią sistemą, nesugebėjo užtikrinti, ar gydytojai išduoda siuntimus pagrįstai, ar paciento ištyrimas atliktas visapusiškai, o liga nustatoma per trumpiausią įmanomą laiką. Esame pastebėję, kad šeimos gydytojai antrinio lygio specialistams siunčia ir tuos pacientus, kurių ligas turėtų gydyti patys. Vėl sumokame dvigubai – ir šeimos gydytojui, ir antrinio lygio specialistui. Eilės ilgėja, o kai kurių specialistų atlyginimai mūsų įstaigoje už nevisą darbo krūvį gerokai viršija tos pačios srities specialistų, dirbančių visu darbo krūviu, atlyginimus kitose Vilniaus sveikatos priežiūros įstaigose.

Kalbant tiesiai šviesiai, teko gaudyti kolegas, kurie dokumentuose fiksuodavo paslaugas, tikrovėje taip niekada ir neatliktas.

 

Registratūra
Lazdynų poliklinikos registratūra. Mindaugo Savicko nuotr.

 

Gal galite plačiau papasakoti?

Odontologams, kaip ir kitiems, atlyginimas tiesiogiai priklauso nuo paslaugų skaičiaus. Tai kolegos paprastą danties rovimą fiksuodavo kaip operaciją, kurios įkainis 5 kartus didesnis. Su dviem kolegomis teko atsisveikinti – buvo prieita iki to, kad įrašomos paslaugos, procedūros, kurios tikrovėje nebuvo atliktos. Tai yra – klastojami dokumentai. Taigi tiesiog sutarėme, kad medikai grąžina tą pinigų sumą, kurią gavo neteisėtai, ir palieka darbą. Ligų istorijose buvo įvairiausių neįtikimų dalykų – rašoma, kad 25 metų pacientui išrauti keturi dantys, ir per vieną apsilankymą! Ir tokių atvejų buvo toli gražu ne vienas. Kai vieną iš tokių pacientų teko iškviesti, paaiškėjo, kad nebuvo išrautas nė vienas dantis!

Kai pradėjome skaičiuoti, kiek vienas ar kitas daktaras atliko operacijų, paaiškėjo, kad vienas iš kolegų spalį „atliko“ 90 operacijų, nors per visus praėjusius metus – tik 70 operacijų. Tai tiesiog neįmanoma fiziškai.

Kitu atveju fiksuojama, kad, tarkime, vienam dančiui prireikė 4 plombų. Tai labai retas atvejis, galimas išskirtiniais atvejais. O mūsų poliklinikoje tokių retų atvejų buvo daug. Vietoj to, kad gautų už vieną plombą 22 litus, kolegos gaudavo 88. Nenuostabu, kad tokiu būdu atlyginimas išaugdavo vos ne iki begalybės. Tik pradėjęs dirbti šį darbą numaniau, kad gali būti tokių dalykų, bet kai per rugsėjį darbo užmokesčio fondas padidėjo 50 tūkst. litų, trūko kantrybė. Turėjau labai greitai įvertinti situaciją, visi skyriai buvo įpareigoti atlikti išsamią analizę.

Šioje vietoje privalau pabrėžti, kad labai vertinu poliklinikoje dirbančius medikus, dauguma jų yra puikūs, pacientų labai vertinami specialistai. Privalome juos išlaikyti. Gydytojams mokėti negaila, ir reikia mokėti, bet įstaiga turi savo ribotas galimybes, o darbo apmokėjimo tvarka turi būti skaidri ir sąžininga. Būtina atrasti kompromisą – kad gydytojai būtų motyvuoti dirbti savo darbą, bet kad gydymo įstaiga nebepatirtų labai didelių nuostolių.

Kokių dar veiksmų ketinate imtis?

Apmokėjimo sistemą reikia keisti, kad darbo užmokestis priklausytų ne tik nuo aptarnautų pacientų skaičiaus. Galvoju apie dviejų dalių atlyginimą. Viena dalis – fiksuota, bazinė, kuri yra vienoda visada. Ir kita, tarkime, iki 30 proc., priklausanti nuo darbo krūvio. Tai yra, kad liktų motyvacijos turėti daugiau pacientų, bet piktnaudžiavimo galimybės būtų apribotos. Apie tai kalbamės su poliklinikos komanda, daug medikų esamą problemą puikiai supranta, o tokį sprendimą vertina palankiai.

Su kokiomis kitomis problemomis susiduriate?

Mano akimis, neišnaudotos visos infrastruktūros tobulinimo galimybės. Daugelis kitų Vilniaus sveikatos priežiūros įstaigų mus yra gerokai aplenkę. Tai pastatų apšiltinimas, leidžiantis sumažinti sąnaudas šildymui, įrangos atnaujinimas, modernių informacinių technologijų diegimas. Per 30 įstaigos gyvavimo metų įgyvendintas tik vienas toks projektas – antrinio lygio paslaugų plėtra, o kitos įstaigos skaičiuoja po keturis – penkis panašaus lygio projektus.

Šiuo metu bendrauju su įstaigomis, kurios šiuos projektus administruoja, jos sako – jūs tiesiog nerodydavote iniciatyvos. Jeigu kitos įstaigos kreipdavosi, komunikuodavo, teikdavo paraiškas, tai Lazdynų poliklinika šioje vietoje nebuvo aktyvi.

Reikia pasakyti, kad buvo pateikti trys projektai, kurie turėjo būti finansuojami iš ES struktūrinių fondų, bet jie nebuvo tinkamai įforminti, nebuvo laiku pakoreguoti pagal gautas pastabas ir nebepateko į 2007 – 2013 m. finansavimo laikotarpį. Tai mes dabar projektus koreguojame, dedame pastangas, kad jie būtų finansuojami iš Valstybės investicijų programos (VIP). Tikimės, kad mūsų projektai išjudės iš mirties taško ir kitais metais bus bent jau minimaliai finansuojami.

