Riebalų moterims ir vyrams reikia nevienodai

Šiandien jau niekam nekyla noras prieštarauti išgirdus teiginį, jog mūsų gera savijauta priklauso nuo subalansuotos mitybos ir produktų maistinės vertės. Nors žmonių mitybos įpročiai ir poveikis organizmui priklauso nuo vartojamo maisto įvairovės, tačiau gali skirtis, atsižvelgiant į lytį. Puikus pavyzdys šioje situacijoje yra riebalai, kurių poreikis vyrams ir moterims yra nevienodas.

Reklama

Gydytoja dietologė Lina Viniarskaitė primena, kad moters ir vyro mitybos ypatumai pagrįsti skirtingu energijos poreikiu. Natūralu, kad vyrai dėl aktyvesnio gyvenimo būdo, didesnio ūgio, kūno svorio bei raumenų kiekio sunaudoja daugiau energijos nei moterys, todėl jiems yra būtinas didesnis maisto medžiagų kiekis. Vis dėlto, mityba turėtų būti derinama atsižvelgiant į kiekvieno žmogaus individualias savybes ir poreikius. Nors pagrindinė žmogaus organizmo varomoji jėga yra angliavandeniai, riebalai taip pat teikia mums daug energijos, ypač tuomet, kai angliavandeniai jau išeikvoti ir/arba nėra galimybės greitai papildyti jų atsargų. Valgant maistą, kuriame yra daug riebalų, labai svarbus sočiųjų ir nesočiųjų riebalų tarpusavio santykis.

Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja vartoti tokius maisto produktus, kad iš riebalų susidarytų ne daugiau kaip 30% paros maisto davinio energijos. Iš sočiųjų riebalų rūgščių turėtų būti gaunama ne daugiau kaip 10% energijos, o iš polinesočiųjų riebalų rūgščių – apie 6–10% energijos (iš omega-3 polinesočiųjų riebalų rūgščių – 1–2%, iš omega-6 polinesočiųjų riebalų rūgščių – 5-8%). Likęs energijos kiekis turėtų būti gaunamas iš mononesočiųjų riebalų rūgščių.

Specialistai atkreipia dėmesį, kad sotieji riebalai gali sukelti širdies ir kraujagyslių ligas, todėl pataria juos keisti nesočiaisiais. Pastaruoju metu atlikti tyrimai atskleidė, kad lietuviai vartoja per daug mėsos, gyvulinės kilmės produktų, tai reiškia ir sočiųjų riebalų rūgščių. Specialistai rekomenduoja daugiau vartoti augalinės kilmės maisto produktų, tame tarpe ir šios kilmės riebalų. Gamindami patiekalus ar gardindami salotas, košes ir kitus patiekalus dažniau turėtume rinktis augalinius aliejus vietoje gyvulinių riebalų.

Daug mononesočiųjų riebalų rūgščių yra alyvų ir rapsų aliejuose. Šios riebalų rūgštys nedidina cholesterolio koncentracijos kraujyje. Sočiąsias riebalų rūgštis pakeitus nesočiosiomis, mažėja cholesterolio koncentracija mažo tankio lipoproteinuose, skatinančiuose aterosklerozės vystymąsi, ir didėja cholesterolio koncentracija didelio tankio lipoproteinuose, stabdančiuose aterosklerozės vystymąsi. Todėl mononesočiosios riebalų rūgštys vertingos išeminės širdies ligos profilaktikai.

Lina Viniarskaitė apgailestauja, kad rapsų aliejus Lietuvoje yra nepelnytai pamirštas. „Geriausias būdas užtikrinti didžiausią naudingų maisto medžiagų kiekį racione - vartoti įvairių rūšių augalinius aliejus“, - įsitikinusi gydytoja dietologė.

Kauno Technologijos universiteto Maisto produktų katedros docentė Dainora Gruzdienė teigia, kad rapsų aliejus turi geriausiai subalansuotą riebalinių rūgščių sudėtį. „Gyvybiškai svarbios, nepakeičiamos polinesočios riebalų rūgštys žmogaus organizme nesintetinamos, jos turi būti gaunamos su maistu. Rapsų aliejaus sudėtyje yra nemažai šių polinesočiųjų riebalų rūgščių, o ypač α-linoleno rūgšties (8-12%)“, - teigia KTU docentė. „Mūsų, „šiauriečių“, mitybos įpročiai skiriasi nuo „pietiečių“, atitinkamai mes vartojamemažiau kai kurių maisto produktų, ypač žuvies. Todėl rapsų aliejus iš dalies kompensuoja šias vertingas polinesočiąsias rūgštis“, - tvirtina D. Gruzdienė.

Rapsų aliejus ne tik suteikia energijos, bet ir mažina cholesterolio kiekį organizme, gerina medžiagų apykaitą bei vitaminų įsisavinimą, didina organizmo atsparumą neigiamiems išorinės aplinkos veiksniams.Nepriklausomai nuo lyties ar gyvenimo būdo, riebalai išlieka viena svarbiausių mūsų mitybos dalių, kuri prisideda prie sėkmingo organizmo funkcionavimo proceso.

Snieguolė Matonienė