Moterys dėl gimdos miomų gydymo kreipiasi per vėlai(1)

Naujausių tyrimų duomenimis, moterys, nepaisant varginančių simptomų, dėl gimdos miomų gydymo kreipiasi per vėlai. Dažniausia to priežastis yra baimė prarasti moteriškumą ir seksualumą, darnius santykius šeimoje, darbinę karjerą ir savo įvaizdį. Dėl informacijos stokos ir vėlyvos diagnostikos sunku pritaikyti naujus mažai invazinius gimdos miomų gydymo būdus.

Reklama

Dažniausia gimdos pašalinimo priežastis

Gimdos miomos yra dažni gerybiniai lygiųjų gimdos raumenų navikai, kurie gali skirtis pagal lokalizaciją, skaičių ir dydį. Manoma, kad JAV 80 proc. moterų iki 50 metų amžiaus turi miomų, kurios ne visos pasireiškia tam tikrais simptomais. Tai dažniausia gimdos pašalinimo JAV priežastis, nes iš 600 tūkst. histerektomijų (visos gimdos pašalinimo operacija) pusė atliekama dėl miomų ir su jomis susijusių nenormalių kraujavimų iš gimdos.

Histerektomijos metu pašalinama gimda, kaip ir galimybė navikui atsinaujinti, tačiau prarandama reprodukcijos funkcija ir pasireiškia daug pašalinių efektų: ankstyva menopauzė, šlapinimosi ir tuštinimosi sutrikimai.

JAV buvo atliktas platus 29-59 metų amžiaus moterų, kurioms diagnozuotos simptominės gimdos miomos, tyrimas. Jo metu buvo vertinamas moterų elgesys, kreipimosi į gydytoją laikas, jų požiūris į vaisingumą, diagnozės įtaką darbui, karjerai, gydymo prioritetams. Vertinant šiuos kriterijus atsižvelgta į rasinius skirtumus.

Kas nustatyta tyrimo metu

Vidutinis laikas, per kurį pasireiškus simptomams moterys kreipėsi dėl gimdos miomos gydymo, yra 3,6 metų. 32 proc. moterų vizitą pas gydytoją atidėliojo ilgiau nei penkerius metus.

Priežastimi daugelis nurodė kaustančią baimę dėl galimo miomos augimo - 79 proc. - ar siūlymo šalinti gimdą – 55 proc. Taip pat baimės, kad pašlis santykiai (ir lytiniai) šeimoje, jos praras moteriškumą ir taps nevaisingos.

Du trečdaliai (66 proc.) moterų vizitą pas gydytoją atidėliojo dėl galimo nedarbingumo, 24 proc. tarnautojų buvo susirūpinusios karjeros sėkme ir įvaizdžiu.

Dauguma moterų mieliau pasirinktų mažai invazinį gydymą tam, kad išsaugotų gimdą ir vaisingumą.

Afroamerikietėms gimdos miomos pasireikšdavo daug sunkesniais ir labai sunkiais simptomais: ilgomis ir užsitęsusiomis mėnesinėmis, anemizacija. Nepaisant to, dėl gydymosi jos kreipiasi daug vėliau nei baltaodės, o pagrindine to priežastimi laikė galimą gimdos ir fertilumo praradimą dėl siūlomo operacinio gydymo.

Tyrimas parodė, kad mažai invaziniai gimdos miomų gydymo būdai dažnai yra netaikomi vien todėl, kad moterims trūksta informacijos, o į gydytoją miomų sukeliamiems simptomams gydyti jos kreipiasi per vėlai.

Mažai invaziniai gydymo metodai taikomi esant nedidelės apimties ir patogios lokalizacijos navikams dienos chirurgijos sąlygomis. Operacijos atliekamos kosmetiškai, mažai žalojant pilvo sieną ir vidaus audinius. Gimdos vientisumas suardomas minimaliai, išlaikomas fertilumas, o po sėkmingos operacijos pacientės į darbą grįžta po vienos ar dviejų dienų.

Kaip gydomos miomos

Akušerė ginekologė Živilė Petrutienė „Vakarų Lietuvos medicinai“ patvirtino, jog ir Lietuvoje yra moterų, kurios neskuba gydytis miomų. Jei miomos neturi simptomų, jos neapsilanko pas ginekologą metų metus, nors derėtų profilaktiškai apsilankyti kiekvienais metais. Tuomet gydytojas, laiku aptikęs miomą, sudarytų individualų jų sekimo planą. Mat mažų, 2-4 cm dydžio, ir  jokių simptomų neduodančių miomų operuoti nereikia, net ir mažai invazyviu būdu. Paprastai užtenka jas sekti, nes bet kokia operacija turi savo riziką.

Bet jei jau pasireiškia simptomai: kraujavimas, anemizacija, skausmas, tempimas ir pan. - miomos šalinamos mažai invazyviu – histeroskopiniu ar laparoskopiniu būdu. Tam tikrais atvejais moterys  siunčiamos pas radiologus miomos mazgą maitinančių kraujagyslių embolizacijai.

Gimdos pašalinimo operacija atliekama, jei aptinkamos didelės miomos, jų daug. Medikamentinis gydymas, - sakė ginekologė, gali būti skiriamas tik tam tikrais atvejais: ruošiant operacijai, siekiant sumažinti kraujavimą, skausmą.

Šaltiniai

The impact of uterine leiomyomas: a national survey of affected women; Bijan J. Borah, PhD, Wanda K. Nicholson, MD, MPH Linda Bradley, MD, Elizabeth A. Stewart, MD; American Journal of Obstetrics and Gynecology October 2013. Abstract.

Uterine Fibroid: The Burden Borne by African American Wome; Gloria Richard-Davis; Journal of Women’s Health; October 2013.