Ketvirtadienis, 2024.03.28
Reklama

Kaip susikalbėsime su kurčiaisiais

Ilona Petrovė | 2016-02-11 00:01:45

Klausos sutrikimas yra viena iš dažniausiai pasitaikančių negalių. Lietuvos kurčiųjų draugijos  duomenimis, mūsų šalyje gyvena apie 6 tūkst. kurčiųjų ir apie 40 tūkst. klausos sutrikimą turinčių asmenų. Dauguma šios bendruomenės narių bendrauja gimtąja lietuvių gestų kalba, kuri Lietuvoje oficialiai pripažinta 1995 m. Kurtiesiems susikalbėti su girdinčiaisiais padeda gestų kalbos vertėjai, kurių nėra tiek, kiek reikėtų. Tad kyla nesusipratimų įvairiose institucijose, mokymo įstaigose, ligoninėse ir pan., jiems nėra lengva įsidarbinti pagal norimą specialybę, galų gale – išsikviesti pagalbą bendruoju pagalbos telefonu 112.

Iš kairės: Lietuvių gestų kalbos vertėjų asociacijos prezidentė Ramunė Leonavičienė, Lietuvos kurčiųjų draugijos prezidentas Vytautas Pivoras, Seimo narė Raminta Popovienė, Lietuvos kurčiųjų draugijos viceprezidentas Kęstutis Vaišnora ir  Vytauto Didžiojo universiteto lietuvių gestų kalbos dėstytojas Arūnas Bražinskas. LKD nuotr.

„Viena kurčia ir vieniša moteris gulėjo Kauno slaugos ligoninėje. Ji neturėjo artimųjų ar giminaičių. Aplankiau ją, mes pabendravome, pasidalinau kažkokia informacija. Ir staiga ji pravirko. Sutrikau, kad gal kažką ne taip padariau. Moteris man sako: „Aš viena čia visas dienas guliu, negaliu vaikščioti, žiūriu į baltas lubas. Gydytojai ateina, jie gestų kalbos nemoka. Paklausia, kaip jaučiuosi. Parodau, kad gerai. Tuo viskas ir baigiasi. Jaučiuosi kaip kalėjime“. Tuomet supratau, kokia tai didžiulė problema ir ką reikėtų spręsti“, – pasakoja Lietuvos kurčiųjų draugijos (LKD) viceprezidentas Kęstutis Vaišnora.

Tokių situacijų, kai turintys klausos sutrikimų žmonės negali aktyviai dalyvauti visuomeniniame gyvenime, nutinka kasdien. Todėl LKD, Lietuvos savivaldybių ir Lietuvių gestų kalbos vertėjų asociacijos ėmėsi iniciatyvos įgyvendinti projektą „Vienybėje – stiprybė: MES ir klausos negalią turintis žmogus“, kuris vasario 10 d. pristatytas spaudos konferencijoje Seime. Jo rezultatus tikimasi paskelbti rugsėjo pabaigoje, kai bus minima Pasaulinė kurčiųjų diena.

Mes galime ir duoti

Šio projekto esmė – konferencijų ciklas savivaldybėse, kuriuo siekiama atkreipti dėmesį į kurčiųjų problemas, pritraukti daugiau lėšų socialinės reabilitacijos projektams, supažindinti su tuo, kas yra kurčias žmogus, kam reikalinga gestų kalba, na, ir žinoma, paneigti mitus apie klausos negalią turinčius žmones. Šiuose renginiuose dalyvaus tie, kurie yra arčiausiai šių žmonių, t. y. savivaldybių administracijų atstovai, seniūnai, socialiniai darbuotojai ir pan. Vasario 26 d. planuojama konferencija Kėdainių savivaldybėje, vėliau jos vyks Utenoje, Alytuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose.

Lietuvos kurčiųjų draugijos prezidentas Vytautas Pivoras sako, kad pernai veiklos 20–metį minėjusiai organizacijai šis projektas yra labai svarbus: „1996 m. spalio 22 d. Seimas patvirtino Neįgaliųjų integracijos įstatymą. Jame pripažinta, kad gestų kalba yra kurčiųjų gimtoji kalba. Mums ši data labai svarbi. Tačiau iš tiesų ta integracija ne visai vykdoma. Atsiranda tam tikrų ribų. Šiuo projektu mes parodome visuomenei, kad kurtieji gali ne vien tik prašyti pagalbos, bet ir patys kažką duoti. Mes turime gestų kalbą, savo identitetą, ir tai mes galime duoti girdinčiųjų visuomenei. Mes galime duoti šiam projektui daug įvairių galimybių. Įsiskaitykite į pavadinimą, juk jį galime sieti ir su Lietuvos himno paskutine eilute „Lietuvoje težydi vienybė“.

Geresnio rytojaus kūrimas

LKD viceprezidentas Kęstutis Vaišnora priduria, kad, be socialinės reabilitacijos ir geresnio požiūrio į kurčiuosius, tikimasi didesnio finansavimo.

