Fizinis krūvis sergant sąnarių uždegimu - būtinas, bet saikingas

Pomenopauzės laikotarpiu moterys neretai kenčia ne tik nuo osteoporozės, bet ir nuo artrito. Osteoporozės prevencijai būtinas tam tikras fizinis krūvis, o sąnarių uždegimo atveju nėra galutinai aišku, ar nemažas krūvis dar labiau nepažeidžia jau uždegimo pakenktos kremzlės.

Reklama

Padidėjo kaulų mineralinis tankis

Šis klausimas analizuotas Suomijoje atlikto tyrimo metu. Studijoje dalyvavo 80 moterų nuo 50 iki 66 metų amžiaus. Visos moterys sirgo kelio sąnario artritu. Jos buvo atsitiktinai suskirstytos į dvi grupes. Pusė moterų dalyvavo treniruotėse tris kartus per savaitę vienerius metus, kontrolinės grupės moterims treniruotės neskirtos. Visoms tiriamosioms matuotas kaulų mineralinis tankis ir tirta kelio sąnario kremzlė magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) metodu. Taip pat registruota daug kitų parametrų, tokie kaip moterų simptomai stebėjimo metu, širdies ir kraujagyslių sistemos būklė, kojų jėga ir kt.

Kaip ir tikėtasi, fizinius pratimus atlikusių atlikusiųjų grupėje stebėtas kaulų mineralinio tankio padidėjimas šlaunikaulio galvutėje 0,6 proc., o kontrolinėje grupėje šis rodiklis sumažėjo 1,2 proc. MRT tyrimu stebėti kremzlės parametrai abiejose grupėse nepakito.  Fiziškai aktyvesnėms moterims nustatyta geresnė krūvio tolerancija, širdies ir kraujagyslių sistemos būklė, o pratimai nepakenkė uždegimo jau pažeistai sąnario kremzlei.

Tinka ne visi pratimai

Gydytoja reumatologė Vilma Bilinskienė-Milkovičienė „Vakarų Lietuvos mediciną“ patikino, jog sergantiesiems artritu tinka ne visi fiziniai pratimai, todėl pacientams įteikiamos atmintinės, kuriose parodyta, kokius pratimus galima daryti.

Gydytoja reabilitologė Judita Daratienė paaiškino, jog sergantieji šia liga prieš darydami mankštą turi atsižvelgti į savo fizinį treniruotumą.

„Kartais žmonės fizinių pratimų stengiasi padaryti maksimaliai daug. O jei iki to laiko mažai treniravosi, atsiranda skausmai ir jie mano, kad pratimai netinka. Tačiau dozuotas fizinis krūvis yra būtinas. Kuo mažiau žmogus juda - tuo mažiau dirginamos sinovinės jungtys, kuo mažiau dirginamos sinovinės jungtys -  tuo mažiau sinovinio skysčio gaminasi, kuo mažiau to skysčio gaminasi - tuo judant skausmas didesnis. Susidaro užburtas ratas: žmogus saugo sąnarį, stengiasi jo nejudinti, bet vos tik daugiau pajuda, jam iškart didėja skausmas“, - sakė ji.

Reabilitologė primena: sergantiesiems artritu netinka didelės amplitudės judesiai, o tinka izometriniai raumenų įtempimo ir atpalaidavimo pratimai. Palanku prieš mankštą sąnarius pašildyti – tam tinka ant radiatoriaus pakaitintas rankšluostis, kaitinta druska, kaitinti sėmenys. Sušilus raumenims atsipalaiduoja raiščiai - ir mankšta būna lengvesnė.

V. Bilinskienė-Milkovičienė informavo, kad artrito gydymo principai yra labai paprasti: fizioterapinės procedūros, kurioms ir priklauso fizinis aktyvumas - mankšta, gydymas nesteroidiniais priešuždegiminiais preparatais, įvairiais tepalais, chondroprotektoriais (preparatais, kurie apsaugo kremzlę), įvairūs alternatyvūs gydymo metodai.

vlmedicina.lt

Šaltinis

Multanen J et al.  Effects of high-impact training on bone and articular cartilage: 12 months randomized controlled quantitative magnetic resonance imaging study. J of Bone and Min Research.  DOI: 10.1002/jbmr.2015