Vaiko regėjimas: kokią klaidą daro tėvai?

Maždaug septintaisiais gyvenimo metais baigia formuotis vaiko akis. Apie tai, kaip vystosi regėjimas nuo gimimo iki mokyklinio amžiaus, pasakoja Kauno medicinos universiteto klinikų Vaikų akių ligų skyriaus gydytojas Jūratis Žukauskas.

Reklama

Pasak vaikų akių ligų gydytojo J. Žukausko, gimus vaikui akytės mato labai mažai. Žmogus išmoksta matyti taip pat, kaip išmoksta ir kitų dalykų – vaikščioti, bėgioti, kalbėti. Tas mokymasis vyksta gana ilgai – mokslininkų nuomone, nuo 7 iki 12 metų. Ne veltui vaikus į mokyklą visuotinai priimta leisti septynerių metų, nes maždaug septintaisiais gyvenimo metais ir baigiasi vaiko akies formavimasis.

„Akys yra viena smegenų dalių, tiesiogiai sujungta su visomis smegenimis, kurios negimusiam kūdikiui pradeda vystytis labai anksti. Po kelių savaičių atsiranda akių užuomazgų, nes akys – vienas pirmiausia susiformuojančių žmogaus organų“, – aiškina gydytojas.

Pati vaiko akis auga ilgai – kol žmogus mokosi, tol akis nenustoja augti.

„Jeigu vaikas vystosi normaliai, medikų įsikišimo nereikia, nes žmoguje viskas taip sutvarkyta ir apskaičiuota, kad viskas vystosi savo laiku. Tačiau taip būna ne visiems, kartais gydytojo įsikišimas reikalingas labai anksti“, – sako J. Žukauskas.

Pirmoji oftalmologo apžiūra

Gydytojas J. Žukauskas tvirtina, kad pirmą kartą gydytojas oftalmologas vaiką turėtų apžiūrėti jam gimus, jau pirmosiomis savaitėmis. Jeigu vaiko akytė negauna šviesos – ji nepradeda vystytis.

„Mediciniškai šis procesas vadinamas deprivacija – negavę šviesos impulsų centrai apmiršta, jie nekrozuoja, ir ta vieta atrofuojasi – tai įrodyta tyrimais. Jeigu dėl tokių ligų gydytume suaugusį žmogų, matymo neatkurtume. Tad tiek mūsų klinikoje, tiek kitur yra vykdoma išvengiamo aklumo prevencija, kad vaikučiai būtų oftalmologo apžiūrimi kuo anksčiau ir būtų gydomos tokios įgimtos ligos kaip katarakta ar glaukoma, drumstys, stiklakūnio pakitimai. Šeimos gydytojas arba gimdymą priėmęs gydytojas turi apžiūrėti, ar į akytes patenka šviesa. Jei ne, 4–6 savaičių vaikelį galime operuoti, pašaliname drumstą lęšiuką. Toks būtų pats pirmasis etapas – pirmą kartą gydytojas turėtų apžiūrėti vaiką, kol jam dar nesuėjo mėnuo, arba dar anksčiau. Tai galėtų padaryti šeimos gydytojas arba pediatras“, – patirtimi dalijasi medikas.

Antras labai svarbus dalykas – vaizdas, ateinantis į akį, turi būti tinkamai sufokusuotas. Matomas vaizdas turi būti ryškus. Jei tokio vaizdo akis negauna, ši patologija vadinama ambliopija – „akis tinginė“. Tokia akis mato, tačiau prastai, ir ji nepakankamai vystosi.

„Akis tinginė“ gali atsirasti dėl įvairių priežasčių – dėl žvairumo, dėl to, kad akys skirtingos, ir dėl to, kad abi akys yra toliaregės arba abi trumparegės.

„Todėl akių ligų gydytojas turėtų apžiūrėti visus nuo 6 mėnesių iki metų vaikus ir nuspręsti, ar nereikia akinukų, lašinti vaistų ir t. t. Jeigu vaiko akys vystosi normaliai – viskas skaidru, visur patenka šviesa, vaizdas fokusuojamas tinkamai – apie 2 metų vaikas mato apie 20 proc. to, ką mato suaugęs žmogus“, – pasakoja J. Žukauskas.

Tačiau vaiko regėjimas vystosi bei formuojasi ir toliau. Neužtenka atsirasti matymui, turi formuotis dar ir kitos funkcijos – abiakis (abiem akimis) matymas, akomodacija, gebėjimas fokusuoti vaizdą, gebėjimas įvairiais atstumais esantį vaizdą fokusuoti abiem akimis. Šios akių funkcijos vystosi nuo 2 iki 4 metų vaikui. Ir jeigu akytės skirtingos arba labai apkrautos, joms sudaromos kliūtys, visos šios funkcijos gali išsivystyti nepakankamai gerai. Jeigu yra kokia nors refrakcijos yda – trumparegystė ar toliaregystė, astigmatizmas, skirtingos akys, paslėptas ar tikras žvairumas – tokius vaikučius reikia apžiūrėti ir skirti gydymą, kad visos akių funkcijos išsivystytų tinkamai.

