Psichiatrijos filialo pacientams smurtaujant prieš darbuotojus vadovybė užsimerkia?(26)
Kuo skiriasi Šiaulių ir Klaipėdos respublikinių ligoninių psichiatrijos filialų vadovai? Pirmasis, Eugenijus Mikaliūnas, net teismui pripažinus kaltus dėl smurto prieš pacientą savo darbuotojus gynė net jiems sėdint už grotų, antrasis, Algirdas Narinkevičius, net esant filmuotai medžiagai apie ligonių smurtą prieš slaugytojus šiuos gąsdino kalėjimu. Šiuos vadovus su nuoskauda nuolat lygina uostamiesčio psichiatrijos įstaigos darbuotojai.
„Darbuotoją tegu nors ir užmuša?“
„Vakarų Lietuvos medicina“ jau ne pirmą kartą sulaukia skundų iš Respublikinės Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filialo slaugytojų. Prieš kelias savaites paskelbta teismo nutartis, kuria skirtas ambulatorinis gydymas šizofrenija sergančiam pacientui, pernai sunkiai sumušusiam du sanitarus. Vienas iš jų, tiesa, nenorėjęs atskleisti savo pavardės, pasakojo apie įvykusį incidentą: „Į priėmimo skyrių atvežus pacientą rakinau duris, ir jis už nugaros man trenkė. Aš tartum „atsijungiau“, paskui į pagalbą atbėgo kitas sanitaras. Nors viskas vyko apie 15 minučių, man atrodė – tartum visą valandą. Vėliau atbėgo pagalba ir iš kitų skyrių, bet jau viskas buvo įvykę“.
Vyras straipsnio autorei išliejo nemažai nuoskaudų dėl administracijos požiūrio į savo darbuotoją, sumuštą paciento, bet viešai jų reikšti nenorėjo. Iš jo pasakojimo susidarė įspūdis, kad administracija norėjusi incidentą užglaistyti. Gynęsis nuo netikėto užpuolimo (beje, minėtas pacientas – dviejų metrų ūgio, lankęs Rytų kovos menų treniruotes) sanitaras esą paskui dar buvo gąsdinamas pats būsiąs pasodintas mažiausiai penkeriems metams už grotų. „Skaudu, kad su savais darbuotojais elgiamasi taip: „Tegu juos nors ir užmuša“, o šizofrenija sergantys ligoniai iškelti į aukštumą, - guodėsi portalo pašnekovas. – Suprantu, kad jie - ligoniai, nelaimingi žmonės, bet juk jie kelia pavojų visuomenei. Teko kalbėtis ne su vienu Rokiškyje gulėjusiu pacientu, net su vienu, kuris buvo savo vaikus paskandinęs. Sakė: „Kažkaip ten labai greitai proto atsiranda“.
Vietoj priemokos – kursai
RKL Psichiatrijos filialo profesinės sąjungos vadovas Robertas Butkus irgi „Vakarų Lietuvos medicinai“ sakė, kad ligoninės vadovybė nukentėjusių darbuotojų visai nepalaikanti. Ir ne tik kad nepadedanti jiems jau ištikus nelaimei, bet nesistengianti ir kompensuoti pavojingų darbo sąlygų bent jau atlyginimų priemokomis. R. Butkus pasakojo, kad RKL vyriausiasis gydytojas Romaldas Sakalauskas prieš kelerius metus žadėjęs pridėti priedus iki 30 procentų atlyginimo, slaugytojai jau gaudavę 15 proc. priedus, bet po Naujųjų metų moterims nuėmęs ir tuos, o vyrams sumažinęs per pusę – iki 7,5 proc. Taigi už pavojingas darbo sąlygas psichiatrinėje įstaigoje slaugytojai tegauna po papildomą 100 litų. „Pirmą mėnesį po Naujųjų metų negavome net ir tų, nes reaguodama į tuos įvykius vadovybė mums surengė specialius kursus, bet ką galima išmokti per valandą? - pasakojo profsąjungietis. – ir Sakalauskas visada tvirtina, kad pinigų nėra, bet po „Snoro“ bankroto paaiškėjo, kad milijonus laikė banke“.
Ignoruoja profsąjungą
Profesinės sąjungos „Solidarumas“ Klaipėdos mieste pirmininkė Birutė Barišauskienė atkreipė dėmesį, kad gydymo įstaigos bent jau uostamiestyje išsiskiria darbuotojų ignoravimu, lyginant su kitomis įmonėmis: „Pavyzdžiui, AB „Smiltynės perkėla“ labai glaudžiai bendrauja su mumis, vadovas mums net pateikia dokumentus apie darbuotojų nusižengimus darbe ir kartu juos svarstome. O RKL ligoninės vadovo net paprašiusi dokumentų jų negaunu – jis vis darbo labai daug turįs. Tai kas čia per žaidimai, jei žmogus labai nerimtas, statybomis užsiima, įstaigą gražina, bet darbuotojais visai nesirūpina?“.
B. Barišauskienė atkreipė dėmesį, kad R. Sakalauskas anksčiau su profesine sąjunga „dar sėsdavo prie bendro stalo“, kai ją tesudarė 10 žmonių. „Galbūt manė, kad kaip nors juos sunaikins? O kai dabar Robertas turi daugiau nei 50 darbuotojų, juos tiesiog ignoruoja, - tvirtino pirmininkė. – Netgi tada, kai buvo atvažiavęs sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis, niekas mūsų nepakvietė į susitikimą. Tik iš spaudos žinojau apie vizitą, bet juk nekviesta negaliu ateiti“.