Gal galėtumėte įvardinti tuos projektus?

Gal pradėkime nuo to, kad esame įsikūrę dviejuose pastatuose – Erfurto g. 15 ir Architektų g. 17. Architektų g. įsikūrę pediatrai, ginekologai, yra psichikos sveikatos centras. Parengtas projektas, pagal kurį Architektų g. esantis filialas būtų perkeltas į priestatą, kuris būtų statomas prie centrinio, Erfurto g. esančio pastato. Kodėl tai svarbu? Sukoncentravus paslaugas viename pastate, pagerės jų prieinamumas pacientams, o gydytojai dirbs efektyviau. Tarkime, nėščioji dabar priimama viename pastate ir jai paskiriamas kraujo tyrimas. Ji, būdama nėščia, turi eiti į kitą pastatą, duoti kraujo tyrimui, o atsakymo grįžti vėl į kitą pastatą. Tai didelis nepatogumas pirmiausia pacientui, taip pat ir įstaigai – reikia siųsti duomenis, rezultatus – didėja ir laiko, finansinės sąnaudos. Be to, mažėja įstaigos patrauklumas pacientui.

Kitas projektas – pastatų sienų šiltinimas – leistų sumažinti išlaidas šildymui 30–40 proc. Na, ir trečiasis, irgi labai aktualus projektas – medicininės įrangos atnaujinimas. Jis leistų padidinti ir diagnozavimo, gydymo efektyvumą, ir įstaigos patrauklumą pacientui.

Dar minėjote galimybę plėsti informacinių technologijų (IT) panaudojimą.

Žvelgiant į ateitį, būtinai turėsime plėtoti įstaigos informacines technologijas. Šiuo metu neturime galimybių elektroniniu būdu gauti ir analizuoti visapusiškų, sisteminių duomenų apie tuos pačius laboratorinius tyrimus, konsultacijų skyrimą ir panašius procesus. Būtų labai naudinga susieti šeimos gydytojų padalinį su laboratorija, antrinio lygio specialistų kabinetais, finansų padaliniu. Mano manymu, į šias galimybes nebuvo kreipiama pakankamai dėmesio. Galbūt nežinančiam galimos naudos tai atrodo nepatraukliai – kas ta IT plėtra, kam ji reikalinga? Tai man, kaip vadovui, yra pareiga sugebėti įtikinti poliklinikos komandą, sugebėti parodyti, kaip susieti procesai palengvintų darbą. Juk kitos įstaigos jau seniai įdiegusios e. sveikatos modelius ir naudojasi jų teikiama nauda.

Šioje vietoje turiu pabrėžti, kad į platesnį IT panaudojimą žiūriu kaip į galimybę. Jokiu būdu nenoriu „nurašyti“ to, kas padaryta iki šiol. Įdiegta registravimosi internetu sistema, ja naudojasi vis daugiau pacientų. Taip pat – pacientų srautų valdymo sistema, pacientai ekrane mato savo eilės numerį ir į gydytojo kabinetą užeina tiesiog tam numerėliui atsiradus ekrane.

Ką dar norėtumėte pridurti, kalbant apie poliklinikos prioritetus?

Su kolegomis gydytojais diskutuojame apie efektyvios gydytojo ir paciento komunikacijos būtinybę. Daugelis problemų ir nesusipratimų kyla iš nepakankamo noro ar gebėjimo bendrauti,  taip pat ir laiko tam bendravimui stokos. Esama tyrimų, kurie rodo, kad berods 65 proc. pacientų skundų gimsta dėl netinkamo bendravimo ir nepakankamos informacijos pacientui suteikimo. Kai medikų krūviai labai dideli, reikalauti, prašyti pakelti tą aptarnavimo lygį, kartelę labai sudėtinga. Visgi galiu pasidžiaugti, kad mūsų poliklinikoje pavyko pailginti paciento priėmimo pas gydytoją darbo laiką nuo 10  iki 15 minučių. Tikiuosi, kad šis pokytis leis suteikti pacientui daugiau informacijos ir pagerinti gydymo, priežiūros, paties bendravimo kokybę.

Ačiū už pokalbį.

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
Kategorijos: Sveikatos apsauga
skaityti komentarus (3)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Net 8 iš 10 lietuvių nepritaria narvuose laikomų vištų laikymo sąlygoms
Net 8 iš 10 (82 proc.) lietuvių mano, jog narvuose laikomų vištų sąlygos yra nepakankamai geros, rodo naujausia reprezen...
Dietologė sugriovė mitus apie iškrovos dieną: nepulkite badauti iškart po Velykų
Kai artėja šventės, tradiciškai pasižadame, kad šįkart tikrai nepersivalgysime, bet pasiryžimas dažniausiai išgaruoja vo...
Velykų šventė: už saiką prie stalo organizmas tikrai padėkos
Kaip nepersivalgyti, o persivalgius, palengvinti virškinimo procesą? Kiek kiaušinių valgyti, o gal jų apskritai vengti?...
Kauno klinikose atlikta nauja procedūra, išgydžiusi rijimo sutrikimą
Maitinimasis – viena esminių žmogaus išgyvenimo sąlygų. „Rijimo sutrikimas, dar vadinamas disfagija, gali pa...
Vaikų atostogų metu daugėja traumų: kaip nuo jų apsisaugoti?
Vaikų pavasario atostogos jau visai ant nosies. Ir nors šis laikas dažniausiai asocijuojasi su kelionėmis, aktyviu laisv...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų