Kodėl po dviejų valandų diskusijos apie korupciją neištvėrė jaunieji gydytojai?

Praėjusios savaitės pabaigoje Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) sukvietė medikus, pacientų ir gydytojų organizacijų, įvairių institucijų atstovus į diskusiją.  Šįkart buvo kalbama apie smulkiosios korupcijos – nelegalių mokėjimų – prevenciją, pristatyti ministerijos nuveikti darbai, buvo vienas kitas aštresnis pasisakymas ar kandžių salės replikų. Tačiau kas iš to? Ar po šio renginio kas nors keisis? 

Reklama

     Dar prieš šį susitikimą susirinkusieji ūžė ir karštai diskutavo. Viena portalui nenorėjusi prisistatyti medikė sakė, kad visos šios diskusijos yra nieko vertos, esą pirmiausia mums reikia atsakyti į kelis klausimus: kodėl, kai kalbame apie korupciją, omenyje turime tik valstybines gydymo įstaigas? Kiek realiai kainuoja gydymo paslaugos? Kodėl „normalių“ užsienio valstybių sveikatos apsaugos sistemose nėra korupcijos? Ir galiausiai – kodėl ima ir kodėl duoda. Pasak jos, kai žinosime, kaip į šiuos klausimus atsakyti, nebereikės nė tokių diskusijų organizuoti.

Prisipažino dėl pacientų

Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė pradėjo nuo to, kad dažnas jos klausia, kaip ji galinti kalbėti apie kyšius, kai pati jį davė.

„Dabar žmonės į mane žiūri kaip į kyšio ėmėją ir reikalautoją. Aš galiu apie tai kalbėti, nes neėmiau ir nereikalavau. Šiaulių ligoninės tyrime dėl korupcijos esu tik liudytoja. O tam, dėl ko prisipažinau, senaties terminas yra suėjęs“.

Ministrės teigimu, kiekvienas taip būtų pasielgęs, kai artimam žmogui gresia pavojus sveikatai, o palatos kaimynai tikina, jog be vokelio kokybiškos paslaugos negaus. Kita vertus, prisipažinimas vis dėlto buvęs naudingas: „Bet šitas mano sakinys buvo pasakytas ta intencija, ką mes turime daryti. Ir pirmiausia mes turime orientuotis į pacientus. Gal neatsakingas pasakymas, bet yra žmonių, kurie jau suvokia, kad korupcija - ne tik vokelių davimas, bet ir gydytojų prašymas susimokėti už priemones, paguldymą į ligoninę ir kt.“.

Ne į kasą, o gydytojų kišenes

R. Šalaševičiūtė pasakojo, jog ministerija gauna daugybę skundų dėl kyšio reikalavimo, kuriuose žmonės nurodo ir pavardes, ir tikslias sumas: „Viename skunde rašoma, jog reikalaujama 100 litų už tai, kad paguldytų į ligoninę. Už ginekologinę apžiūrą ir išrašytą receptą gydytoja tiesiogiai pareikalavo 50 litų kyšio. Gydytojas traumatologas ortopedas pasiūlė susimokėti 1200 litų, kad nereiktų laukti operacijos pusę metų. Gydytojas netiesiogiai reikalauja sumokėti 50–100 litų už tinkamą medicininių dokumentų parengimą Neįgalumo ir darbingumo nustatymo komisijai. Už reabilitacijos paskyrimą tiesiogiai reikalavo 30 eurų. Yra nusistovėjusi tvarka: nori gauti lovą, mokėk. Nori geresnių vaistų, mokėk. Tik, žinoma, ne į ligoninės kasą, o į gydytojų kišenes“.

Ministrė spėjo, kad dažniausiai kreipiasi pagyvenę žmonės, mat čia ji pateikė gruodžio rezultatus, o sumos dar nurodomos litais, „jiems, matyt, taip lengviau skaičiuoti“.

Su korupcija kovos ir ES lėšos

Diskusijoje SAM Korupcijos prevencijos skyriaus vedėjas Juozas Vytautas Šveikauskas ilgai kalbėjo, kas ministerijos nuveikta, kad mažėtų pacientų tolerancija korupcijai ir kas atgrasytų medicinos personalą nuo neteisėtų korupcinių veiksmų: įdiegtas pacientų informacijos standartas, parengtos įvairios atmintinės, sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų elgesio ir gydytojų profesinės etikos kodeksai, mokymai ir pan. Pristatytos ir naujos priemonės, pvz., finansuojamos iš ES lėšų.

„2016–2018 m. bus vykdomos korupcijos priemonės, finansuojamos iš Europos Sąjungos lėšų. Iš viso bus skirta 1,4 mln. eurų. Iš jų bus sukurta ir įdiegta bendra korupcijos apraiškų sveikatos sistemoje stebėjimo ir vertinimo bei sveikatos sistemos darbuotojų patikimumo, lojalumo ir sąžiningumo ugdymo sistemos bei sukurta socialinė reklama, skirta korupcijos prevencijai sveikatos sistemoje“, – pasakojo Juozas Vytautas Šveikauskas.

SAM: neoficialių mokėjimų mažėja

Korupcijos prevencijos skyriaus vedėjas pasidžiaugė, kad visos įgyvendintos priemonės davė rezultatų.

„Ministerijos atlikta gyventojų, turėjusių patirties sveikatos priežiūros įstaigose, apklausa rodo, kad neoficialių mokėjimų, teikiant (gaunant) sveikatos priežiūros paslaugas, kasmet mažėja: 2010 m. trečdalis (beveik 35 proc.) teigė neoficialiai mokėję, 2013 m. tokių 25 proc., o pernai tokių asmenų sumažėjo iki 16 proc.“, – teigė J. V. Šveikauskas.

Tomis pačiomis apklausomis išsiaiškinta, jog neoficialiai mokama, nes norima gauti geresnę paslaugą ar nuoširdžiai atsidėkoti; siekiama greičiau gauti paslaugą; suprantama, kad medicinos darbuotojas tikisi, jog būtų atsilyginta; iš tradicijos; reikalauja medicinos darbuotojas.

Nesugebame susitarti

Kitokios nuomonės yra „Transparancy International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas: „SAM tyrimai rodo pagerėjimą šioje srityje, tačiau kiti tyrimai to nerodo. Skaičiai išlieka tie patys – kas antras žmogus yra davęs kyšį. Kyšininkavimo padėtis Lietuvoje gerėja, tačiau sveikatos apsaugos srityje – ne“.

Jo teigimu, „graudu, kad per 25 metus dar nesame susitarę, ką mes vis dėlto darysime, kas ką turi padaryti, koks gydytojų, politikų ir pacientų vaidmuo. Ir be susitarimo, kas už ką atsakingas, sudėtinga kalbėti apie kažkokį veikimą“.

S. Muravjovas priduria, kad jokiu būdu tai nėra vien ministerijos, bet ir savivaldybių, gydytojų asociacijų, institucijų užduotis.

„Siūlyčiau susitarti dėl trijų dalykų: kyšininkavimas yra blogis, nusikaltimas. Dauguma su tuo sutinka; papirkimas reiškia paslaugos broką ir tai reikia naikinti;  pradėti veikti skaidriai, ūkiškiau tvarkytis sveikatos apsaugos įmonėse“.

Nuomonę suformavo patirtis

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktoriaus pavaduotojas Romas Zienka pateikė „Eurobarometro“ duomenis: 29 proc. Lietuvos gyventojų sako, jog iš jų buvo reikalauta arba tikimasi kyšio, o kaimyninėse Latvijoje bei Estijoje – tik 6 proc.

„Lietuvos korupcijos žemėlapis rodo, kad korupcija aktualiausia sveikatos apsaugos sektoriuje: tai rodo ir gyventojų nuomonė, ir patirtis. Tyrimai rodo, kad žmonės įsitikinę, jog labiausiai korumpuoti teismai, nors patirties juose turi apie 4 proc. gyventojų. Vadinasi, tai yra daugiau įsitikinimo klausimas. Kai kalbame apie korumpuotą sveikatos apsaugą, ta nuomonė yra suformuota patirties“, – sakė R. Zienka.

Tai nebėra medicinos etikos problema

Pasak Lietuvos bioetikos komiteto direktoriaus prof. Eugenijaus Gefeno, „Lietuvoje korupcijos prevencijos priemonės ir teisės aktai yra tokie, kaip ir civilizuotose Europos valstybėse. O etiniu požiūriu, kitaip nei prieš 10–15 metų, tai jau nėra problema – visi gali pasakyti, kad kyšis yra negerai“.

