Sekmadienis, 2025.07.20
Reklama

Žmonių, sergančių depresija, smegenų sandara kitokia

vlmedicina.lt | 2015-07-15 14:00:50

Tik per pastarąjį dešimtmetį mokslo ir medicinos pasaulyje intensyviau pradėta kalbėti apie tai, kad psichikos ligos gali atsirasti dėl įvairių pokyčių smegenyse. Ir atvirkščiai, įvairios psichikos ligos gali sukelti naujus pokyčius smegenyse. Ne per seniausiai prie psichinių ligų ir pokyčių smegenyse pridėti ir imuniniai procesai (jų pokyčiai), taip atnešdami vis naujų ir viena už kitą įdomesnių teorijų, kodėl susergame psichinėmis ligomis.

Smegenys
© Fotolia.com asociatyvioji nuotr.

O šįkart mes apie būklę, vadinamą didžiąja depresija, arba dar kitaip -  klinikine depresija. Kas gi tai? Ogi nuolatinė beviltiškumo ir desperatiškumo būklė. Būklė, trukdanti dirbti, studijuoti, miegoti, mėgautis gyvenimu, artimųjų ir draugų kompanija. Kai kurie žmonės tokios būklės gali išvis nepatirti per visą savo gyvenimą, tačiau dažnai žmonės patiria tokią būklę nors kartą per gyvenimą. Kai kurie ir kelis kartus ar, blogiausia, nuolat.

Medikai klinikinę depresiją apibrėžia dar ir kaip minėtus reiškinius, trunkančius kasdien ne trumpiau nei dvi savaites. Pagrindiniai dalykai, kuriais skundžiasi sergantieji depresija, yra nuovargis ir energijos, motyvacijos ką nors daryti stoka, beprasmiškumo ir kaltės jausmas, prasta koncentracija ir dėmesys, nemiga arba persimiegojimas, interesų rato susiaurėjimas, izoliacija, mintys apie savižudybę ar mirtį, svorio praradimas arba priaugimas.

Ne kartą buvo atlikti tyrimai, kurių metu buvo matuojamas ir sergančiųjų didžiąja depresija smegenų aktyvumas. Tokie tyrimai dažnai atliekami pasitelkiant magnetinį rezonansą. Aktyvumas įvairiuose smegenų regionuose depresija sergančiųjų ir nesergančiųjų žmonių grupėse skiriasi, tačiau naujausias tyrimas atskleidė ir kitą dalyką – žmonės, kenčiantys nuo klinikinės depresijos, turi ženkliai mažesnį hipokampą, nervų sistemos sritį, atsakingą už prisiminimų formavimąsi. Esant mažesnei šiai sričiai ar ją pažeidus, prisiminimų formavimasis išskreipia ir sutrinka. Be to, ši sritis turi įtakos mūsų koordinacijai ir navigacijai.

Tyrimas buvo atliktas Sidnėjaus universitete, o apie jį rašoma žurnale “Molecular Psychiatry”. Tyrime dalyvavo 9 tūkst. žmonių. Beveik 2 tūkst. jų - sergantieji depresija, o likę – sveiki asmenys. Surinkti duomenys apie jų sveikatos būklę, magnetinio rezonanso tyrimo išvados. Net 65 proc. sergančiųjų depresija turėjo mažesnį hipokampą.

Toks ir kiti panašūs tyrimai tik dar kartą įrodo, koks sudėtingas ir painus yra psichinių ligų ir būklių mechanizmas.

Šaltinis

Schmaal L, Veltman D, et al. Subcortical brain alterations in major depressive disorder: findings from the ENIGMA Major Depressive Disorder working group. Molecular Psychiatry. 2015.

 

Įvertinkite straipsni:
Balsavimu įvertinimas 4 / 5 (1). Jūs dar nebalsavote
(1)
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Vidurių užkietėjimas. Ką galime padaryti patys?
Remiantis statistika, lėtinis vidurių užkietėjimas paliečia iki 27 proc. pasaulio gyventojų. Deja, ne visi yra linkę šią...
Kodėl net ir laimingi žmonės eina į terapiją
Psichoterapeutų kabinetuose sėdi žmonės, kankinami depresijos, nerimo, dėmesio sutrikimo, kenčiantys dėl netekčių, subyr...
Ką turėti savo vaistinėlėje ekstremalių situacijų ir iškylų gamtoje metu
72 valandų krepšys yra pirmosios būtinos pagalbos rinkinys, užtikrinantis, kad žmogus galėtų išgyventi bent tris paras b...
Pirmoji Lietuvoje dvyniams pritaikyta Šeimos ir naujagimių intensyviosios terapijos palata
Kauno klinikų Neonatologijos klinikos Naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje atidaryta jau trečioji Šeimos ir nauj...
Infrastruktūros viziją kuria su tarptautiniais ekspertais
Klaipėdos universiteto ligoninė (KUL) pradeda strateginį plėtros etapą – per artimiausius trejus metus greta d...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų