Lietuva turi aktyviau mažinti oro taršą

 Neseniai Europos Parlamentas patvirtino atnaujintą oro taršos direktyvą. Nors ją įgyvendinti gali nemažai kainuoti, ji iš esmės apsaugos žmonių sveikatą. Apie tai kalbėta ekspertų ir visuomenės diskusijoje, kurią surengė Europos Parlamento Informacijos biuras Lietuvoje.

Reklama

Direktyva apribojo leistiną 1–50 megavatų (MW) galios katilinių, šiluminių elektrinių ir panašių kurą deginančių įrenginių taršą. Naujai statomi įrenginiai turės atitikti šias normas nuo 2018 m., galingesni negu 5 MW esami įrenginiai – nuo 2025 m., o esami 1–5 MW galios įrenginiai – nuo 2030 m.

„Oro tarša yra viena svarbiausių problemų. Vidutinio dydžio katilinės dažnai būna prie gyvenamųjų rajonų, šalia ligoninių, mokyklų. Tai vietos, kuriose būname kasdien, todėl tai turi didelę įtaką mūsų sveikatai“, – pažymėjo Aplinkos ministerijos vyr. specialistas Eugenijus Leonavičius. „Kai kalbame apie kelius, nebekyla klausimų, kodėl turime įrengti saugumo saleles ir kitas saugos priemones, o kai kalbame apie aplinkos taršą, supratimo dar trūksta, kad žmonės sutiktų mokėti už taršos mažinimo priemones“, – pridūrė kalbėtojas.

„Triukšmas ir oro tarša yra didžiausią įtaką sveikatai darantys veiksniai, todėl jų žalą svarbu mažinti pirmiausia“, – pažymėjo Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė Rita Sketerskienė. Ji ragino atsižvelgti į didžiulius valstybių patiriamus nuostolius dėl oro taršos. „PSO duomenimis, pernai 7 mln. mirčių pasaulyje buvo susijusios su oro tarša“, – pridūrė kalbėtoja, informavusi, kad oro užterštumas dažnai sąlygoja išeminę širdies ligą, insultą, lėtinę obstrukcinę plaučių ligą, plaučių ir šlapimo pūslės vėžį bei ūmias kvėpavimo takų ligas. 2010 m. Lietuvos nuostoliai dėl su ja susijusių ligų ir mirčių siekė 9,8 proc. BVP, o štai Norvegijoje ar Švedijoje šie kaštai nesiekė net 1 proc. BVP.

Pasak Kauno technologijos universiteto docento Kęstučio Buinevičiaus, Europos Parlamento priimta direktyva „iš esmės keičia energetikos situaciją“ Lietuvoje, nes daugelis katilinių nebeatitiks jos reikalavimų.  „Reikės įdėti daug pastangų ir lėšų jai įdiegti. Teks daugiau mokėti už šilumą ar skirti dalį struktūrinių fondų“, – pažymėjo ekspertas. Pasak jo, iki šiol „visi politikai žiūrėjo, kad nebūtų didelių šilumos kainų“, todėl beveik nebuvo investuojama į katilinių atnaujinimą.

K. Buinevičiaus vertinimu, įgyvendinti direktyvos reikalavimus Lietuvoje kainuos iki 247 mln. eurų. „Investicijų poreikis galėtų sumažėti, jei seni katilai būtų keičiami naujais, gamtosaugos priemonės būtų pradėtos gaminti Lietuvoje, taip pat jei daugiau degintume biokuro ir mažiau naudotume skystojo kuro“, – teigė mokslininkas. Tuomet, pasak jo, pakaktų 150 mln. eurų.

„Kad našta negultų tik ant gyventojų, būtina skirti paramą ekologines priemones diegiančioms įmonėms“, – pridūrė mokslininkas. Jis ragino pirmiausia apsaugoti pažeidžiamiausius gyventojus ir taip išvengti situacijos, kai gyventojai būtų skatinami atsijungti nuo centrinio šildymo.

Savo ruožtu Seimo narys Linas Balsys pasidžiaugė, jog direktyvoje atsižvelgta į jau padarytas investicijas esamose katilinėse, taigi palikta pakankamai laiko įgyvendinti jos reikalavimus. „Naujų katilinių tikriausiai ir taip daug Lietuvoje nestatysime“, – pridūrė politikas.

Energetikos konsultanto Dr. Valdo Lukoševičiaus skaičiavimu, Lietuvoje katilinių yra per daug, o jų galia kone triskart viršija poreikius. „Tikrai ne į viską verta investuoti – dalis katilinių galėtų būti iki direktyvos įsigaliojimo apskritai demontuotos“, – pažymėjo kalbėtojas. Jis ragino pirmiausia „sutvarkyti energijos gamybos infrastruktūrą, o tik tada galvoti apie investicijas“. Kalbėtojas siūlė atsisakyti rezervinių, mazutą deginančių, įrenginių ir jiems privalomo kuro atsargų, nes „energetikos situacija iš esmės pasikeitė“ – šiandien esame saugesni, turėdami Klaipėdos suskystintų dujų terminalą, naujus vamzdynus bei dideles biokuro atsargas.

Pasak Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos atstovės Viktorijos Sankauskaitės, Lietuvoje „aplinkosauga ir energetika nesusišneka jau gerą dešimtmetį“. Pavyzdžiui, dabartinėje aplinkosaugos strategijoje kalbama tik apie šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakas, o kitų teršalų mažinimas į ją neįtrauktas.

„Nauja strategija ruošiama, tačiau ar šiemet ji spės patekti į Seimą, labai abejoju“, – pridūrė prelegentė. Ji taip pat ragino atnaujinti nacionalinę energetikos strategiją bei šilumos ūkio plėtros programą, kad būtų įgyvendinti ES reikalavimai ir iš esmės pagerėtų oro kokybė.