Jo nuomone, smulkiosios korupcijos atvejais medikų ir pacientų bendravimas yra didesnė problema, todėl reikėtų atsižvelgti į priemones, kurios padėtų išvengti konfliktinių situacijų.

„Reikėtų pažiūrėti, kas apie tai dėstoma gydytojų tobulinimosi grandyje, medicinos fakultetuose, ar yra konfliktų prevencijos dalykų. Kitas dalykas – man atrodo, kartais pakaktų normalios vadybos, kalbant apie nevaldomas eiles įstaigose, pacientų informavimą ir pan. Tai turėtų būti prioritetas“, – dėstė E. Gefenas.

Legalizuoti nelegalius mokėjimus

 Diskusijoje pasigirdo siūlymų nelegalius mokėjimus paversti legaliais. Pasak Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos prezidento Stasio Gendvilio, tai būtų ir ekonominės naudos, be to, mediko profesijos prestižas augtų, būtų ir kitų teigiamų dalykų.

Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos direktorė Nora Ribokienė pridūrė, kad jei kas norėtų atsidėkoti, kaip auką galėtų pervesti tam tikrą sumą į gydymo įstaigos sąskaitą.

STT atstovas Romas Zienka buvo kategoriškas: „Kaip bepavadinsi – auka, dėkingumas, tai yra nusikaltimas. Kitas dalykas – mokamos paslaugos. Keista, bet III tūkstantmetyje dar vis neaišku, kiek kainuoja paslauga. Žinau, kiek kainuoja pietūs restorane. Jie kažkaip suskaičiuoja. Bet sveikatos apsaugos sistemoje mes negalime ir nežinome, kaip suskaičiuoti. Gal neturėtume kalbėti apie kyšininkavimo legalizavimą, o sutvarkyti mokėjimus už paslaugas? Čia tas pats kaip situacija, kai vyras primušė savo žmoną, o po to susitaikė. Ar tai nusikaltimas? Bet jei mušdamas ją norėjo gero, tad gal čia nėra nusikaltimas?“

Jaunieji gydytojai neištvėrė

 Po beveik dviejų valandų kalbų neištvėrė Rokas Laurinaitis, Jaunųjų gydytojų asociacijos (JGA) narys: „Gerbiamieji, ar jūs suprantate, apie ką jūs šnekate? Jūs kalbate apie vokelio įteikimo procedūros sutrikdymą. Apie priežastis niekam neįdomu šnekėti. Įdomu būtų išgirsti poziciją, ko vis dėlto bus imamasi, kad priežastys būtų panaikintos.“

JGA prezidentas Martynas Gedminas buvo įsitikinęs, kad „korupcija niekada nevešės, jei ji bus nepatogi. Kol yra oficialūs keliai (pvz., vizito pas gydytoją terminai yra ilgi), kol tokia sistema bus, kad ir ką bedarysime, korupcija liks“.

Jo nuomone, gydytojai neturėtų rūpintis, ar pacientas atsidėkos.

„Atsidėkojimas, vokeliai ir pan. dalykai mums neįdomūs. Apie kokį atsilyginimą galima kalbėti, kai žmogui praneši, kad jis galvoje turi vėžį ir mirs po šešių mėnesių? Aš po dešimties studijų metų noriu praktikuotis geriausiomis sąlygomis, kokiomis tik įmanoma. Aš noriu jaustis profesionalu ir man neturi rūpėti, ar pacientas norės atsidėkoti, ar ne. Tačiau aš turiu būti įvertintas alga. Žinoma, labai lengva kalbėti, nes mūsų pajamos yra didesnės nei gydytojų didžiosiose ligoninėse. Aš neturiu šeimos, finansinių įsipareigojimų. Bet po trejų metų mano situacija keisis. Todėl mūsų asociacija nori daryti pokyčius dabar, kad kai padaugės reikalavimų, mes nebūtumėme priversti imtis nusikalstamų veiksmų. Mes norime praktikuoti mediciną profesionaliai ir saugiai“, – teigė Jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentas.