Poliklinikos regi skurdo šmėklą(2)

Emigracijos banga smogė ir visos šalies pirminės sveikatos priežiūros įstaigoms. Lyg griaustinis  giedrą dieną trenkė žinia – iš poliklinikų sąrašų išbraukta tūkstančiai pacientų pavardžių. Šio žingsnio ėmėsi Valstybinė ligonių kasa, pagaliau gavusi tikslius duomenis apie į užsienį gyventi išvykusius tautiečius, tarp jų – ir sveikatos priežiūros centruose prisirašiusius pacientus. Centrų vadovai griebėsi už galvų ir jau skaičiuoja, kaip reikės išgyventi su gerokai aptirpusiu biudžetu. Negana to, jiems tenka atremti pacientų pyktį ir priekaištus. Trumpam į gimtinę grįžę ir sveikata norintys pasirūpinti žmonės nesupranta, kodėl už tyrimus ir konsultacijas jau reikia brangiai mokėti.

Reklama

Pridėjo ir vėl atėmė

Peržiūrėjus įstaigų pacientų sąrašus ir atnaujinus duomenis Klaipėdos miesto poliklinikų sąrašuose - 12 tūkst. 233 mažiau pavardžių. Tai reiškia, kad įstaigoms iš Teritorinės ligonių kasos nubyrės 224 tūkst. litų mažiau.

Labiausiai nukentėjo du didieji  - Klaipėdos sveikatos priežiūros centras (SPC) ir Jūrininkų  sveikatos priežiūros centras, kartu aptarnaujantys beveik 125 tūkst. registruotų pacientų.

Išbraukus čia nebegyvenančius ir nebesigydančius žmones ir palyginus praėjusių metų gruodžio 31 dienos bei šių metų birželio 30 dienos duomenis, paaiškėjo, jog Klaipėdos SPC neteko 5 tūkst. 812 pacientų, Jūrininkų SPC – 3 tūkst. 88 pacientų.

Nuo birželio 1 –osios padidinus sveikatos priežiūros paslaugų bazinių kainų balo vertę įstaigų biudžetai pasipildė, tačiau netrukus džiaugsmą pakeitė nusivylimas.

„Mes dėl balo vertės padidinimo gavome 20 tūkst. litų daugiau, tačiau išbraukus dalį pacientų, per mėnesį netekome beveik 50 tūkstančių. Mūsų finansinė padėtis tiesiogiai priklauso nuo pacientų skaičiaus. Sprendimas tiesiog išbraukti tūkstančius pavardžių padarytas iš anksto neperspėjus, mums belieka suktis iš padėties. Tačiau kaip galime ką nors planuoti į priekį, jeigu sulaukiame tokių staigmenų? Jau nebežinome, ko tikėtis“, - dūsavo Klaipėdos SPC vyriausioji gydytoja Loreta Venckienė.

Gali pristigti ir algoms

Vos pasidžiaugę padidintais teikiamų paslaugų įkainiais, sveikatos priežiūros centrų vadovai vėl priversti sukti galvas, kaip išsiversti su smarkiai aptirpusiu biudžetu.

Jūrininkų SPS vyriausiasis gydytojas Viktoras Grigalauskas planus atkurti sumažintus gydytojų atlyginimus padėjo į stalčių. Kone 4 tūkst. pacientų netekusios įstaigos vadovas užsiminė apie tai, jog gali tekti mažinti darbuotojų krūvius, nes pinigų vargiai užteks ir esamoms algoms išmokėti.

„Šie skaičiai – tik ledkalnio viršūnė. Galime tik įsivaizduoti, kiek iš mūsų pacientų iš tikrųjų gyvena užsienyje, juk yra daug tokių, kurie visgi nedeklaravo išvykimo“, - liūdnai svarstė ilgametis vadovas ir čia pat pripažino, jog tai prasčiausi metai jo gyvenime.

Nuo šiol Klaipėdos teritorinė ligonių kasa (TLK), prieš paskirstydama lėšas įstaigoms, kas mėnesį atidžiai peržiūrės jų pačių pateiktus pacientų sąrašus ir brauks naujai išvykusius. Nors peržiūra buvo vykdoma ir anksčiau, TLK tik visai neseniai pradėjo naudotis bendru registru, į kurį suplaukia informacija iš visų gyventojų duomenis tvarkančių institucijų.

„Pagaliau galime matyti aiškesnį vaizdą, kiek pacientų išvyko ir kiek liko. Sutaupyti pinigai bus panaudoti toms pačioms reikmėms – įstaigoms už paslaugas apmokėti. Juk yra ir tokių poliklinikų, kurių pacientų skaičius, gavus naujausius gyventojų migracijos duomenis, padidėjo“, - aiškino Klaipėdos TLK direktoriaus pavaduotoja Sigutė Galdikienė.

Naujovė kelia sąmyšį

Įsigaliojus naujajai tvarkai emigravę tautiečiai turės keisti įpročius. Grįžę atostogų jie nebegalės nemokamai taisytis dantų, konsultuotis su specialistais, atlikti profilaktinius sveikatos tyrimus. Už visas paslaugas jiems reikės mokėti, kaip ir tiems, kurie neturi privalomojo sveikatos draudimo.

Šią žinią iš gydytojų išgirdę žmonės stebisi, skėsčioja rankomis, o kartais pratrūksta pykčiu. Apie naują tvarką jų niekas iš anksto neperspėjo ir neinformavo.

„Žmonės įsitikinę, kad jų draudimas tebegalioja, nors gyvenamąją vietą deklaravę užsienyje. Jie ateina ir reikalauja nemokamų paslaugų. Tėvai parveža vaikus paskiepyti, profilaktiškai pasitikrinti sveikatą, ateina ir senyvi žmonės, kuriems reikia pratęsti gydymą, tačiau sužino, kad už viską reikės mokėti, ir jie tuo netiki“, - sakė Senamiesčio pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausioji gydytoja Loreta Žilinskienė.

Vadovė įvardijo ir dar vieną naujai iškilusią problemą – kai kurie prieš mėnesį tyrimus atlikę asmenys atvyksta sužinoti atsakymų ir gauti siuntimų pas specialistus, tačiau sužino, kad jie jau išbraukti iš sąrašų ir už viską turės susimokėti patys. O pacientą praradusi įstaiga kartu netenka ir apmokėjimo už jau atliktą paslaugą. Pinigų stygių labiausiai pajunta mažieji sveikatos priežiūros centrai.

„Prievolė – neteisinga“

Poliklinikų vadovai piktinasi, kad jiems buvo be išankstinio perspėjimo primesta ne tik naujoji tvarka, bet ir pareiga viską išaiškinti priekaištaujantiems ir nesuprantantiems pacientams.

„Mes patys nesuprantame, kas čia vyksta“, - sako vadovai.

„Nuo šiol mes turime ne tik tikrinti pacientų draustumą, bet ir tai, kur jie deklaravę gyvenamąją vietą. To nebuvo numatyta mūsų sutartyse su Teritorine ligonių kasa. Ši prievolė neteisinga“, - įsitikinusi UAB „Birutės šeimos medicinos praktika“ vadovė šeimos gydytoja Birutė Jankuvienė.

Jos manymu, ypač neteisinga tai, kad nemokamai gydytis negali ir pensininkai, kurie turi draudimą ir kurie daug metų dirbo Lietuvai.

„Susidaro įspūdis, kad tokiais nelogiškais sprendimais siekiama atitraukti dėmesį nuo kur kas svarbesnių problemų“, - svarstė B. Jankuvienė.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, per 2009 metus iš Klaipėdos apskrities gyventi į užsienį išvyko 9 tūkst. 189 žmonės, 2010 metais – 16 tūkst. 674 žmonės.

Iš Klaipėdos miesto 2009 metais svetur išvyko 3 tūkst. 821 žmogus, 2010-aisiais – 7 tūkst. 670 žmonių.

Eglė Petkutė