Reforma Klaipėdoje - tvoros dar negriūva(8)

Ligoninių tinklo pertvarka uostamiestyje nejuda iš aklavietės. Pusantrų metų Klaipėdos miesto savivaldybė ir Sveikatos apsaugos ministerija nesusitaria, kas turi tapti naujuoju dviejų sujungtų ligoninių šeimininku. Klaipėdos universitetinė ligoninė pavaldi miesto Tarybai, Klaipėdos jūrininkų ligoninė – ministerijai. Ši siekia savo globon priimti ir kaimyninę įstaigą, tačiau miesto politikai su tuo nesutinka. Šiandien Klaipėdoje viešėjęs sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys sukvietė prie bendro stalo uostamiesčio valdžią. Po daugiau nei valandą trukusios aršios diskusijos už uždarų durų paaiškėjo, kad nė viena pusė nelinkusi nusileisti.

Reklama

Laukia palankaus sprendimo

Rytą ministras lankėsi Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje, Klaipėdos jūrininkų, Klaipėdos universitetinėje bei Klaipėdos tuberkuliozės ligoninėse. Jis domėjosi, kaip šios naudoja Valstybės investicijų programos lėšas ir kam jų dar trūksta.

Šiuo metu rengiamasi skirstyti lėšas kitiems metams, tad, anot ministro, pats laikas pamatyti, kaip įgyvendami projektai ir koks yra lėšų poreikis.

Daugiau emocijų šiandien Savivaldybėje sukėlė diskusija dėl jau kurį laiką Klaipėdoje iš vietos nejudančios sveikatos priežiūros įstaigų tinklo pertvarkos.

„Paprašiau, kad Savivaldybė grįžtų prie klausimo dėl Klaipėdos universitetinės ligoninės steigėjo teisių perdavimo ministerijai svarstymo, kad peržiūrėtų anksčiau priimtą sprendimą. Kai jis bus priimtas, tada darysim kitus žingsnius. Jeigu jis nebus priimtas, aišku, kad situacija liks tokia, kokia yra – ligoninės liks savarankiškos“, - po susitikimo su miesto politikais sakė ministras.

Išeitį galima rasti

R.Šukys tikino, jog nėra galimybės palikti du bendro junginio steigėjus – Savivaldybę ir ministeriją. Dėl to reikėtų keisti įstatymus. „Manau, kad Seime nebūtų pritarta tokiam siūlymui, nes tai būtų išimtis Klaipėdai“, - aiškino R.Šukys.

Tačiau Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas įsitikinęs, kad išeitį galima rasti ir dviejų steigėjų varianto nederėtų atmesti kaip neįmanomo. Visiškai neatmesta ir galimybė abi įstaigas perimti į Savivaldybės globą.

„Savivaldybė tikrai neatsisakytų priglausti Jūrininkų ligoninės ir suteikti jai visokeriopą paramą. Jeigu Taryba taip nuspręs, ministerija žadėjo irgi svarstyti šią galimybę. Tačiau koks būtų jos atsakymas, man sunku prognozuoti. Visi šie klausimai neturėtų būti siejami nei su personalijomis, nei su Valstybės investicijų programos lėšų nukreipimu tam tikroms įstaigoms. Ar to bus laikomasi, parodys ateitis“, - kalbėjo V.Grubliauskas.

Dubliuoti paslaugas per brangu

R.Šukys vardijo argumentus, kodėl jungti dvi greta esančias ligonines reikalinga.

„Norėdamos teikti tretinio lygio paslaugas, Savivaldybės pavaldumo įstaigos turi gauti ministerijos leidimą, jis suteikiamas tik su sąlyga, jei tokių paslaugų regione trūksta arba jeigu jų neteikia kitos valstybės pavaldumo įstaigos, o jų Klaipėdoje yra dvi – Respublikinė Klaipėdos ligoninė ir Jūrininkų ligoninė. Vadinasi perspektyvos vystyti paslaugas ir didinti apimtį Savivaldybės pavaldumo įstaigai būtų ribotos. Kiekvienu atveju tektų atlikti formalias procedūras. Universiteto medicinos centro idėjos, matyt, reikėtų atsisakyti ilgam, nes įstatymas numato, kad jo steigėju gali būti tik universitetas ir valstybė“, - dėstė ministras.

Jis pateikė ir šios dienos pavyzdį, kuris rodo, kad dviejų ligoninių jungimas yra būtinas siekiant racionaliai naudoti valstybės lėšas. Šiuo metu Klaipėdos jūrininkų ligoninėje baigiama įrengti moderni sterilizacinė, kuriai skirta 3,5 mln. litų iš Valstybės investicijų programos. Klaipėdos universitetinė ligoninė taip pat prašo lėšų naujausiai sterilizacinei įrangai.

„Tos lėšos galėtų būti panaudotos pacientų gydymui, kokybei gerinti, specialistams į įstaigą pritraukti, didinti atlyginimams, užuot dubliavus paslaugas, pirkus vienodą įrangą, kai ligonines skiria tik tvora“, - sakė R.Šukys.

Rugsėjo pabaigoje Klaipėdos miesto savivaldybės taryba dar kartą spręs, ar atiduoti Klaipėdos universitetinės ligoninės steigėjo teises ministerijai. Meras nesiryžo prognozuoti, koks bus naujosios kadencijos politikų verdiktas, tačiau spėjo, jog sprendimas greičiausiai liks toks, kokį praėjusį pavasarį priėmė ankstesnės sudėties Taryba. Ji nesutiko atsisakyti steigėjo teisių. Posėdyje žada dalyvauti ir pats ministras.

Įstrigo pusiaukelėje

Primename, jog vykdant Vyriausybės patvirtintą nutarimą „Dėl sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų restruktūrizavimo trečiojo etapo programos patvirtinimo“ prie Klaipėdos jūrininkų ligoninės prijungta Švėkšnos psichiatrijos ligoninė, prie Respublikinės Klaipėdos ligoninės prijungta Klaipėdos tuberkuliozės ligoninė bei Klaipėdos psichiatrijos ligoninė. Šis nutarimas numatė, jog į šį junginį bus įtraukta ir Klaipėdos vaikų ligoninė, o bendra įstaiga taps pavaldi Klaipėdos miesto savivaldybei. Tačiau šis sprendimas įgyvendintas tik iš dalies. Nuo praėjusio pavasario Respublikinės Klaipėdos ligoninės steigėja - Sveikatos apsaugos ministerija.

Vyriausybės nutarimas taip pat numato sujungti Klaipėdos universitetinę bei Klaipėdos jūrininkų ligoninę. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba praėjusių metų gegužės 27 dienos sprendimu pritarė tam, tačiau atsisakė sutikti su ministerijos raginimu perduoti Klaipėdos universitetinės ligoninės steigėjo teises ministerijai. Tokią poziciją taryba jau buvo išreiškusi 2009 metų gruodžio 29 dienos sprendimu. Šį sprendimą tuometis meras Rimantas Taraškevičius pateikė Seimui, Vyriausybei, Sveikatos apsaugos ministerijai, Lietuvos savivaldybių asociacijai. Neatiduoti įstaigos į ministerijos rankas savivaldybės prašė ir beveik 2 tūkst. KUL darbuotojų.

Diskutavo forume

Po gegužės 27-osios sprendimo Savivaldybė nesulaukė jokios oficialios SAM reakcijos ir tolimesnių žingsnių įgyvendinant Vyriausybės nutarimą.

R.Taraškevičius tada pripažino, jog reforma atsidūrė aklavietėje, tad pernai lapkričio 26 dieną Savivaldybėje inicijavo atvirą forumą-diskusiją „Sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimas Klaipėdoje: ar yra sprendimas, kuris tenkintų visus?“

Renginyje dalyvavo Klaipėdos miesto savivaldybės, Klaipėdos universiteto atstovai, miesto sveikatos priežiūros įstaigų vadovai,  pacientų organizacijų atstovai, Seimo nariai, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto atstovai. Diskusijos metu buvo aptartas pernai sausį Vakarų Lietuvos medikų ir pacientų iniciatyvinės grupės siūlymas Klaipėdoje įkurti trečiąją šalyje universiteto ligoninę,  pristatyta sveikatos paslaugų teikimo Vakarų Lietuvoje vizija bei konkretūs pasiūlymai, kaip pagerinti sveikatos priežiūros įstaigų valdymą ir paslaugų teikimą Vakarų Lietuvos regiono pacientams.

Eglė Petkutė