„Žinoma, ir anksčiau buvo konferencijų, bet šis projektas, galima sakyti, pirmasis toks. Mes labai tikimės, kad jis pagerins požiūrį į kurčiųjų bendruomenę. Be to, tikimės didesnio finansavimo. Šiais metais ne visos savivaldybės skyrė lėšų. Iš mūsų pateiktų 36 projektų tik 26 savivaldybės sutiko finansuoti. 10 projektų atmesti. Taigi ne visiems kurtiesiems paslaugos bus prieinamos. Labai tikiu, kad šis projektas bus geresnės rytojaus dienos kūrimas“, – įsitikinęs K. Vaišnora.

Vertimo paslaugos – nemokamos

Lietuvoje veikia penki gestų kalbos vertėjų centrai: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje. Kiekvienas aptarnauja po dvi apskritis. Kadangi jų veikla finansuojama iš biudžeto lėšų, už vertimo paslaugas nereikia mokėti.

„Jei prireiktų gestų kalbos vertėjo, kreipkitės į jūsų apskritį aptarnaujantį centrą“, – pataria Lietuvių gestų kalbos vertėjų asociacijos prezidentė Ramunė Leonavičienė.

Ji apgailestauja, kad nors ir šiemet įsteigti papildomi 7 vertėjų etatai, vis dėlto jų trūksta. Todėl ne visada kurtiesiems ir girdintiesiems pavyksta susikalbėti.

„Iš praktikos žinome, kad daugelyje institucijų kurtieji, negaudami paslaugų, kartais ir nukenčia. Elementariausias pavyzdys – iš ligoninės. Žmogų išoperuoja ir jis net nežino, ką jam padarė. Nesusikalbėjo. Kas yra aplinkos pritaikymas kurtiesiems? Tai ir yra vertimo paslauga, kad visa informacija, kurią gauname mes, girdintieji, būtų prieinama ir kurčiajam“, – teigia R. Leonavičienė.

Asociacijos prezidentė paneigia vieną gajų mitą, esą gestų kalbos vertėjas reikalingas kurtiesiems.

„Ne, kurtieji tarpusavyje susikalba. Vertėjas reikalingas tiek kurčiajam, tiek girdinčiajam. Žmonės pripratę, kad vertėją turi atsivesti pats kurčiasis. Tačiau jei jums reikalinga susikalbėti su kurčiuoju, jūs turite ateiti su vertėju. Nes galbūt kurčias žmogus ne visuomet bus suinteresuotas su jumis kalbėtis“, – sako R. Leonavičienė.

Nevadinkite kurčnebyliais

Lietuvos kurčiųjų draugijos valdybos narys, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) lietuvių gestų kalbos dėstytojas Arūnas Bražinskas viliasi, jog projektas padės suprasti kurčiųjų ir girdinčiųjų skirtumus, kurie „tėra du – kalba ir kultūra. O visa kita nesiskiria. Visi yra žmonės, kurtieji taip pat gali būti pikti, džiaugtis, verkti, mylėti ir pan. Kurtieji turi puikią nuojautą. Mūsų kultūroje labai svarbus akių kontaktas, nes mes visą informaciją priimame akimis“.

Pasak A. Bražinsko, mūsų šalyje yra dvi valstybinės kalbos: lietuvių gestų ir lietuvių, tik skiriasi gramatikos, kaip ir skiriasi kiekvienos valstybės gestų kalba. Tačiau, dėstytojo nuomone, ne visi žino jos naudą.

„Mes galime susikalbėti per stiklą, žodžiais būtų sudėtinga, susikalbame per atstumą, mums netrukdo garsi muzika, – šypsosi Arūnas Bražinskas. Ir iškart priduria: – Tik nevadinkite kurčiųjų kurčnebyliais. Jie negirdi, bet turi savo kalbą. Ir tai turime įsisąmoninti“.

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
Kategorijos: Sveikatos apsauga
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Kauno klinikose atlikta nauja procedūra, išgydžiusi rijimo sutrikimą
Maitinimasis – viena esminių žmogaus išgyvenimo sąlygų. „Rijimo sutrikimas, dar vadinamas disfagija, gali pa...
Vaikų atostogų metu daugėja traumų: kaip nuo jų apsisaugoti?
Vaikų pavasario atostogos jau visai ant nosies. Ir nors šis laikas dažniausiai asocijuojasi su kelionėmis, aktyviu laisv...
Kokios klaidos daromos prie šventinio stalo?
Likus vos kelioms dienoms iki Velykų, daugybė žmonių pradeda planuoti, kokie patiekalai nuguls ant stalo šalia margučių....
Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ kviečia paminėti autizmo mėnesį
Pasaulinė autizmo suvokimo, priėmimo diena – balandžio 2 d. Visas mėnuo yra skiriamas veikloms, susijusioms su aut...
Kaip tinkamai išsirinkti veido kremą iš plataus asortimento?
Tinkamo veido kremo pasirinkimas labai svarbus. Prie odos poreikių ir trūkumų pritaikyta kosmetikos priemonė veiksmingai...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų