Ar egzistuoja ryšys tarp spaustuvės pelno ir eilių pas gydytojus? (3)
Beveik 2 mln. litų – tiek per metus iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų sumokama vienai spaustuvei už kompensuojamųjų vaistų pasų bei lipdukų gamybą. Kai kurių specialistų nuomone, tai ne tik nereikalingas pinigų švaistymas, bet ir viena iš daugelio priežasčių, kodėl pacientai užtrunka eilėse pas gydytojus.
Švaistomos PSDF lėšos?
Ilgas eiles pas specialistus ar šeimos gydytojus lemia kelios priežastys. Visų pirma - gydytojų trūkumas. Taip teigia Šiaulių respublikinės ligoninės Konsultacijų poliklinikos vedėjas gydytojas neurologas Antanas Lukošaitis. Jis tvirtina, jog jo vadovaujamai įstaigai reikalingi, pavyzdžiui, keturi neurologai, bet tenka tenkintis dviem. Todėl pas patį eilės pacientams tenka laukti vizito net tris mėnesius.
Kita ilgų eilių priežastis, pasak A. Lukošaičio – tam tikri Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) įsakymai, įpareigojantys pacientus pasirodyti kai kuriems specialistams (pvz., urologams, kardiologams) kas pusmetį. Tokiu būdu laukti vizito esą priversti tie, kuriems iš tiesų būtina specialisto apžiūra.
Eiles, pasak pašnekovo, ištempia ir per menki įgaliojimai šeimos gydytojams. „Lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams vaistus galėtų skirti ir šeimos gydytojai be specialisto siuntimo. Tik pablogėjus sveikatai pacientas galėtų būti siunčiamas pas specialistą“, - įsitikinęs A. Lukošaitis.
Kita vertus, - pažymėjo poliklinikos vadovas, - tie patys šeimos gydytojai užversti ir visai nereikalingais darbais. Vienas iš jų, atimantis ne tik brangų gydytojų laiką, bet ir per milijoną Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų – kompensuojamųjų vaistų pasų pildymas. „Manau, kad Lietuvoje kai kas uždirba iš tų vaistų pasų. Spaustuvė laimi konkursą ir jai jau garantuoti pinigai iš PSDF. O galima būtų išrašyti paprastą receptą. Mūsų vaistinių tinklai turi vieną sistemą ir tai tikrai įmanoma. Galima būtų sutaupyti ne vieną milijoną“, - įsitikinęs A. Lukošaitis.
Apskritai, mediko manymu, šeimos gydytojai atlieka daug socialinio darbo, kuriam net nereikalinga jų kompetencija: pavyzdžiui, pildo dokumentus nedarbingumui ar neįgalumo laipsniui gauti.
Šiaulietis sako, kad eilės pas specialistus dar didinamos ir dirbtinai – dėl esamos kvotų sistemos: „Kadangi įstaiga gauna nustatytą sumą lėšų, nepriklausomai nuo to, kiek suteiks paslaugų, suprantama, kad nenorėdama patirti nuostolio, ilgina ir eiles, kad paslaugų būtų suteikta ne daugiau nei skiriama finansavimo. Juk jeigu jai skirtas finansavimas už 100 konsultacijų, tad net ir suteikusi jų 200, vis tiek gaus lėšų, kiek už 100“. A. Lukošaitis įsitikinęs, kad būtent dėl tokios sistemos ir egzistuoja praktika, kad nemokamai konsultacijai pas specialistą eilės tenka laukti kelis mėnesius, bet sumokant už konsultaciją vietos atsiranda ir po savaitės ar kelių.
„Nors iš tiesų eilės visur didelės, jei kalbėtume apie Europą. Pas specialistą laukti vizito 3 mėnesius laikoma netgi norma. Gal Amerikoje ar dar kitur yra galima greitai pakliūti pas specialistą, nes ten yra sukurta daugiau sveikatos draudimo sistemų“, - sakė gydytojas.
Jei medicina nekainuos, eilės ilgės
Privataus bendrosios praktikos centro Palangoje vadovė Sondra Kulikauskienė sako nenorinti sutikti, kad pas šeimos gydytojus būtų ilgos eilės – viena, dvi dienos. Tačiau pas specialistus – taip. „To priežastys labai aiškios - sumažintas finansavimas, - sakė pašnekovė.- Yra nustatyta kvota konsultacijoms, - antrino kolegai iš Šiaulių palangiškė. - Ko gero, specialistai ir neišnaudoja potencialo, bet, manyčiau, kad ir specialistų trūksta, ypač kaime“.
S. Kulikauskienės manymu, eiles sutrumpinti padėtų pakeistas visos sveikatos sistemos finansavimas. „Mano nuomone, reikia pradėti nuo abėcėlės - nustatyti paslaugos savikainą“, - sakė portalo pašnekovė.
„Nors pagal Andriukaitį, turime pavyzdį imti iš Anglijos ir taikyti sovietinį Semaškos modelį, kad visa sveikatos priežiūra būtų nemokama. Tačiau taip eilės tik didės, nes valstybė nepajėgi finansuoti visko, kad pacientui niekas nekainuotų, ir šalis turi būti labai turtinga. Anglija daug turtingesnė nei mes, bet labai daug palangiškių, gyvenančių Anglijoje, Airijoje, grįžta į Lietuvą susitvarkyti čia sveikatos. Jie sako - ten didelės eilės. Pavyzdžiui, endoskopinio skrandžio tyrimo tenka laukti pusę metų, Palangoje – dvi savaites ar net 10 dienų“, - aiškino pašnekovė.
S. Kulikauskienė pritarė A. Lukošaičio mintims ir dėl šeimos gydytojo darbo organizavimo: „Pavyzdžiui, jeigu žmogus serga lėtine nepagydoma liga, tarkim, arterine hipertenzija, bronchų astma ar cukriniu diabetu, jam visada reikės insulino ar kitų tam tikrų vaistų. Tad specialistas turėtų vieną kartą paskirti, ir jeigu pacientas jaučiasi gerai, tada kam jam vaikščioti pas specialistą. Ir dabar naudojame ne tik knygelės, bet dar ir lipdukus, kurie atitinka gydytojo antspaudą. Gali būti, kad kam nors tai – „biznis“. Gal kas nors dirbo spaustuvėje, kai buvo priimti tokie sprendimai, nežinau“.
Reiktų mažinti biurokratiją
Klaipėdos jūrininkų ligoninės Kardiochirurgijos skyriaus vedėjas Gediminas Kundrotas irgi pritarė, kad yra „šiokia tokia“ ilgų eilių problema. „Kartais pacientai net ateina pas mus, chirurgus, kai nebesulaukia eilės ambulatorijoje, tačiau mes juos nusiunčiame atgal“, - pažymėjo gydytojas.
Tiesa, visiškai eilių neįmanoma ir net nereikia išvengti – įsitikinęs G. Kundrotas. „Daktarų turi būti daugiau nei pacientų. Eilių nebūtų tik tada, jei gydytojai neturės ką dirbti, o jei visi dirba, pacientas turi palaukti daktaro. Aišku, būtų idealu, jei būtų trumpesnės. Manau, idealu, jei planinei kardiologo konsultacijai žmogus galėtų patekti per mėnesį ar du. O dabar gal ir pusmetį laukia“, - kalbėjo portalo pašnekovas.
Beje, kardiochirurgo pastebėjimu, neretai už susidarančias ilgesnes eiles atsakomybė krenta ir ant pačių pacientų: „Dažniausiai būna taip: žmogus jaučia širdies permušimus, ateina į polikliniką užsiregistruoti, o jam paskiria laiką po mėnesio. Žmogus sako: „Man reikia dabar“. Pasidomėjus, kada pradėjo jausti simptomus, paaiškėja, kad prieš tris savaites. Arba būna, vaikai atvažiuoja pas tėvus, čiumpa telefono ragelį, pasiryžę staigiai išspręsti problemas“.
