Europos sveikatos paslaugų indeksas parodė Lietuvos išgyvenimo stebuklą: net per krizę kylam?

Gal esate girdėję anekdotą apie trijų prezidentų pašnekesį, per kurį lietuvis nusistebi tautiečių gebėjimu išgyventi, kai uždirba mažiau nei išleidžia? Panašiai yra ir su Lietuvos sveikatos priežiūros paslaugomis. Įstaigos, nors  sveikatos priežiūros paslaugų balo vertė mažesnė nei vienetas, sugeba ne tik sutaupyti ir investuoti bankuose, bet ir pakelti Lietuvos sveikatos priežiūrą Europos reitinguose. Naujausias Europos sveikatos paslaugų indekso tyrimas parodė, kad finansų krizė nekenkia sveikatos priežiūrai. Ar tikrai?

Reklama

 Jau rašėme, kad organizacijos „Health Consumer Powerhouse“ atliktame tarptautiniame Europos sveikatos priežiūros vertinimo tyrime Lietuva užėmė 26-ąją vietą iš 34.  Tai geriausias Lietuvos šiame tyrime pasiektas rezultatas nuo 2007 m., nors pacientai ir medikai skundžiasi vis labiau, o gydymo įstaigos sukasi kaip išmano.  

Kritikuoja moksliškumą

Gegužės 15 d. Briuselyje, Europos Parlamento rūmuose, pristatytas Europos sveikatos priežiūros paslaugų indekso tyrimas vertinamas prieštaringai, mat kritikos sulaukia galimybė lygiavertiškai vertinti 34 skirtingų valstybių visiškai skirtingas sveikatos priežiūros sistemas, indikatorių parinkimas, duomenų šaltiniai.

„Health Consumer Powerhouse“ vadovaujasi principu tyrimui duomenis rinktis ne iš valstybių valdžios institucijų, bet iš viešai prieinamų mokslinių straipsnių, ES duomenų bazių ir apklausų. Kaip aiškino organizacijos „Health Consumer Powerhouse“ vykdomasis direktorius Arne Bjornberg, taip yra patogiau lygiavertiškai įvertinti visiškai skirtingas sveikatos apsaugos sistemas ir išvengti tyrime dalyvaujančių valstybių pateikiamų duomenų tendencingumo.

Tyrimo vykdytojai pastabų sulaukė ir iš Briuselyje susirinkusių su sveikata susijusių organizacijų. Buvo priekaištauta dėl indekso sudarymui pasirinktų indikatorių, sąvokų netikslumo. Pavyzdžiui, diskusijų kilo dėl gydytojų skaičiaus šalyje nustatymo: ar medikas, dirbantis puse etato, skaičiuojamas kaip visas medikas ar kaip pusė?

Kiekvienam sava sistema geriausia

 Tyrimo rezultatų paskelbimo renginį Briuselyje pradėjo europarlamentaras iš Švedijos Christoferis Fjellneris. Prieš paskelbiant tyrimo duomenis jis pašmaikštavo, kad, ko gero, kiekviena valstybė yra įsitikinusi, kad jos sveikatos apsauga yra geriausia.

 „Bet vienaip ar kitaip dėl šio tyrimo jos gali analizuoti kitų šalių sistemas ir sprendimus, mokytis viena iš kitos, o ne liūdėti, kad nebuvo tinkamai įvertintos. Jeigu valstybės pasimokytų viena iš kitos, sveikatos paslaugų pagerėjimas būtų akivaizdus“, – sakė politikas.

 Vis dėlto paskelbus tyrimo rezultatus, iš pradžių gana skeptiškai apie jį atsiliepusi Lietuvos Sveikatos apsaugos ministerija, atrodo, liko patenkinta tarptautiniu įvertinimu.

 „Atkreipiame dėmesį, kad iš 1000 galimų balų nė viena valstybė nesurinko maksimalaus skaičiaus, taigi visoms ES šalims dar yra rezervų tobulinti savo sveikatos sistemą. Net pirmąją vietą užėmusi valstybė – Nyderlandai – surinko tik 872 balus. Iš 34 vertintų valstybių Lietuva užėmė 26 vietą, pralenkdama net ir panašaus ekonominio išsivystymo šalis kaip Lenkija, Vengrija, Latvija ir kitas. Reitingų eilėje rikiuojamės tuoj pat po Ispanijos ir Portugalijos. Apibendrinę tyrimo rezultatus matome, kad Lietuvos sveikatos sistemoje yra teigiamų pokyčių“, – teigiama SAM komentare dėl tyrimo vertinimo.

Pagrindinis akcentas – ekonominė krizė

A. Bjornberg pabrėžė, kad vertinant šių metų indeksą daugiausia dėmesio buvo kreipiama į ryšį tarp ekonominės krizės ir sveikatos paslaugų kokybės.

 Analizuodamas duomenis ir lygindamas juos su duomenimis nuo 2006 m., A. Bjornberg pastebėjo kai kurias tendencijas.  Anot jo, gydymo rezultatų indikatoriai neatskleidė jokio gydymo rezultatų pablogėjimo per nagrinėtąjį laikotarpį.

 „Ko gero, šis teigiamas efektas pasiektas dėl to, kad gydytojus yra sunku valdyti. Jie retai įsiklauso į vadybininkų ir politikų signalus, – kalbėjo ekspertas. – Juk teikdami menkavertes paslaugas gydytojai sulauktų kritikos, kuri dažniausiai motyvuoja labiau negu vadybiniai ir finansiniai sprendimai.“

 Grįsdamas sveikatos priežiūros sektoriaus atsparumą ekonominei krizei A. Bjornberg pridūrė, kad išskyrus tai, kad dabar daugelyje šalių pacientams tenka ilgiau palaukti nedidelių operacijų, kiti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo indikatoriai nepakito.

 Smūgis už spyrį

 Visos 27 ES valstybės ir kitos septynios Europos valstybės, kurios yra įtrauktos į tyrimą, įrodo, kad yra sunku lyginti valstybes, kurių yra tokie skirtingi finansiniai resursai. Todėl tyrimo organizatoriai sukūrė rodiklį, kurį pavadino „smūgiu už spyrį“.

 Kasmet sveikatos priežiūrai valstybių išleidžiama perkamoji galia skiriasi. Pavyzdžiui, Albanijoje ji yra 400 JAV dolerių,  Norvegijoje - 4000 JAV dolerių. Tyrimo organizatoriai atmetė vertinimą pagal tai, kiek valstybėse išleidžiama lėšų vienam gyventojui palyginus su paslaugų kokybe, nes tai nustumtų ekonomiškai stiprias valstybes į lentelės apačią.

 „Gerai būti turtingam norint teikti efektyvias sveikatos priežiūros paslaugas“, – pristatydamas tyrimą pridūrė A. Bjornberg.

 Tad kiekvienai šaliai buvo išskaičiuota šio skaičiaus kvadratinė šaknis.

 Tačiau šioje vietoje Lietuva jau galėtų iškelti galvą. Su tiek, kiek, tyrimo autorių duomenimis, vienam Lietuvos gyventojui tenka lėšų jo sveikatos apsaugai, Lietuva sukasi gana neblogai.

Čia Lietuva užima net devintąją vietą. Lyderė – Estija. O štai daugiausiai pinigų išleidžiantis Liuksemburgas – tik 24-as.

 „Įsivaizduoju, ką dabar rašys Didžiosios Britanijos žiniasklaida. Ji rašys, kad Didžioji Britanija yra šešioliktoje vietoje ir taip atsilieka net nuo Čekijos. Bet juk Čekijos sveikatos priežiūros sistema nėra tokia jau bloga“, – paskelbus šiuos skaičius kalbėjo ekspertas.

 Sistemą formuoja ne pinigai, o kultūra

 A. Bjornberg atkreipė dėmesį, kad valstybės ekonominis pajėgumas visiškai neturi įtakos kai kuriems su sveikatos priežiūra susijusiems aspektams ir suteikia galimybę vargingesnėms šalims pasivyti turtingesnes.  

 „Pavyzdžiui, Norvegija turi blogiausią sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą iš visų indekso šalių – tą parodo koreliacija su tuo, kiek lėšų išleidžiama vieno šalies gyventojo sveikatos apsaugai. Pavyzdžiui, aukštas šalies sveikatos paslaugų prieinamumas fiksuojamas Liuksemburge, Austrijoje, Šveicarijoje ir... Rumunijoje. O prastas pasiekiamumas – Norvegijoje, Švedijoje, Ispanijoje, – tyrimo rezultatus komentavo A. Bjornberg. – Taip pat su pinigais nieko bendro neturi ir laukimo laikas. Tai yra kultūrinis dalykas. Kai kurios šalys, kaip kad Albanija, sako, kad laukimas kainuoja pinigus. Panašiai mąsto ir Liuksemburgas, Čekija arba Belgija. O štai norvegai mano, kad sveikatos priežiūros sistema yra gera, jeigu niekas nemato gydytojo.“

Taip pat specialistas priminė istorijas apie „senus gerus laikus, kurie niekada nebuvo“. Esą daug apklausų rodo, kad nors sveikatos priežiūros situacija visose valstybėse gerėja, vis dėlto pacientų nuomonė apie ją prasta.

 „Pasikalbėkite su senesniais gydytojais ir slaugytojomis. Pamatysite, kad jie visi mena tuos gerus laikus prieš pusšimtį metų, nors akivaizdu, kad situacija dabar yra daug geresnė“, – kalbėjo ekspertas.

 Pacientų organizacijos prabilo apie kraupias istorijas

 Seminare, kuriame pristatytas Europos sveikatos priežiūros čempionas – Nyderlandai, pasisakė ir Europos pacientų forumo vadovė Nicola Bedlington. Specialistė diplomatiškai sukritikavo tyrimo ekspertų pateiktą rezultatų interpretaciją. Ypač jai užkliuvo A. Bjornberg mintys apie tai, kad krizė neveikia sveikatos priežiūros paslaugų.

 „Iš mūsų, pacientų organizacijų, perspektyvos toks vertinimas atrodo stulbinantis, nes beveik kas savaitę gauname siaubingas istorijas iš mūsų organizacijų-narių apie kritinius iššūkius gydymo procese, kliūtis dėl terapijų prieinamumo. Šios bauginančios istorijos kartais atsklinda ir iš geriausius rodiklius turinčių šalių, taigi verta į tai pažvelgti atidžiau“, – kalbėjo N. Bedlington.

 Taip pat pacientų atstovė siūlė labiau pasigilinti į pacientų nuomonę, pavyzdžiui, Airijoje, Graikijoje ir Ispanijoje, nes šios šalies rodikliai nukenčia dėl prastos viešosios nuomonės, nors situacija nėra tokia jau bloga.

 „Galbūt ateityje būtų naudinga įtraukti pacientų organizacijas į paties tyrimo projektavimą, indikatorių ir kai kurių vertinimo kriterijų parinkimą tam, kad tyrimas tiesiogiai atspindėtų, ką pacientai laiko į juos orientuota sveikatos priežiūra. Šiuo metu tam yra tinkamas laikas, nes tarptautinė organizacija kaip tik tiria, kas sudaro, kas lemia į pacientą orientuotą sveikatos priežiūrą. Pacientų apklausos iliustruoja, kad dažnai tai apibrėžiama iš sveikatos priežiūros teikėjo, o ne iš pacientų požiūrio taškų“, – kalbėjo tarptautinės organizacijos vadovė pabrėždama, kad pacientas nėra klientas.

 Toli nuo lygybės

 „Europos sveikatos paslaugų indekso 2012“ tyrimas brėžia keturių valstybių grupių žemėlapį.

 Pirmoji grupė -  labai išvystyta, klientų paveikta. Tai šiaurės vakarų Europos valstybės – Nyderlandai, Belgija, Skandinavijos šalys. Kita grupė, tarp jų ir Lietuva, vadinamos greitai kopiančiomis valstybėmis. Tai yra Čekija, Slovakija, Estija, Lietuva (Latvija ir Lenkija į šią kategoriją nepatenka). Trečioje grupėje yra šalys, kurios yra gerai susitvarkiusios, bet jau susiduria su naujais iššūkiais – tai Vokietija, Austrija, Italija, Ispanija. Visos kitos šalys priskirtinos grupei, kuriose nėra jokio realaus pagerėjimo. Tai esą lemia ekonominės, politinės arba kultūrinės priežastys.

 Tyrimą atlikusios „Health Consumer Powerhouse“ įkūrėjas ir prezidentas apibendrindamas tyrimo rezultatus pabrėžė, kad Europos sveikatos priežiūra skirtingose šalyse yra toli gražu nevienoda, ir pridūrė: „Tai lemia pagrindinės paslaugos, tokios kaip kūdikių vakcinacija, mamografija, širdies chirurgija arba vaistų nuo vėžio pasiekiamumas. Progreso stygius silpniausiose ES šalyse turėtų kelti susirūpinimą Briuseliui.“

Sveikatos priežiūros indekso tyrimas buvo atliktas jau šešis kartus. Pirmąkart – tik kaip pilotinis, apimantis dvylika valstybių. 2009 m. dėl finansavimo stokos jis buvo nutrauktas. 2012 m. – vėl atnaujintas. Tyrimą remia Europos farmacijos pramonės federacija, „Pfizer“, „Novartis“ ir „Medicover“.

 Artimiausiu metu pateiksime detalesnę Lietuvos sveikatos priežiūros sistemos analizę tarptautinių ekspertų akimis ir Sveikatos apsaugos ministerijos komentarą apie tarptautinį vertinimą.

 Taip pat artimiausiu metu skaitykite Europos sveikatos priežiūros valstybės čempionės – Nyderlandų – nuolatinės atstovybės Europos Sąjungoje patarėjos sveikatos klausimais Marianne A. J. Vaes pasakojimą apie jos šalies sveikatos sistemos pokyčius, leidžiančius Nyderlandams jau ne vienerius metus būti įvardijamiems kaip geriausia sveikatos priežiūros sistema Europoje. Iš olandų yra ko pasimokyti.

 Zita Voitiulevičiūtė