Tartu žiemos stovykloje Parkinsono liga sergantiems žmonėms - naujos žinios ir patirtys

Lapkričio 17-20 d. Tartu (Estija) žiemos stovykloje Parkinsono liga sergantiems žmonėms dalyvavo Estijos, Lietuvos ir Suomijos atstovai. Lietuvai atstovavo Parkinsono ligos draugijos delegacija – vilnietis Zinas Kazėnas (vadovas), šiauliečiai Rasa Granauskienė ir Algis Orlauskas bei panevėžietė, šių eilučių autorė. Žiemos stovyklos dalyviai išklausė tris pranešimus, dalyvavo rankdarbių pamokėlėse, šeimininkų ir svečių surengtose vakaronėse bei aplankė žymias Tartu miesto vietas.

Reklama

Naujos Parkinsono ligos gydymo kryptys

Žiemos stovyklos atidarymo popietę dalyvių dėmesiui pateiktas pranešimas tema „Naujos Parkinsono ligos gydymo kryptys“, kurį skaitė Tartu universiteto neurologijos klinikos profesorė dr. Pille Taba. Profesorė papasakojo apie gydymą naujais vaistiniais preparatais, kurie dėka tyrimų neurologijos srityje išrasti per paskutinius 50 metų, paaiškino, kokios medžiagos reikalingos smegenims sergant Parkinsono liga. Prof. P. Taba patikino, kad iki šiol veiksmingiausias vaistas yra levodopa – amino rūgštis, vartojama dopamino trūkumui, susijusiam su Parkinsono liga, šalinti. Yra atrastų ir naujų preparatų, deja, ne visi jie praėjo klinikinius išbandymus. Gaila, kad ligos sustabdyti kol kas nepavyksta. Profesorė paminėjo ir chirurginį Parkinsono ligos gydymą, kuris prieinamas mažam ligonių skaičiui. Todėl naujų vaistų ieškojimas lieka pagrindiniu mokslininkų uždaviniu. Pranešėja akcentavo gerėjančias ligos diagnostikos galimybes, naujus tikslius galvos smegenų biocheminių ir struktūrinių pakitimų vaizdavimo metodus, tokius kaip radionuklidinė kompiuterinė tomografija (RKT arba SPECT), pozitronų emisijos tomografija (PET), bei tobulėjančią genetinę diagnostiką. Užbaigdama pranešimą prof. P. Taba sakė, kad visuomenė vis daugiau sužino apie ligos simptomus, todėl pas gydytojus dažniau atvyksta pacientai, kurių liga ankstyvos stadijos, o tai palengvina gydymą.

Miego sutrikimai vyresnio amžiaus žmonėms

Apie miego sutrikimus vyresnio amžiaus žmonėms papasakojo neurologė Ülle Krikmann. Neurologė akcentavo, kad vienas iš svarbiausių fiziologinių žmogaus gyvenimo procesų yra miegas. Miego metu atsistato nervinės ir kūno ląstelės. Vaikams ir jauniems žmonėms būtent miego metu vyksta augimo hormono išlaisvinimas. Miegas padeda išlaikyti atminties funkcijas, darbingumą. Būtent miego metu smegenys tvarko, analizuoja ir išsaugo informaciją, gautą žmogaus aktyvios veiklos (dienos) metu. Pasak neurologės, sapnas susideda iš dviejų skirtingų smegenų aktyvumo fazių – gilaus ir paviršutiniško miego. Būtent paviršutiniško miego fazėje žmogus sapnuoja. Suaugusiam žmogui reikia 7-8 val. miego, senstant jo užtenka 5-6 val. Neurologė Ü. Krikmann sakė, kad pagyvenę žmonės dažniau atsibunda naktį ar anksti ryte ir po to sunkiai užmiega. Dėl dažnos nemigos žmogus suserga depresija, tampa irzlus, jaučiasi pavargęs, sulėtėja reakcija. Dažniausiai žmogus pats jau negali iš šios padėties išeiti, reikalinga gydytojo pagalba.
Pranešėja patarė, kaip galima padėti sau: eiti miegoti pajutus mieguistumą, nesigulti per anksti, neversti savęs užmigti, geriau šiek tiek dar pajudėti, paskaityti, stengtis gultis tuo pačiu laiku, nemiegoti dieną, nevartoti alkoholio, nerūkyti, negerti kavos, nevalgyti prieš miegą ir naktį, miegamąjį išvėdinti ir sumažinti šviesą.

Neurodegeneracija ir senėjimas

Antrąją žiemos stovyklos dieną pranešimą tema „Neurodegeneracija ir senėjimas“ skaitė dr. Inna Rubanovič. Pranešėja sakė, kad senėjimas yra natūralus žmogaus vystymosi procesas, kuris vyksta visuose organuose ir sistemose: širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo, raumenų ir kaulų, jutimo organuose, endokrininėj, virškinimo sistemose, urologiniuose bei lytiniuose organuose. Žinoma, kad senėjimo procesas paliečia ir nervų sistemą. Dr. I. Rubanovič papasakojo apie pakitimus organizme, kurie iššaukia neurodegeneracijos procesą. Griežtai numatytais keliais elektrinių ir cheminių impulsų signalai perduodami iš centrinės sistemos į periferinę ir atgal. Senėjimas žmogų paliečia, kai periferinėj nervų sistemoj sumažėja impulsų perdavimo greitis ir nervų regeneracija, mažėja galvos smegenų dydis ir svoris, neuronų skaičius, todėl vystosi aterosklerozė. Pranešėja sakė, kad neurodegeneraciniai susirgimai sudaro didelę neurologinių susirgimų grupę, kuri su nedidelėmis išimtimis yra dar neištirta.

Menas, muzika, šokiai – papildas vaistams

Lietuvos delegacija žiemos stovykloje vadovavosi šūkiu: „Menas, muzika, šokiai – papildas vaistams“. Todėl pirmoje vakaronėje, kurios metu pasirodė mūsų delegacija, skambėjo dainos, kurias atliko straipsnio autorė, akompanavo Algis Orlauskas (klavišiniai) ir Zinas Kazėnas (klavišiniai, pučiamieji). Mūsų pasirodymas sulaukė šiltų plojimų. Renginio dalyviai domėjosi eksponuojamais talentingos odos dirbinių menininkės Rasos Granauskienės darbais bei žurnalisto, menininko Zino Kazėno abstrakčios tapybos miniatiūromis ir vaizdo klipais. Vakaronės dalyvius vaišinome lietuvišku varškės sūriu su medumi bei keturių rūšių kūčiukais, dar kitaip vadinamais šližikais. Kitos vakaronės metu, kurią surengė žiemos stovyklos šeimininkai, skambėjo muzika, vyko šokiai, karaokė ir viktorina, kurioje Lietuvos ir Estijos bendra komanda laimėjo pirmąją vietą.

Vyko ir praktiniai užsiėmimai – darėme mankštą, skirtą Parkinsono liga sergantiems žmonėms, dalyvavome rankdarbių pamokėlėse, visiems labai patiko pinti Kalėdų vainikėlį. Labai gražius vainikėlius nusipynė nemažas būrys dalyvių, tarp jų ir mūsų auksarankė Rasa.

Menų terapija padeda mums susidoroti su įvairiomis problemomis, susijusiomis su Parkinsono liga. Žiemos stovykloje Tartu dar kartą įsitikinome, kad menas, muzika, šokis – tarsi papildas vaistams.