Valgykite, kad gerai jaustumėtės, o ne malšindami stresą

VLMEDICINA.LT Jūsų dėmesiui siūlo ištraukas iš leidyklos „Tyto alba“ išleistos Neilo Shaho knygos „10 žingsnių įveikti stresą ir pakeisti elgseną“ (iš anglų kalbos vertė Jurga Grunskienė). Neil Shah - – vienas didžiausių streso valdymo ir geros savijautos autoritetų Jungtinėje Karalystėje, Streso valdymo draugijos įkūrėjas ir vadovas. Knygoje pristatoma dešimties žingsnių programa surašyta nesudėtinga kalba, be jokio profesinio žargono ar terminologijos. Be pagrindinės informacijos apie stresą, čia rasite praktinių patarimų, kaip keisti mitybą, poilsį, gyvenimo būdą, taip pat įvairių metodų, kuriuos įvaldę vėl galėsite kontroliuoti savo gyvenimą.

Reklama

Kaip deguonis ir vanduo, maistas taip pat gyvybiškai svarbus mūsų sveikatai ir savijautai – tai energijos šaltinis, aprūpinantis organizmą maistinėmis medžiagomis, būtinomis augti, kovoti su ligomis ir atsinaujinti. Su stresu valgis susijęs dvejopai: maistas pats gali būti streso priežastis – fizinio streso, sukeliamo organizmui ir organams, kai šie intensyviai stengiasi pasisavinti ir perdirbti tai, ką suvalgėme ir išgėrėme, arba gali apsunkinti ar padidinti stresą, nuo kurio jau kenčiame. Dauguma iš mūsų valgome įvairiais toksinais, chemikalais užterštą, riebų, saldų ir kitokį nesveiką maistą, kuris visiškai nenaudingas organizmui, ir viliamės, kad jis susidoros. Ir net jei valgome gana sveikai, šiuolaikinio gyvenimo tempas toks greitas, kad dažniausiai ryte ryjame nekramtę, sėdėdami priešais kompiuterį ar spoksodami televizorių ir taip keldami įtampą savo virškinimo sistemai. Taigi, pirmiausia įvertinkime, ar mūsų mityba kelia stresą, ar skatina gerą savijautą.

Jei į visus ar daugelį klausimų atsakysite neigiamai, vadinasi, jums reikia pagalbos. Šis skyrius bus puiki atspirtis, jame rasite nemažai praktinių patarimų, kaip pagerinti mitybą ir užtikrinti, kad ji nekeltų organizmui streso ar bent jau jo nedidintų.

ĮVERTINKITE SAVO MITYBĄ

Valgote sveiką, visavertį maistą? Taip / Ne

Valgote reguliariai (bent tris kartus per dieną)? Taip / Ne

Visada pavalgote pusryčius (maždaug po valandos,

kai pabundate)? Taip / Ne

Per dieną suvalgote penkias porcijas daržovių? Taip / Ne

Raudoną mėsą valgote rečiau kaip dukart per savaitę? Taip / Ne

Rečiau nei kartą per savaitę valgote išsineštinį maistą? Taip / Ne

Šviežią, namuose gamintą maistą valgote dažniau nei iš anksto paruoštą, gatavą maistą? Taip / Ne

Dažniausiai gaminate maistą ne mikrobangų krosnelėje? Taip / Ne

MAISTAS IR STRESAS

Stresas ir mityba glaudžiai susiję. Jei nuolat vargina didelis stresas, organizmas išeikvoja gyvybiškai svarbias maistines medžiagas, ir tada jums tik sunkiau kovoti su neigiamu streso poveikiu, kuris alina imuninę sistemą, sukelia širdies ligas, didina kraujospūdį. Tačiau tinkamai rūpindamiesi savimi, valgydami sveiką maistą, padėsite sau dorotis su žalingu streso poveikiu.

Subalansuota mityba gerina organizmo atsparumą streso poveikiui, todėl itin svarbu nuolat gauti gyvybiškai svarbių maistinių medžiagų. Palyginti su netinkamai besimaitinančiais žmonėmis, sveiką ir visavertį maistą valgančius žmones stresas vargina kur kas mažiau, nes jų organizmas funkcionuoja veiksmingiau, jie geriau geba atsispirti stresui.

Netinkami valgymo įpročiai

Viena iš didžiausių streso keliamų bėdų ta, kad jis formuoja nesveikus valgymo įpročius. Dažniausiai taip nutinka nuolat skubantiems, itin užimtiems žmonėms. Jie patiria didelį stresą ir neturi laiko normaliai pavalgyti, nes jų darbotvarkės perpildytos. Be to, įtampa verčia geisti riebaus ar saldaus maisto.

Šie, regis, nedideli valgymo nesklandumai ilgainiui lemia dar didesnį organizmo stresą, be to, prisideda kitų fizinei ir psichinei sveikatai grėsmingų dalykų. Kita vertus, tinkama vitaminų ir mineralinių medžiagų pusiausvyra organizme, kaip netrukus pamatysime, gali padėti sumažinti stresą.

Cukraus kiekio pusiausvyros sutrikimai

Jei apimtas streso žmogus netinkamai maitinasi ir negauna reikiamo maistingų medžiagų kiekio, jam sutrinka cukraus kiekio kraujyje pusiausvyra. Tai keičia ir normalią žmogaus elgseną. Jis:

jaučiasi pavargęs,

nesusikaupia,

jo nuotaikos kinta.

Jei stresas greitai neįveikiamas, ilgainiui gali kilti sunkesnių cukraus kiekio pusiausvyros sutrikimų, pavyzdžiui, žmogus suserga diabetu.

Ar pusryčiai iš tiesų suteikia jėgų visą dieną?

Ryte pirmiausia pratrūksta žadintuvas, keldamas stresą ir tiesiog išplėšdamas iš miego. Tada išgeriate pirmą puodelį kofeino turinčio gėrimo ir tikriausiai suvalgote daug rafinuoto cukraus turinčio maisto, pavyzdžiui, skrebutį su džemu ar saldžių dribsnių.

Kai atvykstate į darbą, rafinuotas cukrus jau būna užblokavęs pagrindines organizmo sistemas. Mat žmogaus organizmas veiksmingai dirba tik tada, kai kraujyje yra apie trys šaukšteliai cukraus. Tačiau vidutinio dydžio dubenėlyje saldžių dribsnių paprastai būna net iki dvylikos šaukštelių cukraus. Viršijus trijų šaukštelių ribą, organizmo sistemos gali būti slopinamos net iki šešių valandų, o organizmas tuo metu desperatiškai meta savo pagrindinius išteklius tam, kad perdirbtų visą šį cukrų ir normalizuotų jo kiekį kraujyje. Taigi, jis patiria stresą.

Todėl, užuot pusryčiams rinkęsi dribsnius su daugybe rafinuoto cukraus, verčiau suvalgykime kiaušinį ar avižinės košės, juose gausu baltymų ir lėtai virškinamų vertingų angliavandenių, todėl jie ilgiau teikia energijos ir naudingų maistinių medžiagų.

Energijos gausite daugiau pusryčiams pasigaminę karštą patiekalą, nes jame bus mažiau cukraus, daugiau baltymų, todėl daugiau ir naudingos energijos, tik kepkite jį orkaitėje, o ne keptuvėje riebaluose, taip sumažinsite suvartojamų riebalų kiekį.

Daugiau skaitykite Valgykite, kad gerai jaustumėtės, o ne malšindami stresą (2)