Moteris tvirtino, kad RKL vadovas psichiatrijos slaugytojams sumažino ir priemoką už pavojingas darbo sąlygas, nesitaręs su profsąjunga: „Neva sušaukė susirinkimą, bet kaip žmonės ateis į jį, sužinoję 8 val. ryto? Be to, juk dirbti reikia. Robertui tik pasakė ateiti, o kaip jis vienas gali atstovauti visam filialui? O paskui vadovas praneša, kad niekas į susirinkimą neatėjo“.
Portalo pašnekovė įsitikinusi, kad tokiomis sąlygomis, kokios yra psichiatrinėje ligoninėje, dirbantys slaugytojai verti net ne 1000, o ir 2000 litų. „O Sakalauskas pinigų turi, - tvirtino moteris, pastebėjusi, kad kitose didžiosiose Klaipėdos ligoninėse tvarkomasi „neblogai“.
„Solidarumo“ pirmininkės pastebėjimu, RKL Psichiatrijos filiale visai neužtikrinamas darbuotojų saugumas: „Įstaiga samdo apsaugininkus. Tačiau kol šie atvažiuoja, jau žmonės būna nukentėję. Iš tiesų privalo sustiprinti darbo jėgą. Turėtų dirbti ne vienas sanitaras su viena slaugytoja ir dar per du aukštus, o po tiek – kiekviename aukšte. Juk kol laiptais iš kito aukšto nusileidžia, pacientas gali darbuotoją ir užmušti. Juk ir šiuo atveju tas ligonis trenkė sanitarui per sprandą, kaip kad triušius užmuša. Šis irgi galėjo kristi negyvas – laimė tik kad nepataikė gerai, bet žmogus sąmonės neteko. Ir vis tiek pats turėjo už savo pinigus ir dantis susitvarkyti. Jam įstaigos vadovybė nurodė niekur nesikreipti. Psichiatrijos filialo vadovas A. Narinkevičius turėtų labiau bendrauti su darbuotojais“.
Kita moteris, pacientės sumušta paskutinę metų dieną, sulaužytais šonkauliais tylėjo, bijojo kur nors kreiptis, kol tiesiog išėjo iš darbo.
B. Barišauskienė prisiminė, kad prieš trejus ar penkerius metus buvęs įstaigos patikrinimas, kurio metu nustatyta, jog 90 proc. darbuotojų dirbę netinkamomis sąlygomis. „Tai turėtų žinoti ir A. Narinkevičius“, - sakė profsąjungiečių atstovė.
Nepakaktų ir širdį išplėšti
„Man labai brangus kiekvienas darbuotojas. Tačiau turbūt galėčiau širdį išplėšti bei atnešti ir vis tiek sakytų: „Čia ne Sakalausko, o kažkieno kito“, - taip į straipsnio autorės perduotus darbuotojų nusiskundimus abejingumu jiems reagavo RKL vyriausiasis gydytojas R. Sakalauskas.
Psichiatrijos filialo vadovas Algirdas Narinkevičius taip pat tvirtino, kad darbuotojais rūpinamasi – žurnalistė galėtų pati atvykti į įstaigą ir įsitikinti savo akimis. Ir specialūs apmokymai, kaip reaguoti į kritines aplinkybes, surengti ne vienos valandos trukmės – tam skirta daugiau apmokymų.
Priemokų dydį lemia sutartis
Socialinės ir darbo ministerijos (SADM) Ryšių su visuomene skyriaus vedėjo pavaduotoja Lina Burbaitė „Vakarų Lietuvos medicinai“ aiškino, kad pagrindinė darbdavio pareiga - darbuotojams užtikrinti saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais. Šiai pareigai įgyvendinti darbdavys turi įvertinti profesinę riziką, tai yra traumos ar kitokio pakenkimo darbuotojo sveikatai galimybę dėl kenksmingo ir (ar) pavojingo darbo aplinkos veiksnio ar veiksnių poveikio.
„Esant nepriimtinai rizikai nedelsiant imamasi priemonių jai šalinti ar mažinti arba tokie darbai ar gamybos procesai sustabdomi iki bus įgyvendintos rizikos šalinimo ar mažinimo priemonės. Jei rizikos sumažinti neįmanoma, dirbti toje darbo vietoje draudžiama. Esant toleruotinai rizikai, numatomos priemonės rizikai pašalinti ar sumažinti ir nustatomas jų veiksmingumas ir pakankamumas. Nusprendžiama, kurią riziką galima pašalinti, kurią – tik sumažinti, - aiškino specialistė. - Esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų už darbą tokiomis sąlygomis mokamas padidintas, palyginti su normaliomis sąlygomis, tarifinis atlygis (DK 192 str.). Konkretūs apmokėjimo dydžiai nustatomi kolektyvinėse ir darbo sutartyse. Konkretūs apmokėjimo tarifiniai dydžiai konkrečioms profesijoms nustatyti nėra, jie nustatomi darbdavio ir darbuotojo ar darbuotojų atstovų susitarimu, atsižvelgiant į konkrečią profesinę riziką ir įdiegtas priemones“.
L. Burbaitė paminėjo, kad vertinant ar šalinant esamą ar galimą profesinę riziką turi dalyvauti ir darbuotojai ar jų atstovai, taip pat – darbuotojų atstovai saugai ir sveikatai. Jiems dalyvaujant parenkamos bei įdiegiamos ir prevencinės priemonės. „Didesni apmokėjimo tarifiniai dydžiai už darbą esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų priklauso nuo profesinės rizikos įvertinimo duomenų“, - sakė SADM atstovė.
Ligita Sinušienė
Susiję straipsniai
