Parkinsono ligos naštą labai palengvina pažangios technologijos

Visame pasaulyje balandžio 11-ąją minima Tarptautinė sergančiųjų Parkinsono liga diena. Parkinsono liga sergančius žmones kamuoja drebėjimas, raumenų skausmai ir spazmai, nevalingi galūnių judesiai, judesių sulėtėjimas ir kiti sutrikimai. Ši lėtinė neurodegeneracinė liga lemia vis prastėjančią savijautą ir gyvenimo kokybę. Dėl to kenčia pacientai ir jų artimieji. Lietuvoje kasmet patvirtinama daugiau nei 1,5 tūkst. naujų Parkinsono ligos atvejų.

„Nors medicinos mokslas dar neatrado būdų ir metodų, kaip visiškai užkirsti kelią Parkinsono ligai, tačiau gydant šią ligą yra pasiekta pažanga“, – sako Kauno klinikų Neurochirurgijos klinikos Funkcinės neurochirurgijos sektoriaus vadovas dr. Andrius Radžiūnas. Gydytojas atkreipia dėmesį, kad kuo anksčiau nustatoma liga, tuo daugiau galimybių valdyti jos eigą.

Iš viso Parkinsono liga Lietuvoje serga maždaug 11–12 tūkst. žmonių. Dažniausiai liga pasireiškia vyresniems negu 50 metų asmenims. Tačiau pasitaiko atvejų, kai liga užklumpa ir jaunesnius žmones. Pasaulinė statistika rodo, kad vienam iš dešimties pacientų liga prasideda nesulaukus 50 metų amžiaus.

Pagrindinis Parkinsono ligos gydymo būdas yra vaistai. Vis dėlto ilgainiui medikamentų poveikis silpsta ir gydytojams neurologams tenka ieškoti kitų išeičių. Sunkia ligos forma sergantiems pacientams gali būti taikomi šiuolaikiniai gydymo būdai – stereotaksiniai metodai, tokie kaip radiodažnuminė branduolių destrukcija, gama peilio radiochirurgija ar gilioji smegenų stimuliacija (GSS).

GSS terapiją Dr. A. Radžiūnas įvardija kaip pavyzdį, rodantį, jog neuromoduliacijos metodas yra vienas iš pažangiausių Parkinsono ligos gydymo būdų. Kauno klinikų Neurochirurgijos klinikos specialistų komanda GSS procedūras sėkmingai atlieka jau vienuolika metų. Iki šiol Lietuvoje GSS procedūros yra atliktos maždaug 180 pacientų.

Paprastai GSS chirurginės procedūros metu pacientui implantuojama po vieną elektrodą abiejose smegenų pusėse bei neurostimuliatorius krūtinės srityje. Įranga visą parą siunčia elektrinius impulsus į smegenų sritį, kuri kontroliuoja judėjimą. Šie impulsai efektyviai slopina Parkinsono ligos simptomus. Elektrinę stimuliaciją galima reguliuoti, atsižvelgiant į individualaus paciento būklę. Be to, terapija gali padėti sumažinti vartojamų vaistų kiekį. Anot neurologų, šis metodas kokybiškai pakeičia pacientų, sergančių Parkinsono liga, gydymo strategiją.

Būklės gerėjimą pacientai pradeda jausti po procedūros praėjus kelioms savaitėms – palengvėja tiek jų pačių, tiek artimųjų gyvenimas. Su minimalia priežiūra GSS terapija veikia taip, kad sunkiai sergantys pacientai sugeba pakilti iš lovos, apsirengti, valgyti ir užsiimti kita kasdiene veikla. Motorinės funkcijos pažanga išlieka akivaizdi ir praėjus 10 metų po implantacijos.

GSS yra pagrindinė judėjimo sutrikimų terapija ir yra įtraukta į Europos neurologinių draugijų federacijos (EFNS) gaires. Dažniausiai procedūra atliekama pacientams, kuriems liga diagnozuota daugiau nei 5 metus ir kurių medikamentinis gydymas nebeteikia tokių rezultatų kaip anksčiau. GSS procedūras finansuoja Valstybinė ligonių kasa.

Neurologai atkreipia dėmesį, kad Parkinsono liga yra antra labiausiai pasaulyje paplitusi lėtinė neurodegeneracinė liga po Alzheimerio ligos. Tiksli Parkinsono ligos priežastis vis dar nežinoma.