Ketvirtadienis, 2024.03.28
Reklama

Kaip pasiruošti vasaros atostogoms

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro informacija | Šaltinis: vlmedicina | 2018-05-21 00:04:19

Vasara – atostogų metas, dovanojantis ilgas, šilumos ir šviesos kupinas dienas, kai daugiau laiko galime skirti aktyviam poilsiui. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras pataria, kaip ilsintis ir iškylaujant išvengti sveikatos sutrikimų.

© VLMEDICINA.LT (G. Privedienės) nuotr.

Susikomplektuok vaistinėlę!

Turėk savo vaistinėlėje:

kremą nuo saulės

uodus ir erkes atbaidančių tepalų, purškalų ar losjonų (repelentų);

vaistų nuo karščiavimo, skausmo, viduriavimo, alergijos;

priemonę žaizdoms dezinfekuoti, pleistro ir tvarsliavos, pleistriukų nutrintoms pėdoms, elastinio binto.

Vaistai, kuriuos vartoji nuolat, vaistinėlėje yra būtini.

Saugokis vabzdžių!

Musių kandiklių, uodų, sparvų, vapsvų, skruzdėlių, širšių, bičių, kamanių, bimbalų, vapsvų ir kitų vabzdžių įgelta vieta patinsta, parausta, ją gali skaudėti, niežėti. Šie simptomai galimi nuo kelių valandų iki kelių dienų. Anafilaksinės reakcijos yra nulemtos imuninės sistemos atsako ir dažniausiai išsivysto praėjus 15 minučių po įgėlimo. Pažeistas vietas galima gydyti šalčiu (ledu) ar specialiais tepalais. Kai reakcija į įgėlimą ypač stipri, gydytojas gali skirti kortikosteroidų tepalo.

Galima naudoti apsauginį tinklelį. Ypač veiksmingi yra repelentai – specialios priemonės nuo vabzdžių ir erkių. Įvairios priemonės su dietiltoluamidu (DEET) bei etylbutilacetylamino proprionatu (EBAAP) skirtos apsisaugoti nuo įvairių vabzdžių ir erkių įkandimų.

Kokybiškas repelentas turi atitikti šiuos reikalavimus:

veikimo trukmė – ne trumpesnė kaip 8 val.;

platus veikimo spektras – atbaido įvairius vabzdžius ir erkes;

nedirgina odos ir gleivinių;

nenusitrina ties drabužių kraštais ar siūlėmis;

atsparus vandeniui;

atsparus prakaitui;

be kvapo;

chemiškai stabilus (nekinta dėl saulės ar vėjo poveikio).

Yra ir repelentų su liposomomis. Liposoma – tai mikrosfera, kurioje veiklioji toksinė medžiaga tarsi uždaroma ir negali patekti į giliuosius odos sluoksnius ir į kraujotaką.

Jeigu vienu metu naudosite ir kremą nuo saulės, ir repelentą, pirmiau ant odos tepkite kremą, o po to – repelentą.

Atsargiai: erkės!

Lietuvoje nėra rajonų, kuriuose nebūtų rasta erkių. Dažnai jos yra užkrėstos erkinio encefalito virusu. Erkės įkandimas nėra skausmingas, nes įsisiurbdama ji su seilėmis įšvirkščia ir nuskausminamųjų medžiagų, o prisisiurbusi kraujo iš karto nukrenta. Paprastai pamatome tik giliau į odą įsisiurbusias erkes. Nimfos (lervos) stadijos erkės taip pat sugeba siurbti kraują. Erkės – aklos, alkanos ir jaučiančios žmogaus ar gyvūno šilumą bei judančios jo link – dažniausiai tūno žolėje, pakrūmėse. Į namus jų gali parnešti ir naminiai gyvūnai. Užsikrėsti erkiniu encefalitu galima ir geriant nevirintą ožkos ar karvės pieną. Tai sunki liga. Mirtingumas nuo erkinio encefalito siekia iki 25 proc. Apie 50 proc. susirgusiųjų patiria ilgalaikių liekamųjų ligos reiškinių: dalinį paralyžių, atminties sutrikimus, epilepsiją, nuolatinį galvos skausmą ir kt.

Geriausia apsauga nuo erkinio encefalito – skiepai.

Būnant gamtoje patartina naudoti repelentus nuo erkių, o grįžus iš miško ar parko apsižiūrėti drabužius ir odą.

Nešiok akinius nuo saulės

Nepamiršk akinių nuo saulės žvejodamas, buriuodamas, eidamas į paplūdimį. Saugokis ne tik tiesioginių saulės spindulių, bet ir atsispindinčių nuo paviršių. UV spindulius gerai atspindi veidrodiniai pastatų paviršiai, baltos sienos, smėlis, vanduo. Kylant į kalnus, UV spinduliavimas kas 1000 metrų padidėja 10 proc., todėl galima sniego oftalmija – ragenos pažeidimas, kai akys parausta, pradeda ašaroti, bijo šviesos, akyse jaučiamas svetimkūnis.

Kuo oras sausesnis, tuo UV spinduliavimas didesnis. Karštą dieną spinduliuotė pasiekia mus ir tada, kai saulę dengia debesys.

Jeigu ultravioletinių (UV) spindulių dozė yra labai didelė, jie gali pažeisti akies audinius. Pavojingiausia būti saulėje vidurdienį, kai UV spindulių kiekis didžiausias.

Vaikams taip pat reikia nešioti akinius bei kepures nuo saulės, ypač mėlynakiams, kurie ypač jautrūs UV spinduliams. Iki 10–12 metų amžiaus akies lęšiukas yra labai skaidrus ir į tinklainę praleidžia daugiau UV spindulių.

Jeigu pabuvus saulėje akys ašaroja ir bijo šviesos, skubiai kreipkitės į akių ligų gydytoją.

Akinius nuo saulės geriau įsigyti optikos salone. Rinkdamiesi akinius nuo saulės:

įsitikinkite, ar akinių lęšiai visiškai sulaiko UV spindulius (tai nurodoma gaminio sertifikate);

įsitikinkite, ar akiniai nuo saulės nepablogina jūsų regėjimo.

Kai akyse įsivyrauja sausra

Aplinkos veiksniai (sausas oras, vėdinimo sistemos patalpose ir automobiliuose, dažnos kelionės, darbas kompiuteriu ir pan.) gali sukelti nemalonų akių sausumo pojūtį. Gali atrodyti, lyg kas būtų įkritę į akį. Jeigu į akį patenka ne tik dulkių, bet ir bakterijų iš aplinkos, gali išsivystyti uždegimas. Sausos akies sindromas – tai lėtinis sutrikimas, kurį galima kontroliuoti, bet retai pasiseka visiškai išgydyti. Pirmiausia reiktų pasistengti išsiaiškinti sausos akies pojūtį sukeliančias priežastis ir jas šalinti. Galima pagalba – ašarųpakaitalų naudojimas. Dirbtinės ašaros nepašalina ligos priežasties, tačiau drėkina akies paviršių, sukelia komforto jausmą. Jos gerina „sukibimą“ tarp akies obuolio paviršiaus epitelio ląstelių ir ašarų plėvelės, turi priešmikrobinių savybių, būdingų natūraliai ašarų plėvelei.

Ašarų plėvelė yra dinamiška struktūra, t. y. atsinaujina kiekvieną kartą sumirksėjus. Normaliomis sąlygomis žmogus mirksi refleksiškai, apie tai negalvodamas. Tačiau kai ašarų gamyba nepakankama arba yra pakitusi ašarų plėvelės sudėtis, mirksint ji nebeatsinaujina, lieka sausų plotelių, nepadengtų ašarų plėvele. Tada padės dirbtinės ašaros. Jų lašink dažnai, kol išnyks nemalonūs pojūčiai.

Ką valgyti?

Keliaudamas nepirk maisto turguje, vasarą venk gaminių su kremu, negerk nehermetiškai įpakuotų gėrimų, nevirinto vandens, nevalgyk neplautų arba neluptų vaisių. Pakeitus aplinką ir mitybą, ypač atvykus į šilto klimato kraštus, virškinimo sistemos negalavimai neretai priverčia koreguoti poilsio planus. Kad taip neatsitiktų, reikia laikytis higienos taisyklių.

Simptomai, kurie liudija apie virškinimo sistemos sutrikimą, yra vėmimas, pykinimas, viduriavimas (diarėja). Pirmiausia reikėtų įvertinti, ar susirgimo priežastis nėra mikrobinės kilmės sukėlėjas. Jo buvimui patvirtinti dažniausiai pakanka vieno požymio: pakilusi kūno temperatūra. Sergant būna silpna, pykina. Pagrindinė prastos savijautos priežastis yra skysčių stoka.

Kaip įveikti blogą savijautą ir diarėją? Kelionės vaistinėlėje turėk medikamentų, padedančių atkurti skysčių balansą. Jų sudėtyje yra NaCl ir KCl druskų bei gliukozės. Gliukozė padeda greičiau įsisavinti druskas, kurių paskirtis šiuo atveju – sulaikyti organizme skysčius. Subėrus vaisto turinį į vandenį, nereikėtų išgerti didelio kiekio iškart. Gerti reikia po vieną ar du gurkšnius kas 3–5 min. Taip skrandžio gleivinė sugeba gerai įsisavinti skystį. Didesnis kiekis gali sukelti pykinimą ir vietoj siekiamo efekto gaunamas atvirkščias. Neturint šių preparatų, galima tirpalo pasigaminti. Reikės 3–4 gramų cukraus, tiek pat druskos, šiek tiek vaisių sulčių skoniui pagerinti (nebūtinai) ir litro geriamojo vandens.

Antroji taisyklė – nereikia badauti. Apie sočius pietus nesvajok, bet ką nors suvalgyk. Tinka bulvių košė (joje yra kalio) ar ryžių košė, fermentinis sūris, virtos daržovės, arbata.

Jeigu į organizmą pateko toksinų, nereikėtų skubėti medikamentais stabdyti viduriavimą, nes žarnyne liks bakterijos, jų išskiriami nuodai pateks į kraują ir jausiesi prastai. Jeigu įmanoma, reikia paskatinti vėmimą ir taip išsiplauti skrandį. Jeigu per 2–4 val. jau keletą kartų viduriuota, galima tikėtis, kad susirgimo priežastis pašalinta. Tada tinka išgerti viduriavimą slopinančių vaistų.

Pykinti gali ir dėl nepakankamai gero virškinimo, dėl per didelio maisto kiekio. Tokiais atvejais padeda virškinimo fermentai. Jų kartais galima vartoti ir profilaktiškai, pavyzdžiui, prieš vėlyvą ar sunkią vakarienę. Prancūzai, pavalgę pietus, mėgsta suvalgyti mažą fermentinio sūrio gabalėlį. Jis lengvai virškinamas, po sotaus valgio leidžia lengviau pasijusti.

Neperšalk!

Jeigu peršalsi besimaudydamas ar pagulėjęs ant šaltos žemės, gali susirgti įvairiais uždegimais. Vienas jų – šlapimo pūslės uždegimas (cistitas). Dažniausiai jį sukelia infekcija, patekusi iš išorės (dažniausiai E.coli, enterobakterijos Proteus, Klebsiella, Staphylococcus saprohpyticus ir kt.). Taip pat ligos priežastis gali būti ir infekcija, esanti šlapimo pūslėje. Ar žmogus susirgs, priklauso nuo daugelio veiksnių: organizmo būklės, imuniteto, gretutinių ligų, peršalimo ir kitų imunitetą slopinančių būklių. Cistito simptomai: dažnas noras šlapintis, maudimas pilvo apačioje, kartais – skausmingas šlapinimasis bei perštėjimas. Dažniausiai jaučiamas skausmas pilvo apačioje, jis gali plisti į kirkšnis. Skausmas gali būti pastovus arba „banguojantis“ (tai individualu). Tačiau skausmas ir jo pobūdis nėra informatyvūs šios ligos simptomai – ji nustatoma atlikus laboratorinius tyrimus. Gydytojas gali skirti vaistų, rekomenduodamas juos vartoti 7–14 dienų. Negydomas cistitas gali sukelti pavojingas komplikacijas (pielonefritą, retais atvejais – inkstų nepakankamumą, prostatitą, uretritą (šlaplės uždegimą). Liga gali kartotis, todėl vykdyk visus gydymo nurodymus, kol visiškai pasveiksi. Jeigu liga tampa lėtinė (neretai būtent dėl nevisiško išgydymo susirgus pirmą kartą), prireikia nemažai kantrybės ją gydant.

Žmonėms, kurie serga arba sirgo cistitu ir kuriems yra rizika sirgti pakartotinai, rekomenduojama vartoti spanguolių, erškėtuogių, žemuogių, meškauogių nuovirų. Geriausias natūralus uroseptikas yra spanguolė. Ji nusipelno pagiriamųjų žodžių (o dar labiau – spanguolių ir jų produktų vartotojai!), kai vartojama profilaktikai. Siekiant nesusirgti pakartotinai, esant imunosupresinei organizmo būklei ar vyraujant permainingiems orams, spanguolių produktai yra veiksminga profilaktikos priemonė.

Kita netikėta liga vasarą – ausies uždegimas (otitas). Jį gali sukelti virusai (gripo, adenovirusai ar rinovirusai), peršalimas. Dažniausia prielaida vidurinės ausies uždegimui išsivystyti, ypač vaikams, – negydoma sloga. Antibiotikų, jeigu jų nepaskyrė gydytojas, vartoti nereikia. Šių vaistų vaikams skiriama, jeigu pakilo kūno temperatūra, jeigu nustatyta, kad ausies būgnelis išpūstas. Kiekvienas atvejis individualus, gydymą turi skirti specialistas.

Stiprink imunitetą, grūdink organizmą, sočiai valgyk uogų bei vaisių ir natūralūs organizmo savisaugos mechanizmai veiks visus metus. Puikios sveikatos ir gražios vasaros!

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Kauno klinikose atlikta nauja procedūra, išgydžiusi rijimo sutrikimą
Maitinimasis – viena esminių žmogaus išgyvenimo sąlygų. „Rijimo sutrikimas, dar vadinamas disfagija, gali pa...
Vaikų atostogų metu daugėja traumų: kaip nuo jų apsisaugoti?
Vaikų pavasario atostogos jau visai ant nosies. Ir nors šis laikas dažniausiai asocijuojasi su kelionėmis, aktyviu laisv...
Kokios klaidos daromos prie šventinio stalo?
Likus vos kelioms dienoms iki Velykų, daugybė žmonių pradeda planuoti, kokie patiekalai nuguls ant stalo šalia margučių....
Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ kviečia paminėti autizmo mėnesį
Pasaulinė autizmo suvokimo, priėmimo diena – balandžio 2 d. Visas mėnuo yra skiriamas veikloms, susijusioms su aut...
Kaip tinkamai išsirinkti veido kremą iš plataus asortimento?
Tinkamo veido kremo pasirinkimas labai svarbus. Prie odos poreikių ir trūkumų pritaikyta kosmetikos priemonė veiksmingai...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų