Medikai įplieskė diskusiją: kiek ligonių kasos gydymo įstaigai sumokės už jūsų vizitą? (1)

Feisbuke kilo aštri diskusija apie tai, kiek ligonių kasos sumoka už jūsų vizitą pas gydytoją medicinos įstaigai ir kiek iš tos sumos lieka gydytojui ir slaugytojui. Vis dėlto Valstybinės ligonių kasos atstovai tikina, kad tokie skaičiavimai neatspindi esamos tvarkos. Kokia ji?

Reklama

Tekstas, įplieskęs diskusijas

Diskusijas feisbuko medikų grupėje įplieskė šis sveikatos apsaugos darbuotojos R.K. įrašas (tekstas Valstybinės ligonių kasos, o R. K. pastabos – kursyvu):

„Valstybinė ligonių kasa skelbia: jei esate apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, už jūsų gydymą moka ligonių kasos. Apdraustiesiems būtina žinoti, kiek yra sumokama gydymo įstaigoms už suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Taigi metinė suma, skirta odontologiniam gydymui vienam gyventojui nuo 18 metų ir vyresniam -11,35 Eur, nepriklausomai nuo vizitų skaičiaus, kitaip tariant, kas mėnesį ligonių kasa gydymo įstaigai perves po 0,95 Eur.

Šiai amžiaus grupei gydantis dantis gali tekti mokėti už plombines ar kitas odontologines medžiagas, vaistus, vienkartines priemones. Išimtis taikoma moksleiviams, besimokantiems dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose, profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, kol jiems sukanka 24 metai, bei socialiai remtiniems asmenims (jiems būtina pateikti gyvenamosios vietos savivaldybės socialinės paramos skyriaus pažymą). Jiems mokėti už dantims gydyti sunaudotas medžiagas ir vienkartines priemones nereikia. Apdraustiesiems būtina žinoti, kad pateikta socialinės paramos skyriaus pažyma nėra valiuta ir valstybė nei savivaldybė niekaip nedengia šių išimtinių asmenų gydymui išnaudotų odontologinių medžiagų kainos, todėl už tai sumoka pati gydymo įstaiga.

2. Valstybinė ligonių kasa skelbia, kad sunegalavus pirmiausia pagalbos kreipiamės į savo šeimos gydytoją. Skelbiama, kadpacientas, kreipdamasis į šeimos gydytoją įstaigoje, kurioje yra prisirašęs, už šeimos gydytojo suteiktas profilaktikos ir gydymo paslaugas mokėti neturi. Apdraustiesiems būtina žinoti, kiek yra sumokama gydymo įstaigoms už suteiktą valstybės laiduojamą medicininę pagalbą bei iš PSDF finansuojamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Taigi, už šeimos gydytojo suteiktas profilaktikos ir gydymo paslaugas gyventojams nuo 18 iki 49 m per metus skiriama 22,76 Eur, nepriklausomai nuo vizitų skaičiaus, kitaip sakant 1,90 Eur mėnesiui. Esant reikalui, iš šios sumos šeimos gydytojas turi paskirti ir atlikti neribotą kiekį kartų vienam pacientui laboratorinius tyrimus. Pažymėtina, kad iš šios mėnesinės 1,90 Eur sumos kiekvieną mėnesį gydymo įstaiga sumoka apie 0,07 Eur kitai gydymo įstaigai už jūsų teisę gauti šeimos gydytojo paslaugas įstaigos nedarbo metu. Valstybinės ligonių kasos duomenimis, kiekvienas žmogus per metus apsilanko pas šeimos gydytoją vidutiniškai 5-6 kartus.

3. Visi apdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu gali pasirinkti ir registruotis pasirinktame psichikos sveikatos centre ir gauti pirminės psichikos sveikatos paslaugas nemokamai, skelbia Valstybinė ligonių kasa. Apdraustiesiems būtina žinoti, kiek yra sumokama gydymo įstaigoms už suteiktas pirminės psichikos sveikatos priežiūros paslaugas. Taigi metinė suma skiriama už vieną gyventoją yra 3,97 Eur.

Metinę paciento sumą – 22,76 Eur padalinus iš statistinių penkių metinių paciento apsilankymų – 4,55 Eur."

R.Valatka: „Paskaičiuokit, kiek už jūsų vizitą pas gydytoją bus sumokėta gydymo įstaigai“

Reaguodamas į šiuos skaičiavimus apžvalgininkas Rimvydas Valatka teigė, kad tai verta išmokti kaip poterius prieš einant pas gydytoją. „Nuramina nervus. Ypač tiems, kurie, atėję pas gydytoją iškart ima ūbauti, kad jūs davėte Hipokrato priesaiką (apie kurią nieko neraukia), aš moku mokesčius, man priklauso, kokia čia pas jus tvarka, kad reikėjo laukti dvi savaites, ir aš skųsiuosi ministerijai, ir, pamatysit, tuoj čia bus žiniasklaida“, – savo feisbuko profilyje rašė R.Valatka.

Jis priduria, kad viso teksto skaityti nebūtina – esą užteks perskaityti tuos sakinius, kur yra skaičiai, kiek ligonių kasos sumokės už jūsų vizitą pas gydytoją gydymo įstaigai.

„Na, ir dar primeskit, kiek iš tos sumos liks gydytojui ir slaugytojai“, – ragino jis. Po šiuo komentaro netrukus vienas iš komentatorių antrindamas apžvalgininkui sureagavo, kad ir „arkliui aišku, kad tokia sistema „išsilaiko“ dėl pigios darbo jėgos – gydytojų, slaugytojų ir kitų. Pabandykite odontologo ką nors „paplombuoti“ už 1,9 euro“.

VLK: tokie skaičiavimai neatspindi esamos tvarkos

Valstybinė ligonių kasa (VLK), paklausta, kodėl sveikatos priežiūros įstaigoms apmokamos paslaugos tokios mažos ir ar ne čia slypi mažų medikų atlyginimų paslaptis, atsako, kad Sveikatos draudimo įstatyme nustatyta, kokios sveikatos priežiūros paslaugos (ir kita, pvz., kompensuojamieji vaistai, priemonės ir t.t.) gali būti apmokamos PSDF lėšomis (9 straipsnis); taip pat nustatyta, kad apmokama vadovaujantis sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų PSDF lėšomis, bazinių kainų nustatymo tvarka (25 straipsnis) bei įtvirtinta, kad „apdraustųjų asmens sveikatos priežiūros išlaidos apmokamos vadovaujantis teritorinės ligonių kasos ir sveikatos priežiūros įstaigos sutartimis“ (26 straipsnis). Tai esą reiškia, kad teritorinės ligonių kasos sudaro sutartis su sveikatos priežiūros įstaigomis ir šiose sutartyse nustatytu laiku bei tvarka apmoka joms už suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas, išduotus vaistus, medicinos pagalbos priemones ir kt.

„Taigi ligonių kasos moka gydymo įstaigoms, sudariusioms sutartis, bazinėmis kainomis, patvirtintomis Sveikatos apsaugos ministro įsakymu (jas galite rasti čia). Mokama kas mėnesį, pagal gydymo įstaigų pateiktus duomenis, vadovaujantis sutartimi ir gydymo įstaigoms žinomomis kainomis“, – aiškina VLK.

Tačiau esą ne visi gyventojai yra susipažinę su Lietuvoje nustatytos valstybės laiduojamos medicinos pagalbos apmokėjimu: „Taip pat ir jūsų laiške cituojama autorė komentuoja pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros apmokėjimą ir pateikia savo skaičiavimus, kurie neatspindi esamos tvarkos“. Kaip apmokama pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūra? Pirminė sveikatos priežiūra – tai šeimos gydytojo paslaugos poliklinikoje ar šeimos medicinos centre, kur neteikiamos stacionaro (ligoninės), taip pat pirminės ambulatorinės odontologinės ir pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugos.

Mokama nustatytomis bazėmis kainomis

Portalui VLMEDICINA.LT atsiųstame VLK atsakyme teigiama, kad sudariusioms sutartis su ligonių kasomis pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigoms mokama Lietuvoje galiojančia teisės aktais nustatyta tvarka:

1. Už gydymo įstaigoje prirašytus gyventojus mokamas vadinamasis metinis mokestis. PSDF lėšomis gydymo įstaigai sumokama už visus prirašytus gyventojus, nepriklausomai nuo to, ar jie lankosi, ar nesilanko gydymo įstaigoje. Mokama nustatytomis bazinėmis kainomis, pagal amžiaus grupes: gyventojų iki 1 m. 110,90 Eur; gyventojų nuo 1 iki 4 m. 63,41 Eur; gyventojų nuo 5 iki 6 m. 48,57 Eur; gyventojų nuo 7 iki 17 m. 32,39 Eur; gyventojų nuo 18 iki 49 m. 22,76 Eur; gyventojų nuo 50 iki 65 m. SP 35,94 Eur; 65 m. ir vyresnių gyventojų PAASP 41,78 Eur. Be to, papildoma priemoka (13,66 Eur) mokama už prirašytus kaimo ir miesto gyventojus (kai gyventojų skaičius neviršija 4 tūkst.). Tai reiškia, kad PSDF lėšomis sumokama už visus prirašytus gyventojus, nepriklausomai nuo to, ar jie lankosi, ar nesilanko gydymo įstaigoje.

2. Atskirai mokama už suteiktas skatinamąsias paslaugas, pvz.: fiziologinio nėštumo priežiūrą, ankstyvąją piktybinių navikų diagnostiką, moksleivių paruošimą mokyklai, neįgaliųjų sveikatos priežiūrą, slaugos personalo procedūras namuose ir kt. (nustatytais baziniais įkainiais už paslaugą). Ši apmokėjimo dalis priklauso nuo prisirašiusiems prie gydymo įstaigos gyventojams suteiktų skatinamųjų paslaugų kiekio, prisirašiusiųjų amžiaus grupių, neįgaliųjų pacientų skaičiaus ir kt.

3. Taip pat papildomai mokama ir už pirminės sveikatos priežiūros gerus darbo rezultatus, kurie yra nustatomi (apskaičiuojami) kartą per pusmetį, atsižvelgiant į įvairius rodiklius (darbo intensyvumo, prevencinių programų vykdymo, vaikų profilaktinių tikrinimų ir kt.). Tai reiškia, kad gerų rodiklių pasiekianti gydymo įstaiga gauna papildomai PSDF lėšų.

„Atsižvelgiant į tai, kaip Lietuvoje apmokama už pirminę sveikatos priežiūrą, darytina išvada, kad jūsų cituojami „skaičiavimai“ netaikytini pirminei priežiūrai“, – apibendrina VLK. Tiesa, užsienio institucijų tyrimuose neretai pažymima, kad Lietuvoje sveikatos priežiūrai skiriama gerokai mažiau viešųjų lėšų negu kitose Europos šalyse. Pavyzdžiui, leidinyje „Lietuva. Šalies sveikatos profilis 2017“ teigiama, kad „Lietuvoje sveikatos priežiūros išlaidos vienam gyventojui (1 406 Eur) sudaro pusę ES vidurkio (2 797 EUR). Vertinant kaip BVP dalį, sveikatos priežiūros išlaidos padidėjo nuo 5,6 proc. 2005 m. iki 6,5 proc. 2015 m., bet šis rodiklis tebėra šeštas nuo galo ES.“

„Atkreipiame dėmesį, kad kiekvienais metais didėjant PSDF biudžetui didėja ir bazinės sveikatos priežiūros paslaugų kainos, tačiau ne taip sparčiai, kaip reikėtų norint pasiekti ES vidurkį“, – sako VLK.

Pačios gydymo įstaigos turi patvirtinti aiškią mokamų paslaugų teikimo tvarką

Minėtoje diskusijoje nuskambėjo pasiūlymas apmokestinti vizitus pas gydytoją ir įvesti teisės aktais tyrimų (nemokamų) limitus. Tai esą padėtų kovoti su pacientais, kurie vis reikalauja siuntimų, tyrimų (dažniausiai būtent nemokamų), nors jau viskas atlikta daug kartų, kitaip tariant su tokiais, kurie naudoja ir taip ribotus resursus, trukdo kitiems pacientams, vagia laiką, kurį gydytojas galėtų skirti kitiems. Į tokį pasiūlymą reaguodama VLK teigia, kad, kaip jau minėta, gydymo įstaigoms sumokama PSDF lėšomis nustatytomis bazinėmis kainomis pagal sudarytas sutartis. Jei paslauga apmokama PSDF lėšomis, iš apdrausto privalomuoju sveikatos draudimu paciento negali būti reikalaujama už ją mokėti antrąkart.

„Tiesa, gydymo įstaigos (ir viešosios, ir privačios) teikia ne ir PSDF lėšomis apmokamas, bet ir mokamas paslaugas. Pavyzdžiui, procedūros, kurios tiesiogiai nesusijusios su ligų ar susirgimų gydymu ir nėra kompensuojamos PSDF biudžeto lėšomis, yra mokamos, o jų sąrašą, už kurias jų gavėjai privalo sumokėti, tvirtina sveikatos apsaugos ministras. Į jį įtraukta akupunktūra bei manualinė terapija, sveikatos tikrinimas vykstant į užsienį, įsigyjant civilinį ginklą, norint gauti vairuotojų ir aviatorių mėgėjų pažymėjimą, papildoma individuali ligonio priežiūra ir slauga, nėštumo nutraukimas, kosmetinės chirurgijos operacijos ir kosmetologijos procedūras, dantų implantavimas ir kitos paslaugos. Pačios gydymo įstaigos turi patvirtinti aiškią mokamų paslaugų teikimo tvarką ir suteikti galimybę su ja susipažinti pacientams“, – teigia VLK.

Esą, jei apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu pacientai, turintys teisę į nemokamas sveikatos priežiūros paslaugas, jas pasirenka savo nuožiūra be gydytojo rekomendacijos, šių tyrimų, procedūrų ar kt. faktinę kainą apmoka patys. „Tais atvejais paciento pasirinkimas turi būti motyvuotas ir konkrečiai įvardytas (dokumentuose įrašant, kokie tyrimai pasirinkti), patvirtintas paciento ir gydytojo parašais medicininiuose dokumentuose. Už paslaugą sumokama gydymo įstaigos kasoje, pacientui išduodamas kasos kvitas“, – sako VLK.

Tokiu atveju, jei pacientas savo iniciatyva pasirenka brangiau kainuojančias paslaugas, jis gydymo įstaigos kasoje sumoka jų faktinių ir bazinių kainų skirtumą. Pažymėtina, kad minėtame leidinyje „Lietuva. Šalies sveikatos profilis 2017“ teigiama kad „apie 32 proc. sveikatos priežiūros išlaidų padengiama mokėjimais savo lėšomis, palyginti su 15 proc. ES vidurkiu“.

ES šalys esą siekia, kad valstybės nustatyta sveikatos priežiūra būtų užtikrinama taip, kad apsidraudusiems gyventojams reikėtų primokėti kuo mažiau, kad mažas pajamas gyventojai būtų apsaugoti ir turėtų galimybes gydytis be priemokų, o dideli papildomi mokėjimai vertinami kaip sveikatos priežiūros sistemos trūkumas.

Šįmet 1,196 mlrd. eurų skirta asmens sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti

VLK primena, kad PSDF biudžetas kasmet tvirtinamas įstatymu Seime (pvz., patvirtintas 2018 m. PSDF biudžetas siekia 1,764 mlrd. eurų ). Kasmet PSDF biudžete numatoma, kokioms reikmėms gali būti naudojamos šios lėšos, o didžiausia PSDF biudžeto dalis yra skiriama asmens sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti (t. y., atitenka gydymo įstaigos už suteiktas paslaugas). Pvz., 2018 m. net 1,196 mlrd. eurų skirta asmens sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti. Ligonių kasos disponuoja tik PSDF lėšomis, tad kasmet didėjant PSDF biudžetui didėja ir apmokėjimas.

SAM: „Tai įstatymais nustatyti mokesčiai“

Sveikatos apsaugos ministerijos atsakyme teigiama, kad draudėjų ir apdraustųjų privalomojo sveikatos draudimo įmokos sudaro didžiąją PSDF biudžeto pajamų dalį. „Tai įstatymais nustatyti mokesčiai, ir nuo to, kiek mes sumokame, taip pat – kaip sąžiningai mes sumokame mokesčius, priklauso, kiek pinigų patenka į PSDF biudžetą“, – aiškina SAM. Kitas PSDF biudžeto pajamų šaltinis – Lietuvos valstybės biudžeto įmokos už apdraustuosius, draudžiamus valstybės lėšomis (tai – socialiai jautrios grupės, iš viso apie 1,5 mln. asmenų). Ši suma priklauso nuo užpraeitų metų keturių ketvirčių vidutinio mėnesio brutto darbo užmokesčio vidurkio. Beveik visi kiti PSDF biudžeto pajamų šaltiniai, pasak SAM, taip pat tiesiogiai priklauso nuo šalies ekonomikos lygio ir žmonių pasiryžimo sąžiningai mokėti mokesčius, atsisakyti atlyginimo vokeliuose.