Trečiadienis, 2025.07.16
Reklama

Žuvies taukai gali žymiai sumažinti arterijų užkalkėjimą

vlmedicina.lt | 2014-07-01 14:11:32

Omega-3 riebalų rūgščių vartojimas tokiais kiekiais, kiek jų suvartoja Japonijos gyventojai, gali būti siejamas su apsauga nuo arterinių kraujagyslių užkalkėjimo ir širdies ligų, rodo naujas tyrimas.

Žurnale „Heart“ paskelbtas tyrimas parodė, kad savo šalyje gyvenantiems vidutinio amžiaus japonams arterinės kraujagyslės buvo užkalkėjusios mažiau nei vidutinio amžiaus baltiesiems Jungtinių Amerikos Valstijų gyventojams – greičiausiai todėl, kad japonai vartojo žymiai daugiau riebiojoje jūrų žuvyje esančių omega-3 rūgščių.

Žuvų taukai
Algirdo Kubaičio nuotr.

Penkerius metus trukęs tyrimas apėmė beveik 300 vyrų, kurių amžius pradedant tyrimą buvo nuo 40 iki 49 metų. Buvo fiksuojama daug širdies sveikatą lemiančių faktorių kaip rūkymas, cholesterolio kiekis kraujyje, alkoholio vartojimas, polinkis į diabetą ir didelis kraujospūdis.

Įvertinus rizikos faktorius, JAV vyrams arterinių kraujagyslių užkalkėjimas buvo triskart dažnesnis nei japonams, nustatė tyrėjai. Tuo tarpu su jūros produktais gaunamų omega-3 rūgščių kiekis japonų organizme buvo daugiau nei 100 proc. didesnis nei tiriamųjų amerikiečių.

„Didelius širdies ligų ir jūrinės kilmės omega-3 riebalų rūgščių kiekių skirtumus lemia ne genetiniai faktoriai. Tirdami amerikiečius japonus, randame, kad jų arterijų užkalkėjimas yra net didesnis nei kitų JAV gyventojų“, - sako tyrimo vadovas dr. Akira Sekikawa iš Pitsburgo universiteto.

Jis pastebi, kad apie žuvų taukų ir širdies ligų ryšį atlikta daug tyrimų, tačiau juose buvo vertinamas žymiai mažesnis omega-3 rūgščių vartojimas nei jų su maistu gauna Japonijos gyventojai.

„Atrodo, kad mūsų tyrimas parodo, kad jūrinės kilmės omega-3 riebalų rūgščių turi būti vartojama daugiau, nei anksčiau manyta, kad būtų sukurta esminė apsauga“, - sako dr. A. Sekikawa.

Tyrėjai nustatė, kad Japonijos gyventojai kasdien vidutiniškai suvartoja berveik 100 gramų žuvies, o vidutinis amerikietis – nuo 7 iki 13 gramų arba maždaug vieną porciją per savaitę.

Tuo tarpu arterijų užkalkėjimas japonams pasitaikė maždaug tris kartus rečiau nei tiriamiesiems amerikiečiams. Tyrėjams atsižvelgus į tiriamųjų amžių, sistolinį kraujospūdį, mažo tankio lipoproteinų kiekį, polinkį į diabetą ir kitus faktorius, tas skirtumas išliko reikšmingas, praneša nutraingredients.com.

Europos Sąjungoje omega-3 rūgščių rekomenduojamos paros normos nėra nustatytos. Specialistai mano, kad per parą žmogui reikia gauti apie 1–2,5 gramo omega-3 riebalų rūgščių.

Pagrindiniai su maistu gaunamų omega-3 riebalų šaltiniai yra riebi jūros žuvis (Atlanto silkė, skumbrė, lašiša), taip pat kaimiški kiaušiniai, mėsa, kai kurių rūšių aliejus ir riešutai, šparaginės pupelės, petražolės, krapai, kalendra.

Klinikiniais stebėjimais ir tyrimais nustatyta, kad žmonės, kurie vartoja omega-3 rūgščių, mažiau serga širdies ir kraujagyslių ligomis. Nenustatyta reikšmingo poveikio skirtumo, ar omega-3 riebalų rūgščių gaunama su maistu, ar su maisto papildais.

Maisto papildų gamintojų asociacija

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Radiologijos technologo profesija: nepakeičiama net dirbtinio intelekto eroje
Radiologijai išlieka viena kertinių medicinos sričių. Technologinė pažanga dar labiau išplėtė ir sustiprino radiologijos...
Intymi moters higiena vasarą: kaip atostogaujant išvengti nemalonių pojūčių
Vasaros sezonu moters intymiai zonai neretai tenka daugiau iššūkių. Karštis, prakaitas, vandens telkinių vanduo, smėlis,...
Gyvybiškai svarbus genų terapijos vaistas jau pakeliui į gydymo įstaigą
Brangiausias iki šiol Lietuvoje kompensuotas vaistas – spinaline raumenų atrofija sergančiam kūdikiui skirtas genų...
Gydytoja apie moters brandą: kaip palengvinti pokyčius ir išlikti geros savijautos
Menopauzė – natūralus moters gyvenimo etapas, į kurį dažnai žvelgiama su nežinomybe, nerimu ar baime. Tačiau šeimo...
Virškinimo problemos vasarą: kokių produktų vengti ir ką turėti vaistinėlėje?
Virškinimo problemos vasarą lydį dažną atostogautoją: vargina pilvo pūtimas, viduriavimas ar vidurių užkietėjimas, skran...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų