Gydytoja neigia mitus apie anesteziją: ar įmanoma prabusti viduryje operacijos?

Anestezija yra saugus ir pažangus medicinos metodas, leidžiantis operacijas ir kitas procedūras atlikti be pavojaus paciento sveikatai. Nepaisant to, šiandien apie ją vis dar sklando nemažai mitų ir klaidingos informacijos, dėl kurios pacientai neretai jaučia nerimą. Medikai teigia, kad šiai medicinos sričiai sparčiai tobulėjant nepageidaujamų šalutinių poveikių rizika yra itin maža, – skelbiama „Antėjos“ pranešime žiniasklaidai. 

„Per pastaruosius kelis dešimtmečius anestezijos, žmonių dažnai vadinamos narkoze, saugumas ir taikomos priemonės žymiai patobulėjo. Šiuolaikinė anesteziologija grindžiama pažangiomis technologijomis, nuolatiniu paciento stebėjimu visos procedūros ar operacijos metu bei moderniais vaistais. Šiuolaikiniai anestetikai veikia greičiau ir trumpiau, todėl pacientai po operacijos atsigauna sparčiau ir patiria mažiau šalutinių reiškinių. Sparčiai tobulėjant šiai medicinos sričiai, nepageidaujamų įvykių rizika yra labai maža“, – sako anesteziologė-reanimatologė Gabija Valauskaitė.

Pataria nesiremti nepatikima informacija

Gydytoja pasakoja, kad vis dar pasitaiko tikinčių mitais, kad pacientai po anestezijos gali nepabusti, prabusti operacijos metu arba patirti atminties sutrikimų.

„Šiuolaikinė anesteziologija yra saugi ir pažangi. Nepabudimo po anestezijos atvejai labai reti ir dažniausiai priklauso ne nuo anestezijos, o nuo paciento būklės ar operacijos sudėtingumo. Bendrosios anestezijos metu skiriami vaistai palaiko reikiamą miego lygį, o po operacijos nutraukus jų poveikį pacientas prabunda. Dažniausiai pasitaikantys nepageidaujami reiškiniai, kurie nėra pavojingi gyvybei, bet gali būti nemalonūs pacientui, yra pykinimas ar vėmimas, šaltkrėtis, silpnumas, gerklės skausmas ar perštėjimas ir smulkūs lūpų ar liežuvio odos pažeidimai“, – dėsto gydytoja.

Įvairūs mitai dažniausiai išsklaidomi konsultacijų su gydytojais metu ir detaliai paaiškinus anestezijos eigą. Vis dėlto šiandien didelė problema yra klaidinanti informacija internete.

„Geriausia visuomet pasikonsultuoti su gydytoju anesteziologu. Jis išsamiai paaiškins, kaip vyks anestezija, ko tikėtis prieš, per ir po operacijos, ir atsakys į visus klausimus. Toks pokalbis ne tik sumažina nerimą ir padeda pasiruošti psichologiškai, bet, mokslinių tyrimų duomenimis, taip pat mažina galimų komplikacijų riziką“, – pataria medikė.

Skirtingi anestezijos tipai

Anot G. Valauskaitės, gydytojų parenkamas anestezijos tipas priklauso nuo operacijos ar procedūros trukmės ir apimties, paciento fizinės būklės bei kitų individualių veiksnių.

„Bendroji anestezija leidžia pacientui visiškai užmigti, nejusti skausmo, atpalaiduoja raumenis. Šis metodas dažniausiai taikomas krūtinės, kraujagyslių ir širdies chirurgijoje, neurochirurgijoje, pilvo sienos ir ertmės operacijose, plastinės rekonstrukcinės chirurgijos procedūrose, ortopedinėse bei traumatologinėse operacijose, taip pat kai kurių ginekologinių ir urologinių operacijų metu“, – pasakoja gydytoja.

Regioninė anestezija blokuoja skausmą ar kitus jutimus tam tikroje kūno srityje, tačiau paciento sąmonė išlieka nepažeista. Tokiu būdu atliekamos kai kurios ortopedinės, traumatologinės, ginekologinės ir urologinės operacijos, taip pat ji naudojama gimdymo skausmo malšinimui ir pooperaciniam nuskausminimui.

Sedacija arba intraveninė anestezija leidžia pacientui miegoti, bet būti lengvai pažadinamam. Šis metodas dažniausiai taikomas šalinant protinius dantis, atliekant lazerines kraujagyslių operacijas, kolonoskopiją ar gastroskopiją. Nors sąmonė nėra visiškai prarasta, pacientas dažniausiai neprisimena pačios procedūros.

O vietinė arba lokali anestezija sukelia nejautrą tik nedidelėje kūno srityje. Tokia anestezija naudojama atliekant mažos apimties intervencijas, pavyzdžiui, žaizdų susiuvimą, odos biopsiją ar odos lipomos šalinimą.

Kaip pasiruošti anestezijai

Prieš planuojamą anesteziją, jei anesteziologas nenurodė kitaip, likus šešioms valandoms iki operacijos ar procedūros svarbu nevalgyti ir negerti neskaidrių skysčių, o likus dviem valandoms – nevartoti jokių skysčių. Vaistus, kuriuos nurodė tęsti gydantis gydytojas, galima užgerti nedideliu kiekiu vandens ne vėliau kaip likus dviem valandoms iki procedūros.

Sergant lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, cukriniu diabetu, astma ar LOPL (lėtine obstrukcine plaučių liga), jei sunku užtikrinti jų kontrolę, reikėtų pasitarti su šeimos gydytoju arba anesteziologu. Medikė taip pat pataria nepamiršti savo vartojamų vaistų pavadinimų užsirašyti ant lapelio arba turėti jų pakuočių nuotraukas prieš anesteziją.

„Jei pacientas turi žalingų įpročių, rekomenduojama kuo anksčiau nutraukti rūkymą, alkoholio ar psichotropinių medžiagų vartojimą, kad organizmas lengviau atsistatytų po operacijos. Taip pat patariama didinti fizinį aktyvumą, sveikai maitintis, o turint antsvorio – palaipsniui jį mažinti. Šie gyvenimo būdo pokyčiai ne tik padeda greičiau ir lengviau atsigauti po anestezijos, bet ir mažina žaizdų infekcijos bei krešulių susidarymo riziką“, – teigia gydytoja G. Valauskaitė.