G. Kundrotas irgi sutinka, kad eiles pas specialistus sutrumpintų ir šeimos gydytojų kompetencijų padidinimas. „Ne dėl visų sutrikimų reikėtų siųsti pas kardiologą. Pvz., dėl širdies ritmo sutrikimų. Pas kardiologą derėtų siųsti, jei neaiškus diagnostikos atvejis ir pan. Taip pat reikėtų apsirūpinti būtiniausiomis kardiologinėmis priemonėmis. Turiu omeny – širdies echoskopiją. Viena iš bendrų eilių ir susidaro būtent siunčiant šiais atvejais. Ir širdies echoskopiją reikėtų daryti ne visiems pageidaujantiems, bet gydytojui įsigilinus į indikaciją, - kalbėjo kardiochirurgas. – Taip pat, manau, ne gydytojo reikalas žiūrėti, kam kokios nuolaidos priklauso, kiek vaistai kainuoja ir pan. Dabar kompensuojamųjų vaistų sąrašą išmanyti tolygu kitą užsienio kalbą išmokti“.
Tiesa, gydytojas nemano, kad iš kompensuojamųjų vaistų pasų kažkas pelnosi. Jo teigimu, problemos esmė ne ta. „Tačiau biurokratijos sumažinimas asmens sveikatos priežiūroje – vienas iš būdų sumažinti ir eiles“, - sakė G. Kundrotas.
Spaustuvei - beveik 2 mln. litų per metus
Valstybinės ligonių kasos (VLK) Vaistų kompensavimo skyriaus vedėja Kristina Garuolienė „Vakarų Lietuvos medicinai“ aiškino, kad daugelyje šalių iš tiesų yra įdiegta elektroninio recepto sistema, todėl nėra likusių jokių popierinių receptų formų. „Tačiau diskutuoti apie tobulesnes popierines receptų formas nėra prasmės, nes įdiegus el. receptą vaistų skyrimas ir išdavimas persikels į elektroninę erdvę ir popierinės receptų formos išnyks. Lietuva – ne išimtis, ji irgi eina tuo keliu, todėl mūsų šalyje irgi artimiausiu metu visiškai bus pereita prie el. receptų, - į klausimą apie kompensuojamųjų vaistų pasų reikalingumą atsakė specialistė. – Lietuvoje vaistų pasų sistema buvo įdiegta 2002 m. Tuo metu tai buvo patogi priemonė gydytojui ir pacientui sužinoti apie paciento vartojamus vaistus, nes nesant elektroninės paciento ligos istorijos, gydytojui nėra prieinama informacija apie paciento vartojamus vaistus. Įvertinus tai, kad Lietuvos sveikatos apsaugos sistemoje informacinės technologijos sunkiai diegiamos, vaistų pasai buvo gera priemonė suteikti informaciją gydytojui tam, kad skiriant vaistus būtų galima išvengti vaistų skyrimo klaidų: nepaskirti to paties terapinio poveikio vaistų, išvengti vaistų tarpusavio reakcijų problemų. Todėl dar kurį laiką reikėtų luktelėti, pakentėti, kol bus pereita prie el. receptų sistemos“.
VLK duomenimis, 2006 m. sudaryta sutartis su bendrove „Garsų pasaulis“ dėl kompensuojamų vaistų pasų gamybos, kurio vieno gamybos kaina – 6 litai su PVM. Iš viso numatyta atspausdinti 2 mln. vienetų. Vidutiniškai per mėnesį pacientams išduodama apie 20 tūkst. tokių pasų, o per metus – 250 tūkst. vnt. Metams jų gamyba kainuoja apie 1,5 mln. litų.
2012 m. buvo sudaryta sutartis su bendrove „Garsų pasaulis“, gydytojų tapatybę patvirtinantiems lipdukams, kurio vieno kaina – 0,04 lito su PVM, spausdinti. Iš viso numatyta išspausdinti 27 mln. vnt. Šių lipdukų per mėnesį paskirstoma apie 1 mln., o per metus - apie 12 mln. vnt. Metams jų gamyba kainuoja apie 480 tūkst. litų.
Ligita Sinušienė
Susiję straipsniai