Tėvų klaidos

Gydytojo J. Žukausko nuomone, didžiausia tėvų klaida pirmą kartą vaiką parodyti oftalmologui tik tada, kai jis ruošiasi eiti į mokyklą.

„Tėvų, turinčių būtent tokį požiūrį, tenka sutikti neretai. Jie argumentuoja, kad jų vaikas mato gerai ir niekuo nesiskundžia. Tačiau bėda, jog mažas vaikas nežino, kad galima matyti ir kitaip. Jis niekada nematė kitaip ir mano, kad šitaip mato visi žmonės. Tėvams atrodo, kad jei vaikas gerai orientuojasi aplinkoje ir nesiskundžia, vadinasi, jis mato gerai. Tačiau gali būti toli gražu ne taip“, – teigia gydytojas.

Dar viena dažnai tėvų daroma klaida - esą akiniai, skirti jų vaikui, neduoda jokio efekto. Gydytojas J. Žukauskas pabrėžia, kad suaugusių žmonių akiniai koreguoja regėjimą iš karto, o vaikų akiniai taiso regėjimą pamažu. Vaikiški akiniai padeda vystytis vaiko akiai ir negerina jos būklės iš karto. Tėvai turėtų vaikui paaiškinti ir paskatinti, kad vaikas akinius nešiotų, nors rezultato iš karto gali ir nebūti.

Kai vaikas lanko mokyklą, jis turi lankytis pas oftalmologą kasmet, nes vaikas auga, akis keičiasi, vystosi, akinius irgi gali reikėti pakeisti. Gali akių jėgos būti nepakankamai išvystytos, jas reikia lavinti – vaiko akis kasmet reikėtų tikrinti tol, kol vaikas baigs mokyklą.

Kompiuteriai, televizorius...

Vaikai daug žiūri televizorių, anksti pradeda žaisti kompiuterinius žaidimus. Tai niekam ne paslaptis. Kiek ir ko galima leisti – amžinas klausimas tėvams. Kokia turėtų būti „norma“?

Į šį klausimą gydytojas atsako, kad civilizacija žmoniją užgriuvo tiesiog beprotišku tempu, ir šiuolaikiniai vaikai įsivaizduoja, kad jų tėvai ir seneliai neturėjo kompiuterio bei mobiliojo telefono todėl, kad neturėjo pinigų. „Kad vaikai iš viso nežiūrėtų televizoriaus, šito reikalauti turbūt būtų nerealu. Tiesiog nereikėtų leisti žiūrėti televizorių iki dvejų metų“, – pataria gydytojas.

„Prieš du dešimtmečius situacija buvo visiškai kitokia. Į klausimą, ar kompiuteris ir ilgalaikis televizoriaus žiūrėjimas kenkia vaikų akims, moksliškai pagrįstai atsakyti negalime.

Mat ši banga visuomenę, o ypač vaikus, užgriuvo palyginti neseniai ir ilgalaikiams moksliniams tyrimams atlikti dar neužtenka laiko. Mes, medikai, į tai žvelgiame remdamiesi savo patirtimi – vaikams daugėja akomodacijos sutrikimų, dažniau skundžiamasi akių nuovargiu. Sunku pasakyti, kiek kuri civilizacijos dalis kenkia akims – žinoma, ir kompiuteris, ir žinučių rašymas kenkia. Todėl pagrindinė rekomendacija – vadovautis sveiku protu“, – sako medikas.

Gydytojo patarimu, visi prietaisai, į kuriuos žiūri vaikas, turi būti gerai sureguliuoti ir nemirgėti. Kas 40 minučių, kaip ir mokykloje, reikėtų daryti pertraukas, per kurias nežiūrima į kitą kompiuterį ir neskaitoma knygų. Televizorių reikia žiūrėti 3 metrų atstumu. Žinoma, iki dvejų metų vaikams nereikėtų žiūrėti nei televizoriaus, nei kompiuterio, o nuo trejų šiais malonumais mėgautis ne ilgiau nei pusvalandį.

Trumpai apie regėjimą

Kuo anksčiau pastebimas regos nukrypimas nuo normos, tuo lengviau jis ištaisomas. Sunkios akių ligos, akių augliai bei įgimti ryškūs regos sutrikimai yra gana reti. Daugelis šių ligų – genetinės kilmės ir yra paveldimos, kai susiduria tėvų recesyviniai genai. Tokie tėvai dažniausiai patys neturi regos sutrikimų. Jei vaikas per atstumą pažįsta savo tėvus, draugus, randa žaislus, tai akivaizdu, kad jis gerai mato bent viena akimi. Jei norite įsitikinti, kad normaliai mato abiem akimis, uždenkime vaikui tai vieną, tai kitą akį. Jei uždengus akį, kuria geriau mato, vaikas pasuka galvą į šoną, kad netrukdytų uždengimas, būtina kreiptis į akių gydytoją.